Makalius sulaukė laiško iš keliautojos Guodos Z., kuri pasidalino savo nuomone apie nuostabiame Koso Kardamenos mieste įsikūrusį, tik suaugusiesiems skirtą, viešbutį  „Carda Beach Hotel – Adults Only“ 5*.

„Gegužės mėnesį su vyru lankėmės Koso saloje, apsistojome „Carda Beach Hotel – Adults Only“ 5*. Viešbutis labai naujas. Galiu pasakyti kad maistas labai įvairus ir tiesiog tobulas! Visada karštas ir niekada nebuna tuščių padeklų, kad ir kada ateitum – visada buna pilna maisto. Taip pat yra itališko, kinietiško maisto restoranėliai pačiame viešbutyje. Jeigu atsibosta bendras maistas, už papildomą mokestį galima nueiti pavalgyti. Manau, tai labai svarbu, kai nori atsipalaiduoti ir nesirūpindamas pailsėti. Viešbutyje dirba viena lietuvaitė, personalas ganetinai malonus ir visada viskas švaru. Kambariai gražūs, labai stilingi ir elegantiški, nestandartinio dizaino, labai erdvūs. Kambarines dirba puikiai.

 

 

Viešbutyje dideli baseinai, o štai pramogų vakarais nėra, viešbutis skirtas tik suaugusiems ir tik ramiam poilsiui. Viešbutis Kardamenoje, pačiame siautulingiausiame mieste, tačiau, viešbutyje to tikrai nejausite. Nebent eisite ar važiuosite į miestą (maždaug 1 km). Prie viešbučio baseino daug gultų, yra SPA centras, belaidis internetas nemokamas prie administratorės patalpų, kur daug minkštasuolių. Tikrai rekomenduočiau šį viebutį. Man su vyru patiko“, – laiške rašė Guoda Z.

 

 

Šiek tiek faktų apie „Carda Beach Hotel – Adults Only“ 5*. Stilinguose „Carda Beach“ numeriuose rasite patogias lovas, DVD grotuvus, prabangius vonios kambarius su plaukų džiovintuvais, nemokamais higienos reikmenimis, ir balkonus, iš kurių matosi jūra bei sodas. Taip pat kambaryje arbatos / kavos aparatas, mini baras, šaldytuvas. Kambario dydis – 28 kv.m.

 

 

 

 

 

„Carda“ SPA centre siūlomos įvairiausios jėgas atstatančios procedūros, tarp kurių – kaitinimasis saunose ir hamamuose (turkiškose pirtyse), maudymasis sūkurinėje vonioje bei relaksacijos seansai šildomais krėslais apstatytame poilsio salone.

Viešbutyje galima apsistoti su paaugliais nuo 16 metų.

Beje, automobilį galima nemokamai laikyti privačioje aikštelėje viešbučio teritorijoje (rezervuoti nebūtina).

Nuotr. Guodos Z.

Rezervuoti viešbutį – „Carda Beach Hotel – Adults Only“ 5* galite čia.

Jei dairotės pigesnės nakvynės Koso saloje, spauskite čia.

Norite papasakoti apie viešbutį, kuriame lankėtės? Rašykite į dalyvauju@makalius.lt!

The post Koso salos viešbučiai: „Carda Beach Hotel – Adults Only“ 5* appeared first on Makalius.lt.

Jeigu norite pailsėti – vykite į Sardiniją. Šioje saloje tikrai pasijusite kaip rojuje ir viską pamiršite. Juk ne veltui salos gyventojai garsėja ilgaamžiškumu ir pasaulyje pirmauja šimtamečių žmonių skaičiumi. Sardinija – tai Italijos sala, esanti Viduržemio jūroje, šalia Korsikos salos, o jos rytinę pakrantę skalauja Tirėnų jūra, salą skirianti nuo Italijos.

Čia šilta, saulėti orai būna apie 300 dienų per metus. Sardinija garsėja įstabaus grožio paplūdimiais, primenančiais Karibų pakrantę – ryškios turkio spalvos skaidrus vanduo ir baltas smėlis. Salos paviršių puošia kalnai, o pakrantes – įspūdingi skardžiai. Šioje saloje aplankysite autentiškus miestus, paskanausite Viduržemio regiono maisto ir pasigrožėsite gyvūnais, įvairiaspalviais paukščiais, galbūt net nusišypsos laimė išvysti rožinius flamingus.

Turistų šioje saloje nėra daug, tačiau vietiniai juos labai šiltai priima. Po salą geriausia keliauti išsinuomotu automobiliu, kurio nuoma savaitei gali kainuoti šiek tiek daugiau nei 100 eurų. Apie ketvirtadalį Sardinijos salos sudaro nacionaliniai parkai ir automobilį, nuvažiuokite už miesto palydėti saulę ant Capa Caccia skardžio arba į valčių prieplaukos bokšto paplūdimį (Spiaggia Torre del Porticciolo).

Lankantis Alghero būtina aplankyti Neptūno grotą – tai urvas, „išpuoštas“ stalaktitais ir stalagmitais. Iki jo nukakti galima dviem būdais: plaukti laivu ir grožėtis sala bei jos pakrantėmis iš jūros pusės arba, norint sutaupyti ir kartu pasportuoti, įveikti 654 laiptelius žemyn „ožkos laiptais“ vadinamu takeliu. Į šiaurę nuo Alghero aplankykite vieną iš populiariausių kurortų – Stintino ir Asinaros salą, kurioje gyvena baltieji asiliukai. Vertas dėmesio ir už draustiniai. Nenustebkite saloje išvydę mažųjų arklių, elnių, baltųjų asiliukų. Jei nukeliausite iki Molentargius baseino (Kaljaryje) ir Oristano apylinkių kūdrų, jums gali pasisekti –pamatysite rožinių flamingų.

ALGHERO – MĖGSTANTIEMS NEPAPRASTO GROŽIO SAULĖLYDŽIUS

Pasivaikščiokite siaurutėmis akmenimis grįstomis gatvelėmis ispaniškame senamiestyje, užeikite į autentiškas viduramžių bažnyčias, pasigrožėkite jachtų prieplaukomis ir miesto gynybinėmis sienomis, kurios driekiasi miesto pakrante. Jei nuomojatės poros kilometrų nuo Stintino kurorto esantis La Pelosa paplūdimys. Čia, miniatiūrinėje salelėje, stūkso vienas seniausių Sardinijoje La Pelosa bokštas. Būnant šioje salos dalyje verta aplankyti ir le Bombarde, Mugoni bei Maria Pia paplūdimius. Norintieji aktyviau praleisti dieną, gali panardyti su akvalangu arba ekstremaliai palaipioti olomis.

OLBIA, ARBA ŠIAURINĖ SARDINIJOS DALIS

Istorijos mėgėjams, viešintiems Olbijos mieste, siūlau aplankyti archeologijos muziejų, San Simplico baziliką ir pasivaikščioti po senamiestį, kur rasite net VII amžiaus pastatų. Viešėdami šiaurinėje Sardinijos dalyje, būtinai aplankykite garsiąją Costa Smeralda pakrantę, kur stovi Berluskonio vila. Tai – vienas prabangiausių kurortų, pamėgtas garsenybių ir turtuolių. Aplinka čia griežtai prižiūrima, tačiau paplūdimiai prieinami visiems. Šioje 55 kilometrų ilgio pakrantėje rasite nuostabaus grožio paplūdimių ir pašalinių akims nematomų pakrantės įlankų – kai kurias jų galima pasiekti tik laivu. Pasivaikščiokite ir Porto Cervo miestelyje, kuriame yra daug prabangių parduotuvių, puikių restoranų ir viešbučių, skirtų milijardieriams, karaliams ir popžvaigždėms.

Jei dar neužteko kvapą gniaužiančių vaizdų Costa Smeralda pakrantėje, vykite toliau į salos šiaurę. Ten jūsų laukia garsusis Maddalenos salynas su septyniomis salomis ir dar dvidešimčia mažyčių salelių. Šios salos, išskyrus La Maddalena salą, yra negyvenamos arba su retomis gyvenvietėmis, pavyzdžiui, Capreroj ir Santa Maria. Šiose salose garsiausi paplūdimiai: Porto di Madona, Spiaggia Rosa, Cala Corsara, Cala Granara. Čia puiki vieta nardyti. Į šias salas galite patekti keltu iš Palau miesto. Jeigu norite pajusti, kas yra eiti vandeniu, siūlau pėsčiomis (arba su  automobiliu) į Caprerą salą vykti gana siauru keliu, nutiestu ant vandens ir jungiančiu Caprera bei La Maddalena salas. Caprera saloje aplankykite Garibaldžio muziejų, tai – namai, kur jis gyveno paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Geriausia atrakcija šiose salose – pasiplaukiojimas laivu jūroje tarp salų ir salelių. Viešint šioje salos dalyje užsukite ir į Capo Testa pakrantę, iš kurios pamatysite Korsikos pakrantę. Gražiausi  rytinės salos paplūdimiai: Cala Luna, Cala Mariolu ir Cala Goloritze.

KALJARIS – ŽAVINGA SALOS SOSTINĖ

Keliaudami į pietus, aplankykite Sardinijos sostinę Kaljarį ir jo apylinkes. Kiekvienas atras savo rojaus kampelį. Marina rajonas, esantis šalia uosto, garsėja barais ir restoranais; Via Manno rajone apsipirksite įvairaus stiliaus parduotuvėse; Stampace rajone išvysite ne vieną žadą atimančią bažnyčią, o Castello nustebins viduramžiška atmosfera ir muziejais. Jei esate banglenčių sporto mėgėjas, Kaljario apylinkės paplūdimiuose galėsite gaudyti trumpas, bet stiprias bangas. Taip pat čia yra dėmesio vertų rifų, kuriuos galėsite apžiūrėti nardydami.

Lankydamiesi Kaljaryje, aplankykite nuo XIV amžiaus stūksančius didžiulius miesto gynybinius bokštus Torre di San Pancrazio ir Torre dell‘Elefante. Užkopę į juos galėsite pasigrožėti vaizdu į jūrą ir miestą. Taip pat aplankykite romėnų amfiteatrą, o pavažiavę į pietus nuo Kaljario, netoli Pulos miestelio, rasite kartaginiečių ir romėnų paliktus griuvėsius. Keliaudami dar toliau į pietinę salos dalį, privažiuosite mažą ir žavų kurortinį miestelį Chia. Nuvykite į Capo Spartivento – piečiausią Sardinijos vietą. Geriausi šios vietovės paplūdimiai – Porto Campana ir Su Giudeu.

Tik Sardinijoje rasite unikalių akmens statinių – nuraghi, kurie pastatyti be jokios rišamosios medžiagos. Jų paskirtis neaiški, o kilmė siekia bronzos amžių. Šių statinių rasite visoje saloje, iš viso jų yra apie 7 tūkstančius. Garsiausias salos nuraghi yra netoli Kaljario, Su Nuraxi di Barumini, jis įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

SARDINIJA – GURMANAMS

Sardinijoje paragaukite vietinių kepyklėlių keptos kvapnios, ką tik iš krosnies ištrauktos duonos, taip pat – šviežių jūros gėrybių patiekalų, įvairių rūšių sūrio, alyvuogių ir gero vyno. Vyno mėgėjai turėtų apsilankyti Sardinijos vynuogynuose, kur spaudžiami ir parduodami vietiniai vynai. Vienas iš tradicinių Sardinijos patiekalų yra bottagra – rūkyti kuojų ikrai, kurie patiekiami kaip užkandis arba su spagečiais. Taip pat paragaukite pane carasau, vadinamosios piemenų duonos, o pagardinta pomidorų padažu ir kiaušiniu ji vadinama pane frattau. Mėsos mėgėjams patiks porchetto arrosto – ant iešmo keptas paršiukas, arba tradicinis sardiniečių patiekalas Carne a carraxiu, kuris ruošiamas išties ypatingai: paršiukas, ėriukas arba veršiukas, apdengtas mirtos lapais, kepamas žemėje iškastoje  duobėje.

Sardinija garsėja pekorinu – avių pieno sūriu. Jo įvairiausių rūšių rasite visoje saloje. Taip pat paragaukite rūkyto rikotos sūrio. Saldumynų mėgėjai turėtų paragauti sas seadas (saldžių bandelių su sūriu ir medumi), torrone (nugos rūšis) bandelių sas pardulas, sos papassinos, formaggelle ir, žinoma, vietinių ledų. Salos šiaurėje yra garsusis Maddalenos salynas su septyniomis salomis ir dar dvidešimčia mažyčių salelių.

Straipsnis iš pigių kelionių žurnalo “Makaliaus kelionės” trečiojo numerio.

The post Saulėtoji Sardinijos sala – ką pamatyti ir ko paragauti? appeared first on Makalius.lt.

„Vos tik apsilankę Italijoje supratome – tai mūsų svajonių šalis ir čia grįšime dar ne kartą. Turbūt mes ne vieninteliai keliautojai, kuriuos užbūrė šios šalies magija ir grožis. Visi Italijos gerbėjai vienbalsiai sutiktų, kad tai šalis, kuri įtraukia ir apsvaigina taip stipriai, kad dar ilgai sunku atsipeikėti. Tai kaip narkotikas, kurio norisi vėl ir vėl. Tokio kultūros ir architektūros paveldo, nuostabios gamtos, svaiginančio vyno bei šilto bendravimo galėtų pavydėti ne viena tauta“, - savo įspūdžius iš įsimintinos kelionės Makaliui pasakoja Jūratė Gulko.

Pagalvojus apie šią šalį, daugeliui iškyla tokie turistų nušlifuoti miestai kaip Roma, Milanas, Venecija ar Florencija. Bet renkantis kelionės maršrutą, mes norėjome pamatyti šiek tiek kitokią – labiau unikalią ir autentišką Italijos pusę. Nors ne tokia populiari turistiniuose žemėlapiuose, ji nei kiek nenusileidžia savo grožiu ir įspūdingumu žymiausioms Italijos vietoms. Taigi vos tik nusileidus ant itališkos žemės, sėdome į greitąjį traukinį ir patraukėme tyrinėti vėjo gairinamos ir bangų skalaujamos Italijos Rivjeros pakrantės. 

Italijos Rivjera – tai nuostabi šiltos Ligūrijos jūros skalaujama pakrantė, besitęsianti nuo Prancūzijos sienos iki Italijos La Spezia regiono. Didžiausias Rivjeros miestas ir istorinis uostas Genuja dalina šią pakrantę į dvi dalis. Vakarinis krantas Prancūzijos link pasižymi nuostabiais lygumų peizažais, kuriais galima žavėtis važiuojant pakrante einančiu keliu. Rytinis krantas, besidriekiantis į Italijos pietus, yra uolėtas ir kalnuotas, stulbinantis savo unikaliu gamtovaizdžiu. Šį kartą pasirinkome pastarąjį variantą ir likome daugiau nei sužavėti!

Rytinis Rivjeros krantas yra uolėtas ir labai vaizdingas. Įlankos ir įlankėlės bei juose patogiai įsikūręs prabagusis miestelis Portofino, palmių alėjomis apsodintas kurortas Santa Margherita Ligure, žavingasis Levanto bei pats Italijos Rivjeros perlas – Cinque Terre (liet. „Penkios žemės“). Tai ir yra pagrindinis mūsų kelionės tikslas.

Keliaujant Genuja – La Spezia traukinių kryptimi, pirmoji mūsų stotelė – turtuolių ir jų prabangių jachtų pamėgtas Portofino. Tai nedidelė įlanka, apsupta žalių kalvų ir spalvingų vilų. Kadangi miestelis geriausiai yra pasiekiamas jūra, įlankoje nuolat ilsisi didelės ir mažos jachtos, kol jų šeimininkai išlaidauja prabangiuose miestelio butikuose ir restoranuose. Kadangi mes, paprasti mirtingieji, tai pigiausias ir paprasčiausias kelias pasiekti miestelį yra sėsti į autobusą važiuojantį iš Santa Margherita Ligure traukinių stoties. Deja, tiesioginio traukinių susiekimo su Portofino nėra. Žinoma, kaip alternatyva galima atvykti automobiliu, bet šiuo atveju jį tektų palikti šalia miestelio, nes įvažiavimas į jį draudžiamas. O mokestis už automobilio stovėjimą irgi gerokai paplonintų kišenę.

Nors Portofino yra labai mažas miestukas, jame yra keletas objektų, kuriuos verta pamatyti. Tai St. George bažnyčia, Castello Brown ir švyturys. Žinoma, galima pasivaikščioti pakrante, pasėdėti vienoje iš jaukių kavinukių, aplankyti prabangius butikus ir suvenyrų parduotuves.

Keliaujant iš Portofino, taip pat verta pasižvalgyti po tradicinį, bet žavų kurortą Santa Margherita Ligure. Tai daug didesnis miestas su puikiu traukinių susisiekimu. Didelis uostas su laivais ir jachtomis bei pakrantėje mojuojančios palmės tiesiog kvieste kviečia užsukti ir pasidairyti iš arčiau.

Kupini pirmųjų kelionės įspūdžių judame regioniniu traukiniu pirmyn ir už valandos pasiekiame kitą kelionės stotelę ir mūsų apsistojimo vietą – Levanto.

Tai patogi ir nebrangi vieta apsistoti lankantiems šio regiono traukos centrą – „Cinque Terre“ regioninį parką. Miestelyje yra puikus smėlėtas paplūdimys, ypač mėgstamas banglentininkų. Bangų mylėtojai traukia čia net iš kaimyninių šalių ir įsikuria šalia paplūdimio esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse.

Atsipūtę ir pailsėję po ilgos kelionės, perkame „Cinque Terre“ dienos bilietą ir traukiame žvalgytis po apylinkes. „Cinque Terre“ – tai regioninis parkas šalia Ligūrijos jūros pakrantės su penkiais ant uolų stūkstančiai žvejų kaimeliais. Ši vietovė yra ypatingai mėgiama amerikiečių ir vokiečių turistų, kurie su kuprinėmis ir specialiais vaikčiojimo batais šturmuoja apylinkes. O aplankyti tikrai yra ką.

Regionianiame parke įrengti specialūs vaikšiojimo takai, kurie vingiuoja kalnuotoje ir uolėtoje teritorijoje. Kai kuriuos marštutus įveikti reikia net papildomo fizinio pasirengimo, nes tenka nuolat lipti, kopti akmenuotomis, stačiomis ir nelygiomis uolomis.             

Kadangi mes nesame dideli žygių entuziastai, pasirenkame paprastesnį maršrutą aplankant tik penkis kaimelius ir nekeliaujant į regioninio parko glūdumą. Savo kelionę pradedame nuo labiausiai į rytus nutolusio kaimelio – Riomaggiore.

Išlipus iš traukinio ir perėjus tunelį, vedantį į kaimelį, išvystas vaizdas atima amą. Sunku nesižavėti pastelinių spalvų nameliais nuo uolų besileidžiančiais tiesiai į nedidelę įlanką. Siauromis gatvelėmis ir iš akmens išskabtuotais laiptais užsikariame ant jūros kranto pūpsančios uolos, kad galėtume ramiai pasigrožėti nuostabiais vaizdais ir įkvėpti gaivaus jūros oro.

Pakerėti jūros mėlynumo ir pastelinių spalvų, patraukiame į miestelio centrą, kuriame irgi yra kuo pasigrožėti. Kaimelyje yra tik viena pagrindinė gatvė ir ji skirta pėstiesiems. Automobilių eismas yra draudžiamas, o atvykę jais, priversti palikti šalia kaimelio esančioje stovėjimo aikštelėje, kuri neretai būna tiesiog perpildyta. Dėl to niekas nerekomenduoja keliauti į šį regioną su savo transportu, nes daug patogiau tai daryti traukiniais.

Ilga gatvelė nukrauta prekystaliais ir iškabomis, kviečiančiomis užsukti paskanauti picos ar tradicinės fokačios, kyla aukštyn ir veda link San Giovanni Battista bažnyčios. Ji buvo pastatyta 1340 metais ir vėliau atstatyta neogotikiniu stiliumi 19 amžiuje. Einant toliau galima pasiekti ant uolos stūkstančią Riomaggiore pilį, kurios istorija siekia 13 amžių. Nuo pilies atsiveria puikus gamtovaizdis tiek į kaimelį, tiek į jį supančias apylinkes.

Visus penkis kaimelius jungia pakrante vingiuojantis pėsčiųjų takas. Pats populiariausias, žymiausias ir trumpiausias eina nuo Riomaggiore iki kito kaimelio – Manarola ir vadinas Via dell‘Amore. Išvertus iš italų kalbos, tai reiškia įsimylėjėlių kelią, kuriuo einant galima gerėtis nuostabiais gamtos vaizdais ir pasiekti kitą kaimelį – per pusvalandį. Gaila, bet tuo metu, kai mes lankėmės, šis takas buvo uždarytas dėl dieną prieš praūžusios audros, tad mums tenka sėsti į traukinį. Kelionė užtrunka labai trumpai – tik 5 minutes.

Manarola panašus į pirmąjį kaimelį, tik yra šiek tiek erdvesnis ir gali pasigirti puikia apžvalgos aikštele. Jame ragaujame ypatingo skonio fokačios su alyvuogiu aliejumi ir sūriu. O aš taip įvaldžius itališką pasisveikinimą „Buongiorno“, kad net užeigos šeimininkas palaiko mus tikrais italais. Tai tampa pačiu smagiausiu komplimentu tą dieną.

Pasižvalgę po Manarolą, keliaujame į dar vieną kaimelį – Corniglia. Traukinys sustoja stotyje visai šalia jūros, iki jos pora šimtų metrų. Išlipę apsidairome ir „maloniai“ nustembame išvydę ant aukšto kalno išsibarčiusius namelius. Tai vienintelis kaimelis esantis aukščiausiai virš jūros lygio (100 metrų virš jūros lygio) ir norint jį pasiekti, reikia įveikti net 377 laiptų pakopas. Sunku įsivaizduoti, bet tokiu būdu vietiniai pasiekia savo namus kiekvieną dieną. Pagaliau įveikus šimtus laiptelių, norisi tik vieno – prisėsti atsipūsti. Tai galima padaryti keliose vietiniuose restoranėliuose arba tiesiog ant laisvo suolelio, nes jėgų tyrinėjant šį kaimelį dar tikrai prireikia.

Siaura vingiuota gatvelė veda į kaimelio gilumą. Prieinam apžvalgos terasą, nuo kurios atsiveria sunkiai akimi aprėpiamas horizontas į jūrą. Norint nusileisti arčiau jūros, tenka pavargti lipant iš akmens padarytais stačiais laiptais. Agresyvios bangos nuožmiai daužosi į uolas, tad leistis per daug žemai yra pavojinga. Pasigrožėję gamtos galybe, atsargiai laiptelis po laiptelio kylame aukštyn, atgal į miestelį. Reikia pripažinti, kad lipti tokiais laiptais nėra lengva, nes daug nelygumų, dalis akmenų nutrupėję, tad reikia atidžiai įvertinti kiekvieną žingsnį.

Laipiojimo buvo šią dieną per akis, link traukinių stoties važiuojame nedideliu autobusu, kuris kursuoja stotis – miestelis visą dieną. Kadangi turime „Cinque Terre“ dienos bilietą, tai nieko papildomai mums nekainuoja.

Kita stotelė – Vernazza. Šis miestelis panašus į jau lankytus Manarola ir Riomaggiore. Didelė aikštė šalia uosto apstatyta restoranų staliukais su prie jų klegančiais turistais. Nedidelis molas leidžia pasigrožėti pakrante iš arti ir net pajusti kartais užtyškančius bangų mūšos purslus. Aikštės dešinėje ant uolos stūksto Santa Margherita d’Antiochia bažnyčia, o kairėje Castello Doria. Tai 15 amžiuje pastatytas žvalgybinis bokštas apsaugai nuo piratų. Norint pakilti į bokšto viršų, reikia lipti siauručiukais spiraliniais bokšto laipteliais ant kurių praktiškai neįmanoma prasilenkti su kitu žmogumi, besileidžiančiu nuo bokšto viršaus žemyn.

Nors ir labai norime ilgėliau pasigrožėti Vernazza ir pavakaroti viename iš jaukių vietinių restoranėlių, dar lieka vienas neaplankytas kaimelis – Monterosso al Mare. Tai didžiausias kaimelis iš visų penkių, bet neprilygstantis likusiems. Labiau primenantis eilinį pajūrio kurortą, neturintis tiek autentiškos tenykštės dvasios ir žavesio, kiek jo kaimynai. Mums lankantis kaimelio centre vyksta Citrinų šventė. Vietiniai prekybininkai išsinešę prekystalius į gatves siūlo ragauti ir pirkti tradicinio itališko alkoholinio gėrimo „limoncello“, citrinų kokteilių ir kitų iš šių vaisių pagamintų gėrybių.

Po tokios aktyvios ekskursijos, nors ir tarp miestelių keliavome traukiniu, kojų dienos pabaigoje beveik nejautėme. Sunku net įsivaizduoti koks būtų jausmas, jeigu per šiuos penkis kaimelius būtume praėję pėsčiomis, kaip tai daro ne maža dalis turistų. Bet kuriuo atveju be galo džiaugėmės, kad pasirinkome šį nuostabų marštutą ir pamatėme organišką ir autentišką tikrąją Italiją.

Dėkojame Jūratei Gulko už įdomų pasakojimą, ir kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius dalyvauju@makalius.lt!

The post Kelionė į Italijos Rivjeros perlą – Cinque Terre appeared first on Makalius.lt.

Jei jus žavi mintis klajoti Ispanijos pakrante nuo vieno mažo miestelio iki kito, pakeliui atrandant senovinius dvarus ir vyndarystės ūkius, grožintis tolumoje stūksančiomis snieguotomis Pirėnų viršukalnėmis ar uolėta Viduržemio jūros pakrante, jei ieškote tingaus poilsio paplūdimyje prie šiltos jūros, vakarais nulekiant pašokti ir pašėlti, jei dievinate skanų maistą bei vyną ir nenorite už visas pramogas pakloti kelių mėnesių algos – atostogoms rinkitės Kosta Bravą. Ji nustebins visapusiškumu ir grožiu – čia galima kiekvieną dieną atrasti ką nors naujo ir savito arba tinginiauti nuostabiuose paplūdimiuose, vakarais mėgaujantis puikiu maistu ir ilgais pasivaikščiojimais pakrantėmis.

KADA IR KAIP GERIAUSIA KELIAUTI?

Į Kosta Bravą, jei poilsį norite suderinti su kelionėmis arba keliauti su vaikais, geriausia skristi vėlai pavasarį, vasaros arba rudens pradžioje – tuo metu sezonas tik prasideda arba jau baigiasi, tačiau oro ir vandens temperatūra tobula tiek poilsiui, tiek nuotykiams. Mėgstantiems veiksmą, žmonių šurmulį ir karštį, be abejonės, labiausiai ten patiks vasarą.

Norintiems paklajoti po Kosta Bravos regioną ir atrasti visą jo grožį, reikia skristi lėktuvu iki Barselonos arba Žironos, išsinuomoti automobilį ir, pasiėmus žemėlapį ar naudojantis GPS, leistis į nuotykius. Norint būti tikriems dėl nakvynės, viešbučių kambarius, žinoma, geriausia užsisakyti dar prieš išvykstant. Renkantis vietas, kur nakvosite, svarbu turėti omenyje, kad Kosta Brava – raižytas regionas, daug kur keliai yra siauri ir vingiuoti, tad, norint neskubant viską apžiūrėti ir nepervargti, nereikėtų planuoti per dieną nuvažiuoti daugiau nei šimto kilometrų.

Tarp miestelių taip pat kursuoja ir traukiniai bei autobusai (traukiniai iš Barselonos važiuoja ypač  vaizdingomis pajūrio vietomis), tačiau jais patogu naudotis tik vadinamosioms dienos kelionėms, t. y. tiems, kurie planuoja gyventi viename miestelyje, o į kitus miestukus nori nuvažiuoti pasivaikščioti ar papietauti.

KOSTA BRAVOS MIESTELIAI

Tossa de Mar – labai jaukus miestelis su žavinga pilimi ant jūros kranto ir gražiu, išpuoselėtu senamiesčiu. Nuo pilies sienų ir nuo ant uolų įrengtų pėsčiųjų takų atsiveria kerintys

vaiskios Viduržemio jūros ir jos įlankų vaizdai, o uolų properšose šen bei ten aptiksite mažyčių, laukinių paplūdimių. Pakrantėje ir senamiestyje gausu kavinių ir restoranų, kur galėsite paskanauti vietinių valgių, tačiau tai – ramus, gan anksti užmiegantis miestelis, labiau skirtas šeimoms ir tiems, kurie netrokšta  naktinių pramogų.

Lloret de Mar – triukšmingesnis, jaunatviškesnis, su puikiais paplūdimiais ir pramogomis – čia rasite ir ilgai  dirbančių restoranų, ir naktinių klubų. Taip pat čia užveisti žavingi Santa Clotilde sodai.

L‘Escala – nepaprastai vaizdingas  miestelis su uolėtomis įlankomis ir smėlėtomis pakrantėmis nuostabioje,

raižytoje vietovėje. Būtinai aplankykite Punta Montgo – jus pakerės žadą atimantis vaizdas nuo aukštų ir į vandenį smingančių uolų.

Cadaques – nepaprastai tylus, baltų namelių ir žvejų miestelis su žavia prieplauka padės pajusti tikrą – neskubų, tingų, saulės kaitinamą ir vėjo gairinamą – vietinių gyvenimą. Šį miestelį labai mėgo ir įkvėpimo jame sėmėsi Picasso ir Salvadoras Dali.

Besalu – laikas čia sustojo prieš gerus septynis šimtus metų. Tobulai išsilaikęs viduramžių senamiestis,  didžiulis akmeninis tiltas norom nenorom priverčia žvalgytis riterių ir damų pūstomis suknelėmis ir tikrai nepalieka abejingų.

KĄ BŪTINA PAMATYTI IR NUVEIKTI

Kosta Brava – nepaprastai įvairus regionas, tad visi būtini pamatyti ir padaryti dalykai priklauso nuo jūsų pomėgių ir kelionės tikslo. Čia galima kiekvieną dieną atrasti ką nors naujo ir savito.

Negalintiems gyventi be kalnų

Monserat kalnas ir čia esantis vienuolynas. Išvertus iš katalonų kalbos Montserrat reiškia ,,dantytas kalnas“ – tai labai taiklus šio kalno pavadinimas, nes jo kuorai į viršų stiebiasi lyg siekdami dangaus. Į jį kopti galima įvairių sudėtingumų pėsčiųjų takais, svarbiausia – pasiimti vandens, užkandžių ir kopti su gera  kompanija.

Į Monserat vienuolyną maldininkai ir turistai keliauja pamatyti juodosios Madonos statulos, kuri, pasak legendos, pasižymi stebuklingomis galiomis ir gali išpildyti slapčiausius norus. Taigi dieną galite pradėti aplankydami šį seną ir garsų vienuolyną, o po to šturmuoti gražųjį kalną. Diena tikrai neprailgs!

Andora. Tai nykštukinė valstybė Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje, įsikūrusi tarp kalnų ir galinti pasigirti nepaprastai švariu oru bei vienais sveikiausių gyventojų. Jos sostinė – labai mažytė ir jauki, o gamta žavi kalnais ir slėniais. Ten rasite daug trasų vaikščioti ir kopti į kalnus (nuo paprastų iki sudėtingų, kurias norint įveikti prireiks specialios įrangos). Andora yra Kosta Bravos pašonėje – nuvairuoti iki jos prireiks nemažai laiko (nuo pakrantės – apie tris šimtus kilometrų vingiuotais kalnų keliais), tad šią išvyką reiktų planuoti tik turint daugiau laiko (ilsintis ilgiau nei savaitę) ir jai skirti mažiausiai dvi dienas.

Meno ir istorijos mėgėjams

Salvadoro Dali muziejus Figuerese. Įėjimas suaugusiam žmogui kainuoja 12 eurų (nuolaidos studentams ir grupėms). Tiesą pasakius, eilė čia driekiasi net ir ne sezono metu, tačiau tai neturėtų atbaidyti besidominčių šio autoriaus kūryba, nes didžiuliame, rausva spalva dažytame name esantis muziejus su gigantiškais kiaušiniais ant stogo nustebins ekspozicijos dydžiu ir išradingumu. Čia galėsite susipažinti su įvairių  laikotarpių Dali darbais ir jo gyvenimo istorija, taip pat apžiūrėti didelį įspūdį paliekančius jo kurtus juvelyrinius dirbinius.

Taragona ir Senovės Romos laikus menančio, jūros pakrantėje įrengto antikinio amfiteatro, forumo,  akveduko liekanos, taip pat viduramžių soboras. Be to, kelias į Taragoną vingiuoja jūros pakrante, tad  galėsite grožėtis dangaus ir jūros žydryne.

Romantikos ir gražių vaizdelių medžiotojams

Tarp miestelių besidriekiantys vynuogynai… Būtinai po juos pasivaikščiokite!

Žirona. Tai senas ir gražus miestas su dideliu, vaizdingu senamiesčiu, o tiesiog ant upės krantinės išdygę spalvoti namukai truputėlį primena Veneciją. Nuo akmeninės Žironos sienos atsiveria panorama, išduodanti, kokia raižyta ir įvairi ši vietovė, o siauros senamiesčio gatvelės ir aukšti pastatai suteikia malonų pavėsį, todėl čia labai gera lankytis karštomis dienomis.

Senoviniai dvarai ir ūkiai. Kai kuriuose yra restoranai – jei tik tokį pamatysite, nedvejodami užsukite, nes niekur kitur neparagausite tikresnio ir skanesnio vietinio maisto. Tiesa, gali būti, kad čia gyvenantys ir dirbantys žmonės kalbės tik ispanų (tiksliau, katalonų) kalba, bet jie tikrai yra geranoriški ir komunikabilūs – jei žinosite bent kelias pagrindines frazes, jums pavyks ir susikalbėti, ir maisto užsisakyti.

Pakrantės uolos. Keliaudami būtinai sustokite pasigrožėti pakrantėje stūksančiomis galingomis uolomis ir į jas dūžtančiomis jūros bangomis. Pasiimkite užkandžių, vyno ir surenkite nepamirštamą iškylą!

Straipsnis iš pigių kelionių žurnalo “Makaliaus kelionės” trečiojo numerio.

The post Geltonieji Kosta Bravos paplūdimiai appeared first on Makalius.lt.

Per 100 dienų užkariauti 70 valstybių. Tiek valstybių “Jauku Design” produkciją nori pristatyti jos įkūrėjas Dmitrij Juvko, subūręs entuziastų komandą ir kartu su ja sukūręs produktų liniją. O kaip šiuos gaminius išpopuliarinti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje? Apie tai ir kviečiame skaityti bei žiūrėti Makalius.lt puslapyje – vyrukai jau grįžo iš kelionės ir skuba pasidalinti įspūdžiais!

Diena, kai viskas prasidėjo: PIRMAS ŽINGSNIS SVAJONĖS LINK

Tik svajoti neužtenka, o norint, jog tai taptų realybe, reikia nudirbti daug darbų. 

Tai pareikalavo daug stiprybės, nes kuriant planus dažnai išsiskirdavo nuomonės. Kartais aplankydavo noras viską mesti, bet nusiraminus vėl suprasdavai, kad taip pasielgęs liksi tik prie trupinių krūvos, o mūsų norai yra kur kas didesni. Mes norime daryti tai, ko nedarė kiti, tad mūsų sprendimai, kuriems pritardavo bent du komandos nariai, iškart yra atmetami, nes tai reiškia nuspėjamus ir, matyt, jau kažkieno darytus žingsnius.

Taigi nusprendėme išsiskirti į dvi grupes. Lietuvoje lieka Dmitrij Juvko ir su norinčių prisijungti prie mūsų žmonių pagalba, telefonu bando “užkariauti” tolimiausius kraštus, kurių paprastai neprivažiuosi su automobiliu. O aš ir Tomas pradėjome ruoštis savo vasaros kelionei į Europą. Prisigaminome kalnus produktų, kurie turėjo atstoti miegą, maistą ir pramogas kelionėje, nes nusprendėme į ją leistis turint tik pilną baką degalų ir po 1 eurą į dieną. Pinigų atsisakėme tam, kad “išliptume” iš komforto zonos ir taptume dar labiau motyvuoti. Kelionėje vadovausimės principu, jog aplankytų šalių negalime palikti tol, kol mūsų produktai neras vietos tos šalies parduotuvėse. Kartu mus, be abejonės, stabdys ir tai, jog tiesiog neturėsime kuro keliauti toliau ir taip nepasieksime projekto finišo linijos. 

Jei nori prisijungti ir eiti kartu, mes labai pasidžiaugsime :) Ačiū tariame “Adatytei” už šiltus drabužius, Jauku.lt komandai už lašinių pantį ir naminę duoną, ačiū Ievai už lauknešėlį pirmoms kelionės dienoms, ačiū tiems, kurie mumis tiki ir tiems, kurie sako, jog “susimausime”, nes būtent Jūs mus dar labiau motyvuojate :) Taip pat sakau ačiū Austėjai bei Iš anksto dėkoju žmonėms, kurie mus priims Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje…

Užkariaukim pasaulį per 100 dienų kartu?

• Tomas: “Laukia daug smagių iššūkių, kurie pakeis kiekvieną iš mūsų.”
• Simonas: “Jei pradžioje žinosi, kaip keliauti, niekada nepasieksi išsvajoto tikslo.”
• Dmitrij:  ”Nežinai, kaip TAI padaryti, užduok sau klausimą ir išsikelsi Tikslą.”

………………………………………………………

1 diena

VISADA TRŪKSTA VIENOS NAKTIES

Planas palikti gimtinę ir pasileisti į gyvenimo kelionę truputuką vėlavo, o didžiausia to priežastimi tapo technikos gedimai paskutinėmis STARTO minutėmis. Sugedęs kompiuteris, kieme pradurtos dvi padangos rodė ženklus kurie matyt mus turėjo sustabdyti nuo pirmųjų mūsų žnigsnių, bet nepatikėsit mus tai tik dar labiau užvedė Galėjo pradurti ir visas keturias:) Dėl šių ir dar keletos smulkių trugdžių nukrypome nuo plano. Dabar suprantu studentą, kuriam visuomet pritrūksta vienos dienos 

Lenkijos pasienyje mus “pasitiko” smagiai kažką švenčianti pasieniečių porelė. Iš vyruklo sklido labai aitrus kvapas, o jo kolegei sunkiai sekėsi prieiti prie mūsų automobilio Gavus įsakymą atidaryti bagažinę, ponas pasienietis iš jos iškart ištraukė mūsų papuošalų medžio pakuotę ir pradėjo ją lupti. Matyt norėjo padovanoti savo partnerei arba rasti tai, ko nerado Teko papasakoti kur, dėl ko ir kaip mes keliaujame, o medelį kaip atsiminimą apie mus padovanojome jam. Gavę dovaną pasieniečiai mus palydėjo šypsenomis ir linkėjimais “užkariauti” Varšuvą.

Varšuvą pasiekėme 3 val. nakties. Čia mus pasitiko besišypsanti sena Tomo draugė Agata, kuri mus priėmė, nuprausė ir paguldė. Ačiū Tau, Agata.

Nieko nepirkom, niekur nestojom, išskyrus autobuso stoteles tam tikriems “pastovėjimams”, tad likus iki projekto “Užkariauti pasaulį per 100 dienų” pabaigos 99 dienų išleistų pinigų eilutėje puikuojasi apskritas 0!

• Tomas: “Kad ir kaip bebūtų baisu darom pirmą žingsnį.”
• Simonas: “Aš tikiuosi, jog laukia daug smagių nekomfortiškų situacijų “
• Dmitrij: “Kaip emocija stuksena į duris, logika iššoka pro langą “

……………………………………………………………………….

2 diena

UŽKARIAUTA LENKIJA

Puikios 4 valandos miego siaučiant uraganams ir škvalui. Tik pabudę iškart sulaukėme LRT radijo skambučio. Po debiutinio pokalbio radijo eteryje, sukilo dar didesnis noras “užkariauti” Varšuvą ir keliauti toliau į Vokietija. 

Internete susiradę kontaktus parduotuvių, kurios mus domina patraukėm jų ieškoti. Teko nusivilti, nes daugėlio jų jau tiesiog nėra, matyt Lenkija paveikta Euro krizės :) 

Metėm laukan sąrašą ir pradėjom tiesiog važiuoti ir ieškoti kažko tinkamo.

Varšuva turi turbūt patį sudėtingiausią pasaulyje žiedą su 5 šviesaforais, aplin kurį apvažiuoti reik turėti kantrybės ir gerų vairavimo įgudžių:) Deja, mus pagal taisykles to padaryti nepavyko, o netyčia pristabdžius tramvajaus veiklą, mus pasitiko miesto angelai sargai:) Pirmą kartą pasidžiaugiau jog Tomas turi puikius lenkų kalbos įgūdžius, tad kaip ir visiems taip ir Varšuvos pareigūnams teko išklausyti mūsų svajonę, po kurios jie nusprendė tiesiog prisijungti prie projekto, mūsų nebausdami. Šį kartą dovanų nepalikome, bet ačiū pareigūnams Witold ir Artur už supratingumą :)

“SUPER!” išgirdau iš Tomo lūpų po pokalbio su parduotuvės vadovu. Pirmoji yra, o tai jau galimybė judėti toliau, nors Lenkijoje suplanuotos dar dvi dienos, mums jų nebereiks. Rytoj dar keli susitikimai ir kelionė tolyn, į Vokietiją. 

Lietuvoje Dmitrij pradeda partnerių paieškas, kurie norėtų būti armijos dalimi ir prisidėtų prie istorinės “užkariavimo” istorijos. Matyt bando mus aplenkti, nes jo parduotuvių sąskaitoje jau yra dvi valstybės Estija ir Amerika :)

• Tomas: “Nusiteik taip, lyg nėra tokios jėgos kuri Tave sustabdytų.”
• Simonas: “Gyventi – lyg žaisti strateginį žaidimą, kuriame visada gali paspausti “Play Again”… Nebent esi miręs ir nenori žaisti toliau… “
• Dmitrij: “”Žaisdamas” nematai nereikalingų “sienų”.”

…………………………………………………………………

3 Diena

PALIEKAM VĖLIAVĄ IR KELIAUJAM TOLIAU

Leidome sau ilgiau pamiegoti, kad kūnai atsigautų Nusprendėme pradėti rytais sportuoti, nes posakis, jog sveikam kūne, sveika siela, man labai patinka 

Susikrovėme daiktus ir išvažiavome į suplanuotus paskutinius susitikimus Lenkijoje. Planą turėti savo produktus vienoje parduotuvėje ir tik tuomet leistis į kelionę, patrigubinome 

Varšuvoje vėliava įsmeigta!!! O kad būtų smagiau, pabandėme laimę nueidami į vieną populiariausių Lenkijoje vyrų žurnalo “MALEMEN” redakciją. “Išprogdinom” redaktorių ir kitame mėnesio numeryje turėtume išvysti savo šypsenas 

Sakyčiau iš kaimyninės šalies tiek daug nesitikėjau Džiugu. Atsimojavome su Agata ir patraukėme toliau į Vokietiją.

600 kilometrų mokamais keliais tikras malonumas, o dar tokio patogumo sustojimai pailsėti verčia tik šypsotis. Pusiaukelėje gerai pasistiprinome, nes neaišku, kada bus galimybė sočiai pavalgyti 

Kam jau kam, bet Lenkijos pareigūnams mūsų automobilis tikrai patinka, nes jau kertant Lenkijos – Vokietijos sieną jie vėl mus pasivijo švyturiuodami ir važiuodami iš paskos Po lengvos kratos, jie leido išvažiuoti iš jų šalies. O labiausiai juos nustebino, kokiu būdu lietuvaitis Tomas Kulita taip gražiai “čiulba lenkiškai”, Tomas jiems pasakė, jog mes kaip broliai, o broliai turi susikalbėti Miegas vis labiau merkė akis, bet prisiminiau, jog dovanų esu gavęs Liūdni Slibinai kompakčiuką “Be jokių E”, ačiū Aistei Lasytei Dainavom iki pat vietos ir 3h nakties įvažiavome į Berlyną. Vėloka, bet mus pasitiko labai svetinga Julija, kurios namai tikrai verti susižavėjimo. Taip jauku, jog kritom tik numetę daiktus. Ryt laukia nauji žmonės, naujos parduotuvės, nauji “užkariavimo būdai”.

• Tomas: “Šiandieną leisk taip, kad po 10 metų, negalvotum, kad galėjai geriau”
• Simonas: “Pozityvumas užkrečiamas”
• Dmitrij: “Kelkime bures, o vėjas savaime atsiras:)” 

Su visa pagarba, Simonas [Saimis]

The post Užkariauti pasaulį per 100 dienų: kelionės dienoraštis. 1 dalis (VIDEO) appeared first on Makalius.lt.

The post Nauja galimybė apžiūrėti Paryžiaus apylinkes iš paukščio skrydžio appeared first on Makalius.lt.

Ar jau teko lankytis Gaujos nacionaliniame parke, o išbandyti „Pojūčių taką“? Lankydamiesi Latvijoje užsukite į Gaujos nacionalinį parką, kuriame be gamtos, piliakalnių, mūrinių pilių, bažnyčių, dvarų, vandens ir vėjo malūnų bei kitų archeologijos, architektūros ir meno paminklų įrengtas takas, kuriuo eidami susipažinsite su aplinka pasinaudoję visais pojūčiais.

Beveik tris kilometrus besitęsiantis takas sudarytas iš smėlio, keramzito, kaštonų, medžio žievės, stiklo rutuliukų ir daugelio kitų elementų. Vykstam pasivaikščioti?

Gaujos nacionaliniame parke yra sudaryti maršrutai kelionėms automobiliu, pėsčiomis ir dviračiu, įrengtos stovyklavietės ir nakvynės vietos vandens turistams Gaujos, Amatos ir Braslos pakrantėse. Daugiau informacijos galima rasti Gaujos nacionalinio parko interneto svetainėje arba Lygatnės ir Siguldos Turizmo informacijos centruose.

Nuotraukoje Gūtmaņala, gnp.lv/en

The post Gaujos nacionaliniame parke – pojūčių takas appeared first on Makalius.lt.

Švęsdama dvyliktąsias veiklos metines, viešoji įstaiga „Terra Publica“ tradiciškai paskelbė vietinio turizmo reitingus – lankytinų vietovių trisdešimtuką. Nuo 2007 metų VšĮ „Terra Publica“ renka ir analizuoja informaciją apie Lietuvos turizmo išteklius: miestelius ir kaimus, parkus ir muziejus, kitas patrauklias vietoves. Pirmieji turizmo reitingai buvo paskelbti 2009 metais, įvertinus apie 300 vietovių. Per penkerius metus vertinamų vietovių sąrašas išsiplėtė ir viršija 500.

Tyrimui naudojama viešosios įstaigos paruošta originali metodika. Vertinimo kriterijai suskirstyti į tris dideles grupes:

• paties objekto svarba, 
• jo infrastruktūra, 
• patrauklumas turizmui. 

Šie savo ruožtu buvo vertinami pasitelkiant daugiau kriterijų: objekto tematika, ekspozicijos gausa, aktualumas įvairioms visuomenės grupėms, sezoniškumas, sąveika su aplink esančiais objektais, geografinė padėtis, privažiavimo keliai, sanitarinės sąlygos, papildomos paslaugos, savireklama, bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, informacijos teikimas telefonu ir vietoje. Iš viso pagal VšĮ „Terra Publica“ taikomą metodiką objektui galima skirti 999 balus. Tyrimo pabaigoje suskaičiuoti balai vėl sujungiami į 3 minėtas grupes, priskiriant reitingo raidę A, B arba C. Prie raidžių pridedamas +/- nurodo judėjimą reitingo lentelėje: „+“ (teigiama) reiškia objekto kilimą, neigiama „-“ – kritimą.

Į reitingo sąrašą neįtrauktos vietovės, gavusios nulį balų bent iš vienos klausimų grupės. Reitingai skirti patiems Lietuvos gyventojams, planuojantiems vienos dienos išvyką, todėl netirtas darbuotojų gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis bei nakvynės konkrečioje vietovėje galimybės.

Iš tyrimo išimti didieji Lietuvos miestai. Jie, be abejonės, atsidurtų sąrašo priekyje. Tačiau Vilniaus senamiesčiui ar visiems Kauno muziejams aplankyti vienos dienos tikrai neužteks. Visgi miesto teritorijoje esantys kompleksai, lankytini kaip atskiri objektai, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas ar Pažaislis Kaune, įtraukti ir įvertinti.

Pateikiame 2013 metų laureatus. Kiekvienas iš jų drąsiai gali tapti neilgos išvykos idėja šią vasarą. Palyginti su 2012 metais, išliko tas pats auksinis penketukas: Trakai, Druskininkai, Neringa, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Anykščiai. Tiesa, Neringa antrąją vietą užleido Druskininkams ir liko trečiojoje. Iš 2012 metų sąrašo iškrito Aukštadvario ir Vištyčio regioniniai parkai. Naujai įtraukti objektai – Smiltynė (Lietuvos jūrų muziejus) ir Zarasai. Kaip teigė tyrimą kuruojantis VšĮ „Terra Publica“ projektų vadovas Vytautas Kandrotas, tendencijos aiškios: neužtenka vien palaikyti švarą ir tvarką mieste, kad būtų ramu dėl vietos ir turistų srautų. Žmonės vis aktyviau domisi esama infrastruktūra, papildomomis laisvalaikio praleidimo formomis, maitinimo įstaigų paslaugų kokybe. Daugelis turistinių vietovių itin sparčiai rekonstruoja ne tik pavienius paveldo objektus, bet vykdo kompleksinius urbanistinių erdvių tvarkymo darbus, po kurių vietovė suspindi naujai ir iš karto pritraukia būrius lankytojų. Konkurencija aštrėja, todėl vietas reitinge pradeda lemti ir kultūrinių renginių skaičius vietovėje, aktyvių pramogų įvairovė konkrečiame mieste ar edukacinių užsiėmimų gausa muziejuje. Tad tikimės, kad iš pateikto patraukliausių turizmo vietovių sąrašo kiekvienas ras sau įdomų objektą, kuriame turiningai praleis laisvalaikį.

10 patraukliausių Lietuvos vietinio turizmo vietovių:

1. Trakai
2. Druskininkai
3. Neringa
4. Aukštaitijos nacionalinis parkas
5. Anykščiai
6. Palanga
7. Birštonas
8. Kretinga
9. Kėdainiai
10. Vilniaus universiteto ansamblis

O ką jūs rekomenduotumėte pamatyti Lietuvoje?

The post Savaitgalio išvykos Lietuvoje – lankytinų vietovių TOP-30 (2013) appeared first on Makalius.lt.

Per 100 dienų užkariauti 70 valstybių. Tiek valstybių “Jauku Design” produkciją nori pristatyti jos įkūrėjas Dmitrij Juvko, subūręs entuziastų komandą ir kartu su ja sukūręs produktų liniją. O kaip šiuos gaminius išpopuliarinti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje? Apie tai ir kviečiame skaityti bei žiūrėti Makalius.lt puslapyje – vyrukai jau grįžo iš kelionės ir skuba pasidalinti įspūdžiais! Pirmoji pasakojimo dalis čia.

4 diena

AR BERLYNO SIENA GALI SUSTABDYTI?

Rytas po trumpos nakties buvo nelengvas, bet po mankštelės į viską pažiūrėjome daug šviesiau Kad pabustume, išsikėlėme užduotį darbus pradėti su kava kavinėje, kurioje yra internetas. Smagu, kad žmonės nori prisidėti, tad ilgai neieškojome ir štai, mes jau dirbame su nemokama kava.

Po skanios kavos (viskas skanu, kas nemokama:) patraukėme į parduotuvių paieškas. Pirma problema, kuriai buvome pamiršę pasiruošti, automobilio stovėjimas. Visur stovėjimas kainuoja bent du eurus per valandą, o mūsų biudžetas to tikrai neleidžia. Problema buvo išspręsta greitai:) Susimaketavome dokumentą, kuris bent pirmą dieną leido pasidžiaugti nemokamu stovėjimu, net miesto centre Po kelionės jis bus sutaupęs ne vieną šimtinę Kita, kiek rimtesnė problema, jog niekur neradome parduotuvių savininkų, o pardavėjai geriausiu atveju galėjo duoti mums jų kontaktus, tad po daugybės bandymų Berlyne mes dar neturime nei vienos vietos savo produktui.

Tomą pradėjo lankyti blogos mintys, bet mano pasiūlymas pardavinėti atsipalaidavus, davė savo rezultatų. Susiradome gražią vietelę, pasistatėme staliuką, susidėjome savo produktus ir pradėjome šou Pirmas pardavimas įvyko nepraėjus nei 5 minutėms, po kurio sekė dar vienas ir dar…. O visą savo pasilinksminimą užbaigėme Tomo daina, už kurią taip pat gavome du eurus:) Tad iš bado tikrai nemirsime:)

Julijai mūsų pagailo, tad prie mūsų dienos pietų, o gal vakarienės ji pridėjo daržovių, dešrytės, sūrio ir mūsų grikiai tapo daug skanesni Sotūs ir laimingi:) 

Vakaro pabaiga, emocinis pakilimas, o ryt laukia 4 suplanuoti susitikimai ir Berlynas išgirs, kas MES tokie!!!

• Tomas: “Sunkumai – tai testas. Argi galima pykti ant testo?”
• Simonas: “Po šiandien tikrai supratau ką reiškia savoką – “Socialinis Verslas” “
• Dmitrij: “Kas jei ne mes? Kada jei ne dabar?”

……………………………………………………….

5 diena

BERLYNAS IŠGIRDO!  

“Superinis” rytas:) Visa diena suplanuota, o svarbiausia, jog esame pakviesti į vieną populiariausių jaunimo radijo stočių “FluxFM” :) Atsisveikinome su Julija ir Michael ir dar kartą sakome Jums didelį Ačiū:)  

Kur ėjom, visur mus pasitiko pozityviai nusiteikę žmonės. Šiandien pavyko rasti ne vieną partnerį, parduotuvę, kurie prisijungė ir tapo mūsų projekto draugais, tad pažintis su miestu labai gerai nuteikia tolimesniems žingsniams. Pavyko uždirbti tiek, kad galime sau leisti papuotauti parke ir jau galvoti apie judėjimą link visada džiaugsmingos Olandijos:) Trys planuose likę Vokietijos miestai tik gera praktika, papildomas uždarbis netikėtoms išlaidoms ir projekto “Take over the World in 100 Days” idėjos skleidimas.  

Dienos pabaiga – Radijo stotis “FluxFM”. Buvo smagus nuotykis ir lengvas stresiukas, nes ne kiekvieną dieną tenka pabūti radijo stotyje, o dar toli nuo namų :) Bet manau, viskas pavyko beveik puikiai. Galite pasiklausyti, kaip tai girdėjo Berlynas:) https://soundcloud.com/simonas-urbonas-saimis/project-take-over-the-world-in  

Vakarinis pasivaikščiojimas po Berlyną, nakvynė naujuose namuose pas Laurą, ryt vienas susitikimas su mūsų geriausiais draugais Vokietijoje “Erfinderhaus”, o po to padėsime visus taškus ant “i” ir paliksime šį tikrai gražų “reivo” miestą :)  

• Tomas: “Ką bedarytum, daryk tai tikslingai”  
• Simonas: “Augantis tikėjimas yra tolygus teigiamai progresijai”
• Dimitij: “Tik tu pats gali sustabdyti judėjima link savo tikslo..”  

…………………………………………….

6 diena

PALIKTI BERLYNĄ, LYG TĖVŲ NAMUS 

Ryte aplankytos dar trys parduotuvės, kuriose taip pat puikuosis mūsų papuošalų medis ir intelektualūs ūsai, tad misija “Berlynas” sėkmingai užbaigta. Padarėme viską, ko tikėjomės ir dar šiek tiek daugiau. Tomui norėjosi tuo pasidalinti su visais, taip kilo mintis surinkti žmonių grupę ir jiems papasakoti visą mūsų istoriją Skardaus balso dėka susidarė nemažas žmonių burys, kurie išklausė ir tapo mūsų projekto dalimi 

Po pietų mūsų draugai “Erfinderhaus” leido mums pasijusti tikrais žmonėmis. Gavome savo kabinetą, internetą ir nepatikėsit – kavos aparatą!!! Nors viso to būtų maža, gavome paramą judėjimui toliau – 200 eurų čekį kurui po likusią Voketiją Ačiū. Paliekame Berlyną. Nors po tokių dienų aš jo tikrai pasiilgsiu. Pasiilgs ir Tomas 

Diena prabėgo nepastebimai, o mūsų pilvuose tik kava Prieš kelionę link Hamburgo norėjosi kažko sotesnio Sudomino vietinė kebabinė, ant kurios puikavosi užrašas King Kong Kebab Kol vyko didžiausio kebabo gamyba, šnekučiavomės su jos šefu Ekremu. Ir nežinau ar žmonėms patinka tai, ką darome, gal jie mus palaiko, ar galvoja, jog mes vargšai, bet ir šį kartą mes pavalgėme už Ačiū Net reklamuotis Ekremas atsisakė pasakydamas: – “Kam daryti gerus darbus ir iš to uždirbinėti? Gero kelio, bepročiai” Auf Wiedersehen…:)

• Tomas: “Viskas yra įmanoma”
• Simonas: “Ar mes Bepročiai…? 
• Dmitrij: “Sielos ramybė – raktas, kuris atrakina visas duris”

Su visa pagarba, Simonas [Saimis]

The post Užkariauti pasaulį per 100 dienų: kelionės dienoraštis. 2 dalis (VIDEO) appeared first on Makalius.lt.

Paryžius – bene populiariausias turizmo miestas Europoje, o gal ir pasaulyje. Rojus turizmo verslui ir kišenvagiams. Nors policija stengiasi vaikyti vagis ir įvairius sukčius, jų čia niekada netrūksta. Dar visai neseniai Luvras buvo uždarytas dėl darbuotojų, neapsikentusių vagysčių, streiko.

Kita dažna apgavystė – parašai labdarai. Merginos (vėlgi rumunės) prieina ir pradeda gestais rodyti, kad joms reikia parašų. Tiems, kurie sustoja jos gestikuliuodamos išaiškina, kad parašai renkami kurtiesiems/akliesiems ir bruka į rankas tušinuką. Jei pasirašai, reikalauja pinigų apie kuriuos iš pradžių neužsimena. Teko matyti lietuvį, kuris pasirašė ir nuėjo tolyn, o mergina jį dar ilgokai vaikėsi ir reikalavo pinigų, kol galiausiai nuėjo šalin. Tačiau didžiausia gudrybė čia yra ta, kad kol tu bandai suprasti ko iš tavęs nori, kas nors bando pavogti piniginę iš rankinės ar kišenės.

Monmartro papėdėje nuotaiką gali sugadinti besišypsantys juodaodžiai (kad ir kaip negerai yra žmones skirstyti pagal odos spalvą, kartais reikia labiausiai saugotis nelegalių imigrantų – rumunų, indų, juodaodžių, kurie kito darbo čia neturi), kurie tave užkalbina ir kaip dovaną užriša ant rankos iš juostelių supintą apyrankę, beje, garsiai skelbdami, kad tai visisškai nemokama. O tada jau turi duoti pinigų, nes nusiimti ją sunku nesugadinus, o įžūlumo “stebukladariams” tikrai netrūksta. 

The post Ko ir kaip saugotis Paryžiuje? appeared first on Makalius.lt.

Per 100 dienų užkariauti 70 valstybių. Tiek valstybių “Jauku Design” produkciją nori pristatyti jos įkūrėjas Dmitrij Juvko, subūręs entuziastų komandą ir kartu su ja sukūręs produktų liniją. O kaip šiuos gaminius išpopuliarinti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje? Apie tai ir kviečiame skaityti bei žiūrėti Makalius.lt puslapyje – vyrukai jau grįžo iš kelionės ir skuba pasidalinti įspūdžiais! Pirmoji pasakojimo dalis čia.

7 diena

KAŽKUR LINK HAMBURGO

Berlynas – Hamburgas 300km. Važiavome link Hamburgo, nors neturėjome kur šią naktį apsistoti, tad neturėjome ir ko prarasti :) Nusukome nuo greitkelio ir leidom sau tiesiog važiuoti ten, kur veda kelias:) Gražūs miesteliai, gamta, rūkas nepriiminė miesto džiunglių. Kam pasiimti palapinę ir jos neišbandyti? Pagalvojau aš :) Pasirodo susirasti nemokamą vietą nakvynei kur kas sunkiau nei mūsų gimtinėje, bet laikrodžiui mušant vidurnaktį kažką atradome:)

Vienas nuostabiausių mūsų kelionės rytų :) Nepaisant to, kad naktį praūžė škvalas, lūžo mūsų palapinė, kuri ryte buvo pilna vandens, bet  buvo smagu:) Po pusryčių ėjome pasižvalgyti po apylinkes. Ežeras, kurio tamsoje nematėme, suplanavo mūsų laiką už mus:) Liksime čia ir leisime sau vieną dieną pailsėti nuo miesto triukšmo, žmonių, o pasikrovę energijos pabaigsime kelionę po stebinačią Vokietiją. 

Video ištrauka iš mūsų poilsiavietės: http://www.youtube.com/watch?v=lnFnsMA4fcM&feature=youtu.be

• Tomas:  “Trūksta 20 valandų miego:)”
• Simonas:  “Gali išvaryti žmogų į miestą, bet gamtos iš jo ne”
• Dmitrij: “Pailsėjęs kūnas ir siela- stiprina motyvaciją judėti toliau”

Su visa pagarba, Simonas [Saimis]

The post Užkariauti pasaulį per 100 dienų: kelionės dienoraštis. 3 dalis (VIDEO) appeared first on Makalius.lt.

Per 100 dienų užkariauti 70 valstybių. Tiek valstybių “Jauku Design” produkciją nori pristatyti jos įkūrėjas Dmitrij Juvko, subūręs entuziastų komandą ir kartu su ja sukūręs produktų liniją. O kaip šiuos gaminius išpopuliarinti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje? Apie tai ir kviečiame skaityti bei žiūrėti Makalius.lt puslapyje – vyrukai jau grįžo iš kelionės ir skuba pasidalinti įspūdžiais! Pirmoji pasakojimo dalis čia.

8 diena

IŠEIGINĖ MIESTUI

Hamburgas sutiko labai santūriai. Aplink tylu, ramu. Nei viena parduotuvė nedirba, o ir dauguma kavinių jau uždarytos. Dienos planas aiškus – susirasti internetą ir pasiruošti rytdienai. Pasaulio pamėgtoje kavinėje susiradome nuošalų kampelį darbui.

Pripratome dirbti, bendrauti, kalbėtis, šią dieną leidžiame mieste, tad nieko neveikti negalėjome sau leisti Išstraukėme stalą ir keliavom po vakarėjantį Hamburgo centrą, ieškodami žmonių, kuriems galėjome papasakoti, ką darome. 1 euras dovanų, parduoti intelektualūs padėkliukai australų šeimai ir finalas toks kokio nesitikėjome:) Vienas indas pastebėjęs mūsų vargus ir išalkusius veidus iš savo kavinės atnešė tris sumuštinius, vienas, matyt, Dmitrijui:) Mes pažadame parvežti:) Ryt jau turime kvietimą pasivaišinti pietumis ir vaisvandeniais:)

Po smagaus laiko miesto turguje, pasinaudoję Couchsurfing pagalba, nuvykome pas mūsų jau laukiantį Julio Aranda. Linksmas vaikinukas, savo gyvenimą susiejęs su latino šokiais, pavaišino mus kava ir leido įsikurti jo šokių studijoje. Tokio dydžio miegamajame dar neteko miegoti nei man, nei Tomui 

Dmitrij Juvko nesnaudžia ir jo sąraše jau Estija, Amerika, Norvegija, Japonija. Plius mūsų “paimtos” Lenkija, Vokietija, dar pridėkime Lietuvą, kurioje taip pat yra parduotuvė ir turime sąrašą, leidžiantį pasidžiaugti:) Po 8 dienų nuo starto Iš 70 valstybių liko tik 63 Mus gali sustabdyti tik mes patys 

• Tomas: “Išeik iš savo komforto zonos ir išplėsk ją”
• Simonas: “Niekas nesustabdys tikėjimo bėgiais riedančio traukinio”
• Dmitrij: “Kiekviena diena priduoda vis naujų optimizmo bangų:)”

……………………………………………………………

9 diena

HAMBURGAS BUNDA

Kėlėmės labai anksti, nes planuose susirasti internetą, parašyti Jums kelionės įspūdžius, atrašyti į begales gautų laiškų ir truputį laiko skirti ateities nakvynių ieškojimui. Kadangi Hamburge internetas kol kas sunkiausia užduotis, tai, kol miestas budo ir ruošėsi darbams, mes ieškojom Wi-FI .

Visa diena – iš vieno miesto galo į kitą, o parduoti niekaip neišėjo. Darbas vardan darbo:)

“Nukrito moteris!”, – išgirdau šaukiantį Tomą ir nubėgau prie jų. Padėjom jai atsikelti, iškvietėm greitąją ir pabuvom, kol moteriškė atsirado patikimose medikų rankose. Kažkaip pasidarė ramiau, juk tai geras darbas, už kurį likimas duos savo atpildą. Anksčiau ar vėliau.

Nuotaika pasitaisė po vakarinio pasivaikščiojimo, kai Hamburgas nušvito savo gražiausiomis spalvomis. Šį miestą pavadinčiau muzikos miestu, kadangi kur beeitum, visur sutiksi gatvės muzikantų, linksminančių praeivius ar kavinių lankytojus. Tikiuosi, jog rytdiena bus kur kas geresnė, o parduotuvėse neteks išvysti tik vieno piršto kombinacijos O dabar grįžtam pas Julio suvalgyti vakarienės, pailsėti ir pasiruošti rytdienos “užkariavimo” planams:)

• Tomas: “Kad ir kiek kartų nukristum, atsistojimo kartų turi būti vienu daugiau “
• Simonas: “Nes už gerą, visada geru”
• Dmitrij: “Nesijaudink dėl to, ką galvoja apie Tave kiti”

…………………………………………………..

10 diena

SPROGIMAS

Nėra kitos išeities, kaip tik rasti savo produktams parduotuves. Tokia ryto fraze pradėjom dieną. Ir ką Jūs sau galvojat, likimas pradėjo šypsotis Visose parduotuvėse radom jų savininkus, o vienos parduotuvės savininkas būna labai retai, bet ši diena – kaip tik šiandien Tad iš 4 parduotuvių sąrašo 3 pasipildė mūsų gaminiais:) Džiaugsmo šokis ir ramybė viduje… Dar truputį darbo prie kompiuterio ir laisvė:)

Likusi dienos dalis – pasižvalgymui po miestą, kuris savo grožiu pavergtų ne vieną keliautoją. Pailsėjom miesto paplūdimyje, pasisupom apžvalgos rate, “pridavėm” sukauptus kelionės butelius (4 eurai 25 centai), už kuriuos prisipirkom maisto savo nakvynei kažkur netoli KIEL’io, būtent taip vadinasi miestelis, kuris mūsų planuose rytoj O šis likęs vakaras paskirtas kelionei link jo ir gražios vietos nakvynei paieškoms. 

Miestas liūdi, kad mes jį paliekam:) Šia proga buvo surengtas išleistuvių vakarėlis, nors labai trumpas, bet smagus, nepamirštamas ir pilnas šypsenų:) Bye-bye Hamburg.

• Tomas: “Juk svajonėms lemta pildytis:)”
• Simonas: “Jėėėėėėėėėėėė “
• Dmitrij: “Mes žinome savo kelią:)”

…………………………………………………………………

11 diena

ROJAUS KAMPELIS

Vakarop buvome netoli KIEL’io miestelio, bet nakvynei pasirinkome iki jo 20km atstumu esantį ežerą. Sukome ne vieną dešimtį kilometrų ieškodami gražios ir svarbiausia nemokamos nakvynės vietos. Deja… Arba privati valda, arba kempingai, arba nuosavi namai ir supa visas ežero pakrantes. 

Pasistatėme mašiną ir tiesiog ėjome, kol visai netyčia atsidūrėme pačioje gražiausioje savo kelionėje matytoje vietoje. Nei man, nei Tomui nekilo klausimų, kur gaminsime vakarienę, pailsėsime ir išsimiegosime. 

Aš atidariau maudymosi sezoną. Pirmas šuolis buvo nesėkmingas, koja ištino kaip kaladė ir mūsų kelionės tempas gerokai sumažės. Bet vakaro tai nesugadino ir gamta mėgavomės iki pat sutemų:)

Rytas nuostabus. Žąsys ir bažnyčios varpai žadino naujai dienai ir kelionei į KIEL’į. Kaip ir buvo galima nuspėti, aš nepaėjau. Tad Tomui teko padirbėti už abu, mane ir visus daiktus sukrauti į mašiną :) Dar ankstų rytą pasiekėme KIEL’į, mažą miestelį, kuriame turime vieną dieną, nes dar šiandien vakare turėsim būti kažkur netoli Bremeno ir vėl kažkur susirasti nakvynę :) Tiesa, mūsų kilometraže jau 1800 nuvažiuotų kilometrų :)

Tomas laksto po pagrindines miesto gatves, ieškodamas parduotuvių, o aš sėdžiu kavinėje ištiesęs koją ir žiūriu pro langą į žmones “besidžiaugiančius” lietumi :) Jei nesiliaus, tai šiąnakt palapinės ir mūsų lauks dar vienas išbandymų metas :) 

Tomas pageidauja moteriškos draugijos :D Gal tai Jus sužavės: http://www.youtube.com/watch?v=kNrtVE7Fxls

• Tomas: “Kol kiti miega, mes darome:)”
• Simonas: “Suprantu pasakį, kaip šuniui penkta koja :)”
• Dmitrij: “Baigiamieji darbai prieš kelionę”

………………………………………………………………………..

12 diena

ATLAIKĖM

Kaip ir išprognozavau:) Nieko nepešę Kiel’io miestelyje patraukėme link Bremeno. Aišku, gyventi vėl teks kažkur gamtoje, nes pigiausias hostelis atseitų bent 45 eurus, o tai tikrų tikriausia prabanga. Iki Bremeno likus 25 kilometrams pasukome iš kelio ir važiavome šalia besivingiuojančio upelio, kuris mus atvedė į dar vieną nuostabų Vokietijos kampelį. Įsikūrėme, pavalgėme, pasimaudėme:)… o tada prasidėjo mano pranašysčių metas: http://www.youtube.com/watch?v=Q2zVhH_isk0

Rytas buvo ganėtinai šlapias, bet išlindusi saulė leido išsidžiovinti visus po nakties permirkusius daiktus. Keliaujame į Bremeną. Pirmiausia, ką turime padaryti, tai surasti internetą. Nuo mašinos paėję vos kelioliką metrų, pamatėme įdomią vietą pavadinimu “noon”. Pasirodo, ši vieta atsidarys tik po kelių dienų, bet mus maloniai priėmė, leido naudotis tik ką įvestu internetu, pavaišino kava ir pyragu:) Mes tapome pirmieji šios įdomios vietos klientai ir matyt, ta proga mokėti mums nereikėjo :) Pasisvečiavę, padirbėję žygiuojame “užkariauti” Bremeno, nes vakare laukia kelionė ne kur kitur, o į Amsterdamą:)

Bremenas savotiškas miestas, tad jame surasti tinkančią parduotuvę, darėsi vis sunkiau. Griežtas Tomo – “niekur nevažiuosim, kol nerasim”, man patiko ir taip nenužudė tikėjimo. Po ilgų klajonių, surastų vos kelių tinkamų parduotuvių, atradome būtent to, ko ieškojome :) Viskas. Misija “Bremenas” – įvykdyta :) Susiradome mašiną, nes ji buvo kitame miesto gale ir spaudžiame greičio pėdalą, kad iki nakties dar pasiektume Amsterdamą:)

• Tomas: “Savaitės komandiruotė Vokietijoje baigta”
• Simonas: “Prieš vėją nepapūsi :)”
• Dmitrij: “Svarbiausia neišduoti pačio savęs”

Su visa pagarba, Simonas [Saimis]

The post Užkariauti pasaulį per 100 dienų: kelionės dienoraštis. 4 dalis (VIDEO) appeared first on Makalius.lt.

Makalius.lt gavo laišką nuo skaitytojo Mindaugo Grigaičio, kuris svečiavosi Sicilijoje ir norėtų pasidalinti savo asmeniniais įspūdžiais iš šio krašto. Skaitom.

Labai simboliška, kad prieš pažintį su saulėtąja Sicilija skaičiau  didžiojo lietuvių klajūno Rolando Rastausko „Privačią teritoriją“. Skaičiau ir plakiau save, tikrą provincialą, kad snobiškai turistaudamas nemoku ir nesugebu taip, kaip rafinuotasis Marijos žemės dykinėtojas, pajusti tikrosios vietos dvasios. Bet štai ta dvasia aplanko visai netikėtai, arabų, Didžios Romos imperijos, normanų ir Bizantijos kultūrų mozaikoje, kažkada ryškiausiai žibėjusioje italų mafijos žvaigždėje – Palerme. 

Įvairiastilėm įvairiaamžėm bažnyčiom, didingais teatrų ir operų rūmais apstatytame ir kartu makabriškais skersgatviais išvagotame mieste net nepastebi, kaip tavo mylimą moterį grindiniu tempia motociklu važiuojantis Cezario karių palikuonis, jo rankose atsidūrusio rankinuko dirželis plevėsuoja lyg klastingos Parkos siūlas, o tu, bejėgis ir menkas, situaciją įkalbini visai nerafinuotai – kaip pirmykštis žmogus kažką neaiškiai subaubi ir bandai vytis, bet įkvėpęs aitraus benzino kvapo susivoki, kad neturi nei ieties į ratus suvaryti, nei akmens sviesti. Stebėdamas, kaip tolsta šukos, veidrodėlis, 50 eurų su visa kreditine kortele, sustoji ir pamažu atgauni gebėjimą verbalizuoti: o juk galėjau į ratus šviesti šlepetę. Bjaurėdamasis, kaip moteriškas grožis galėjo būti paniekintas pačių Dantės ir Petrarkos gentainių, bėgi pažiūrėti, kaip mylimoji, apkabinęs ją, praeivių bandai prašyti pagalbos, vis dar akmens amžiaus intonacija gromuliuodamas – police, bet savo šeima, aprangos stiliumi ar tiesiog šiaip savimi patenkinti karštieji Romos katalikai abejingi artimojo skausmui: juk tai  tavo išgyvenimo žaidimas šiose aukštais paplėkusiais pastatais apstatytose, tamsiose mūrinėse džiunglėse. Ir tik vienos italės dėka, žinoma, ne vietinės, kantriai lydėjusios iki karabinierių, turbūt labiau besirūpinančių savo stilinga apranga nei turistų skausmais, stengiesi įveiki sparčiai augantį šovinizmą ir panieką visai italų nacijai. Likusią savaitės dalį baltų inteligentai humanistai po laukinio Palermo gatves vaikšto paranojiškai gręžiodamiesi pro petį, baikštūs kaip mažasis Oliveris Tvistas kišenvagių Londone.

Bet nepasidavęs perdėtai baimei pamažu imi jausti keistą šio miesto trauką ir junti, kaip visi pirmo neigiamo įspūdžio sukurti stereotipai nyksta. Supranti, kad esi Europos ir arabų kultūrų sankryžoje, kad norėdamas suprasti čia gyvenančių žmonių kultūrą ir mentalitetą turi nusimesti susikurtus siaurus tvarkos ir normalumo rėmus. Esu tik architektūros diletantas, todėl sunku būtų niuansuoti įvairių epochų ir kultūrų tradicijas vienijančių statinių unikalumą ir didybę, galiu tik kalbėti apie įspūdį, kurį kelia ilgaamžiai pastatai ir Palermo žmonės. O tas įspūdis tarsi patvirtina tiesą, kad žmogus yra savo aplinkos sukurtas, kad jo mąstymo ir mentaliteto architektonika pasąmoningai atspindi jo gyvenamosios erdvės architektūrą. 

Čia viskas persmelkta nenuspėjamos įvairovės. Rodos, niekada negali būti tikras, kas gali įvykti, ar ką gali pamatyti. Netgi nė viena kelionė autobusu nepraeina be nuotykių: vieną dieną sausakimšą autobusą sugalvoja prirūkyti įžūlūs paaugliai, kitą kartą pusė kelio rėksmingai ginčijasi dvi moterys, kol galiausiai vieną jų ištempia lauk vairuotojas, dar kitą kartą vidury užmiesčio miškų užsidega ir pats autobusas. Lietuviškos gėdijimo kultūros paveiktą inteligentą gali šokiruoti ir per daug beatodairiškas vaikų šėlsmas: laisvi ir emocionalūs jie laipioja kur tik gali užlipti, mėtos smėliu ir taškos vandeniu nė negalvodami apie šalia sėdinčius. O suaugusieji tuo metu rūko, rūko kaip kaminai, lygiai taip pat negalvodami nei apie šalia esančius nerūkančiuosius, nei apie savo atžalų šėlsmo poveikį aplinkiniams. Sicilijoje tai nėra nekultūringa, tai gyvenimo būdas.

Net nepajunti, kaip pats perimi tą beatodairiškumą: žiūrėk, sugedus autobusui jau pats pamiršęs visas mandagaus ir kultūringo elgesio taisykles alkūnėmis brauniesi link kito, sustojusį paimti likusių vidury dykynės.

Tarsi architektūrinės eklektikos ženklas yra ir neišsemiamas triukšmas: rodos, siciliečiai niekada netyli, o ir ramiai kalba gana ramiai: tvoti per veidą ir kažką vienas kitam rėkauti čia yra norma, o paplūdimio prekeivių dainos ACQUA, BIRRA, TEA, COCA, CERES, PATATINI ilgai ir įkyriai skamba galvoj kaip kvaila dainelė. Iš tiesų opera galėjo suklestėti tik tokiame skardžiabalsių rėksnių krašte!

Vieną vakarą visai netikėtai pasiseka Politeamos aikštėj pasiklausyti Sicilijos simfoninio orkestro atliekamų tango variacijų. Iš tiesų turbūt geriausia savo patirtį būtų įvardinti tango su Palermu. Kaip ir tango harmoningo tylaus skambesio atkarpos keičiasi su staigiais nekontroliuojamos aistros proveržiais, taip ir Palermas pačiose judriausiose gatvėse pastatytose bažnyčiose tau leis pajusti visišką tylą ir ramybę, bet vos išėjus iš šventovės iškart svies į jokių racionalių dėsnių nekontroliuojamą judėjimą ir kartu tuštutėlių siurrealistiškų skersgatvių sąstingį, keliantį keistai malonų adrenalino ir baimės mišinį. Bene stipriausiai šį pojūtį patyrėme keliaudami Kapucinų gatve: stovinčių automobilių prigrūstoje gatvėje – nė gyvos dvasios, absoliuti tyla, gąsdinantis sąstingis, sąmonėje keliantis kamalduliško credo vibracijas: me-men-to mo-ri.

Bet neatrodo, kad siciliečiai gyventų šia dvasia: gražiai atrodyti čia būtina. Ir pats bandai būti stilingas, net užeini į Prada parduotuvę, bet ten tave nepatogiai pasijusti priverčia netgi ne kainos, o parduotuvės konsultantas, nuo galvos iki kojų nužvelgęs tavo akropolinius drabužėlis tokiu žvilgsniu, kad net pats Mantas Petruškevičius pajustų savo sodietišką prigimtį. Ir čia dar vienas, itin ryškus ir kartu žmogiškai skaudus kontrastas: PRADŲ, HUGO BOSSŲ, LUIS VUITTONŲ, GUCCIŲ vitrinų blizgesio šešėly – blyškūs, pavargę, vakarietiško merkantilinės sąmonės fone niekingai menki imigrantai iš Pietų Azijos (bene daugiausiai iš Bangladešo). Čia jiems tenka juodžiausi darbai – nuo stovėjimo aikštelių „detektoriaus“, rodančio laisvas vietas, iki nupirktų prekių „pakuotojo“, sudedančio prekes į maišelius. Skaudžiausiai atrodė kiauras dienas svilinančiame paplūdimio karštyje plušantys niekučių pardavėjai, kuriuos neretai apgaudinėja vietiniai pižonai, vis nukirpdami po koki eurą nuo sutartos ir taip varganos sumos. Būdami  silpnesni tiek materialiai, tiek socialiai, rodos, „jie“ gyvena tik naktimis. Vietiniams pasitraukus saldaus poilsio, „atstumtieji“ užpildo gatves ir aikštes. Tada sąmonėje ima veistis chimeros ir nesąmoningai paspartini žingsnį viešbučio link.

Iš tiesų Palermas nepalieka abejingų. Jis parodė man ne tiek mūsų provincialumą ar lietuviškos kultūros primityvumą, jis parodė neišsemiamą įvairovę, kurios Lietuvoje nėra daug. Ir nekyla sąmonėje nei provincialus nepilnavertiškumas, kad esame kitokie, nei davatkiškas noras kritikuoti, kad siciliečių gyvensena neatitinka daugelio mano išpažįstamų elgesio ir mąstymo normų. Teisti juos norisi tik dėl vieno, kad siaubingai niokoja unikalią gamtą. Rodos, ir čia jie beatodairiški – palieka kalnus šiukšlių visur: tiek jūroje, tiek mieste, tiek užmiesčio pakelėse. Niokoti tą unikalią saulės, jūros, kalnų ir mėlyno mėlyno dangaus dermę atrodo tikra šventvagystė. Ar sugrįšiu darkart į Palermą? Išvykstant pro autobusų garsiakalbius ilgesingai moteriškas balsas kartojo – hasta pronto.

Galbūt, Palerme, tikrai greitai susitiksime. Galbūt dar šoksim su tavim tango. Galbūt.

The post Tango su Sicilijos Palermu appeared first on Makalius.lt.

Daugybė  Makaliaus skaitytojų keliauja į Turkiją ne tik ilsėtis, pramogauti, tačiau yra svajojančių suderinti atpalaiduojantį poilsį prie baseino ir pažintį su lankytinais objektais. Jūsų dėmesiui – geriausiai vertinami lankytinos Antalijos vietos.

Archeologijos muziejus

Jeigu norite prasmingai praleisti dieną po stogu – geriausia vieta tai padaryti yra Antalijos archeologijos muziejus. Čia rasite įvairiausių eksponatų nuo seniausių laikų. Visi eksponatai yra iš Antaliios regiono ir eksponuojami chronologine tvarka. Muziejuje yra daug salių, kuriose istorija, dievai, imperatoriai, kapai, monetos ir kt. eksponatai laukia jūsų! Beje, yra salė ir vaikams.

Hierapolis ir Pamukkale

Nuostabaus grožio vieta maudynėms.

Termessos

Tai senovinio miesto liekanos, stūksančios kalnų papėdėje. Jei tikėti istorikais – pats Aleksandras Didysis pavadino šį miestą nenugalimu.

Perge

Perge yra dar vieni (taip, jų ten daug!) griuvėsiai. Iki jų vykti geriausia nuomotu automobiliu. Tiesa, jeigu norite ne tik gražių nuotraukų ar gerai praleisti laiką, reikėtų samdyti gidą, kuris papasakotų apie istoriją.

Kaleici

Jeigu būsite Kaleici  (Senoji Antalija, arba kitaip – Antalijos senamiestis) verta užsukti į Suna-İnan Kıraç  muziejų. Muziejus įkurtas sename osmanų žvejo name. Čia galite susipažinti su Antalijos kultūra, ir antikiniu vietos  gyvenimu. Tačiau svarbiausias senamiestyje – pats senamiestis. Siauros, mažos gatvelės, barai, kavinės, restoranai, parduotuvės – dauguma turistų Kaleicyje užbaigia dieną. Čia labai, labai gražu ir gyva.

Duden kriokliai

Duden kriokliai iš tiesų yra du atskiri traukos objektai Antalijoje. Aukštesnysis Duden krioklys (dar kartais vadinamas Kursunlu) puošia kelios mažos kaskados, esančios gražioje parko aplinkoje. Žemutinis Duden krioklys – reta galimybė pamatyti krioklį, kurio vanduo leidžiasi tiesiai į jūrą. Krioklius geriausia apžiūrėti anksti ryte, kuomet dar nėra daugybės turistų.

Karaalioglu 

Parkas netoli nuo Kaleici. Šis parkas – rami tylos oazė miesto viduryje.  Čia yra kelios apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria puikūs vaizdai į jūrą ir kalnus, čia galima puikia pailsėti ar atsigaivinti medžių paunksmėje. Taip pat paskanauti ledų ar kavos.

 Antalyja Marina

Jeigu jums patinka valtys, laivai, žvejai, sūraus vandens kvapas ir žuvėdros – apsilankykite Antalijos uoste. Čia apstu gražių vaizdų, kavinių ir restoranėlių. Taip pat labai daug vietinių, siūlančių pasiplaukiojimo paslaugas. Eidami čia turite tiksliai žinoti, ko norite ir kiek esate už tai pasiruošę mokėti, nes vietiniai čia gan įkyrūs.

Miniatiūrų muziejus po atviru dangumi – Antalija minicity

Tai vienas iš nedaugelio objektų, gavęs 2013 metų Excellence apdovanojimą. Čia už tikrai mažą kainą (iki 7 lirų) galėsite pasivaikščioti miniatiūrų parke, kuriame apstu architektūrinių paminklų. Visi paminklai, pastatai yra sumažinti, bet tikslumas ir detalių tikroviškumas iš tiesų stulbina. Todėl, jeigu norite pasijusti tikrais Guliveriais – rekomenduojame nepraleisti šio nebrangaus, tačiau labai įspūdingo turistinio objekto

Hadriano vartai

Aplankykite Hardiano vartus – tai vieninteliai išlikę (tiesa, 1959 m. restauruoti) miesto vartai su gynybinės sienos fragmentu. Perženkite juos ir pabandykite pajausti kaip miestas jus pasitinka.

Hip-Notics Cable Ski

Norintiems pabėgti nuo griuvėsių ir istorijos, tingėjimo viešbutyje, siūlome apsilankyti vandens sporto pramogų parke (banglenčių ir slidžių). Čia jus galėsite ištemptais lynais pračiuožti vandens paviršiumi. Vanduo iš upės, todėl yra nesūrus.

Jau atostogavote Antalijoje? Ką rekomenduotumėte pamatyti?

The post Ką pamatyti Turkijos Antalijoje? appeared first on Makalius.lt.

Šį kartą lankytinų vietų Top 20 (I dalis), tačiau sąrašas galėtų būti be pabaigos… Geriausia į šią šalį vykti bent 10-čiai dienų, o jei leidžia laikas ir finansai – trys savaitės čia tikrai neprailgs.

Šri Lanka – egzotinių kelionių gerbėjų rojus. Nieko nuostabaus – 2000 metų kultūros, didingų griuvėsių, drambliai, nuostabūs paplūdimiai, budistų šventyklos, vandens sportas ir daugybė kitų pramogų. Šri Lankoje labai linksma sutikti pvz. Šv. Kalėdas – būti paplūdimyje arba lankytis šventyklose.

Old Dutch Fort at Galle

Pietinėje Šri Lanka dalyje (173 km nuo sostinės Kolombo) rekomenduojama aplankyti Galle Old Dutch Fort (tvirtovė), kuri yra geriausiai išsilaikiusi jūros tvirtovė visoje Pietų Azijoje bei tituluojama viena svarbiausių istorinių vietų Šri Lankoje. Šią tvirtovę pastatė Portugalai 1588 metais. Įgudusi akis pastebės, jog tvirtovė pastatyta ant kitų, antikinius laikus menančių griuvėsių. 1640 metais Galle mieste įsigalėjo olandai, todėl šiandien olandų ir britų kolonijų įtaka puikiai matoma Galle architektūroje.

Anuradhapura

Anuradhapura miestas yra seniausias miestas esantis Šri Lankos auksiniame trikampyje. Miestas gimtadienį skaičiuoja nuo 5 a. per. Kr. ir šiandien tai svarbi lankytina vieta. Iš tiesų Anuradhapura buvo Šri Lankos sostinė su prabangiais karališkais rūmais, vienuolynais ir brangakmeniais puoštomis šventyklomis.

Sigiriya Rock Fortress

Sigiriya – įspūdinga uolų tvirtovė, dar kitaip vadinama Lion Rock ši tvirtovė yra senovės inžinerijos testamentas. Centrinė ašis yra suformuota iš terakotos ir pilkų akmenų bei iškilusi virš miško 200 metrų! Senojo miesto likučiai matyti tarp griovių ir vandens sodų. Jei būsite atidūs – pamatysite liūto letenų porą.

Polonnaruwa

Polonnaruwa buvo antroji sostinė po Anuradhapura, kuri 10 amžiuje buvo užimta. Karalius Parakramabu per savo valdymo laikotarpį pakeitė miesto veidą ir pavertė jį didingu sienomis aptvertu miestu. Lankytojai šiandien gali aplankyti didžiulį karaliaus pastatytą rezervuarą (Parakrama Samudra) bei vienuolynų liekanas, puošnias šventyklas, rūmus. Polonnaruwa šiandien apsupta miškingų parkų.

Nuwara Eliya – arbatos plantacija ir gamykla

Nuwara Eliya – kalnų miestelis, skaičiuojantis savo dienas nuo 19 amžiaus. Šiame miestelyje pasijausite it Anglijoje (ačiū kolonistams). Nuwara Eliya įsikūręs 1,868 m aukštyje ir yra Šri Lankos kalnų gyvenviečių centras. Čia auga garsioji ceilono arbata, o arbatos plantacijos driekiasi kiek tik akys užmato. Lankytojai gali aplankyti arbatos plantaciją, sužinoti kai kurių arbatos paslapčių, stebėti darbininkus, dirbančius plantacijose, bei paragauti pačios tikriausios ceilono arbatos!

Tooth šventykla, Sri Dalada Maligawa

Tooth šventyklą atrasite Kandy mieste. Ji žymi tuo, jog čia yra vienas pačių švenčiausių budizmo reliktų – Lord Buddha dantis. Budistai iš viso pasaulio plūsta čia tyrinėti Karališko komplekso, taip pat aplankydami Tooth šventyklą ir Kandy ežerą, šalia kurio yra originalioji Šri Lankos architektūra, Karaliaus rūmus ir Karalienės rūmus. Čia galite aplankyti ir kitus įspūdingus objektus, kaip pvz. Karališka vasaros rezidenciją, Audiencijų salę ir Karališkąją pirtį, kurią naudojosi senovės dinastijos.

Sinharaja miško rezervatas

Į savo kelionę būtinai įtraukite sustojimą Sinharaja miško rezervate. Tai 190 kv. km plotas, kurį kruopščiai saugo vietos gyventojai. Sinharaja yra UNESCO sąraše, tai – drėgna atogrąžų giria, kurioje namus randa  šios salos flora, fauna ir laukinis gyvenimas. Mokslininkai sako, jog čia gyvena bent 86 žinduolių rūšys, kai kurias jų galite pamatyti ir jūs: Šri Lankos dramblys, milžiniškos voverės, šunbedžionės (langūrai).

Wewurukannala Vihara šventykla

Wewrukannala šventyklą rasite Dikwella mieste. Ji – greičiausiai pati įdomiausia budistų šventykla visoje Šri Lankoje. Šventyklos „vinis“ – sėdinčio Budos statula, kuri yra 160 pėdų aukščio ir atmena karaliaus Rajadhi valdymo metus (nuo 1782 iki 1798). Viena šventyklos dalis vaizduoja savotišką pasekmių kelią, kas bus jeigu neseksite budizmo keliu į nušvitimą. Kelias vaizduojamas labai realistiškai – su didelėmis demonų skulptūromis.

Colombo

Sri Lankos sostinė siūlo daug ką nuveikti tiek dieną tiek naktį. Čia veikia daug įdomių muziejų, pvz. didžiausias jų – Šri Lankos Nacionalinis Muziejus, kuriame yra reliktų iš Kandyan karalių šeimos. Olandų periodo muziejus puikiai atspindi kolonialistinį laikotarpį, Gamtos muziejus (Natural Hisporty) taip pat vertas dėmesio. Norėdami pabėgti iš miesto karščio vykite į Talangama Wetland stebėti gamtos ir laukinių gyvūnų. Jeigu mėgstate žaisti golfą – apsilankykite Karališkajame Colombo golfo klube. Populiariausia įžymybė sostinėje yra Gangaramaya (Vihara) šventykla.

Dambulla aukso šventykla

Senovės Dambulla šventykla. Sienos ir piešiniai ant jų skaičiuoja mažiausiai 2000 metų istorijos. Čia galite išvysti 157 budos pozas. Svarbiausias šios šventyklos akcentas – 15 m aukščio budos statula Dambulla. Šventykla garsėja įspūdingomis freskomis.

Teko lankytis Šri Lankoje? Kokie įspūdžiai?

The post Egzotinės kelionės. Šri Lanka – lankytinų vietų TOP 20 (I dalis) appeared first on Makalius.lt.

Algarvė – Portugalijos vieta traukianti turistus it magnetas. Ką ten pamatyti jau rašėme, o dabar kviečiu pasigrožėti Makaliaus skaitytojo Egidijaus nuotraukų galerija. Vaikinas lankėsi Portugalijoje pavasarį ir teigia, jog gamta ten stebuklinga, žmonės gražūs ir laimingi, o maistas amžiams išlepino gomurį.

Žiūrim, bet nepavydim, o planuojamės savo pigią kelionę į Algarvę!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėkojame Egidijui B. už gražias nuotraukas. Kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius ir pasidalinti kelionių nuotraukomis dalyvauju@makalius.lt!

The post Žvalgomės po Portugalijos Algarvę (foto) appeared first on Makalius.lt.

Palengva artėjant atostogoms, pradėjau sukti galvą, kur šiemet nuvykti. Tik savarankiškai ir tik pigiai. Pasirodė visai priimtinas pasiūlymas nuskristi į Koso salą, kurioje su bičiuliais galėsime kaip reikiant pasimėgauti vasaros malonumais ir pakeliauti po galimai egzotišką kraštą. Šiame straipsnelyje tikrai nerašysiu reportažo apie įvykusią kelionę. Manau, daug svarbiau aprašyti esminius dalykus, kurie galbūt bus naudingi ir kitiems keliautojams, besidomintiems atostogomis vis populiarėjančioje Koso saloje.

Taigi, nusileidę į Koso „Hippocrates“ oro uostą, pajudėjome link Kefalos kurorto. Taksi paslaugos šia kryptimi kainuoja 30 eurų, tad šiek tiek luktelėję, įsėdome į komfortabilų autobusą, kuriuo žymiai pigiau ir greičiau nei per pusvalandį nuvykome į reikiamą vietą. Buvome iš anksto rezervavę apartamentus devynioms dienoms.

Pradžiugino maloni šeimininkė bei ideali tvarka kambariuose, tačiau pagrindinis ir, ko gero, didžiausias minusas – viešbutukas stovėjo prie pat pagrindinės gatvės, vedančios į kalnuose esantį Kefalos miestelį, kuria kiaurą parą zujo įvairaus dydžio bei triukšmingumo transporto priemonės įskaitant ir turistų taip mėgiamus keturračius. Todėl būtinai atkreipkite dėmesį į viešbučio dislokaciją. Visus viliojantis mažas atstumas iki jūros – ne pats svarbiausias privalumas. Dar vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį rezervuojant apartamentus, tai dažniausiai mokamas kondicionierius, parai kainuojantis 5 eurus. Kadangi mūsų penkių žmonių grupelė gyveno bendroje patalpoje, tarsi padalintoje į du kambarius, kurių kiekviename buvo po kondicionierių, už mėgavimąsi šalčiu būtų tekę pakloti jau 10 eurų – mat kondicionieriai veikia arba abu, arba nei vienas. Ir juokinga, ir pikta, kad pinigėliai iš turistų „daromi“ lygioje vietoje. Nesinaudojome šia paslauga iš principo, juolab, kad dienas leisdavome gamtoje, o naktimis vėsumos ir taip pakakdavo.

Nepaisant puikiai išvystyto viešojo transporto tinklo, kelionei į kalnuose esantį Zia miestelį nusprendėme išsinuomoti automobilį. Palei pagrindinę gatvę (taip ir vadinasi Main street) išsidėstę daugybė nuomos punktų. Pasidomėję sąlygomis ir kainomis, pasirinkome „Manolis car rental“ nuomos punkto paslaugas. Pirma, čia automobilio nuomos kaina mažiausia. Antra, automobilį galima pasiimti 8 val. ryto, ir nuoma trunka 24 val. (kituose punktuose 12 val.).

Taigi, gavome apynaujį Hyundai Accent automobilį vos už 40 eurų su „full ensurance“. Dėl viso pikto apžiūrėkite transporto priemonę iš išorės ir nufotografuokite akivaizdžius kėbulo defektus bei parodykite juos nuomos punkto darbuotojui. Manau, patys suprantate, kam to reikia.

Važiuodami į Zia naudojomės savo atsivežta navigacija. Labai pravertė, kadangi ženklų nėra itin daug, o ir tie patys dulkėti ir išblukę nuo saulės.

Zia – jaukus kalnų miestelis su vaizdingais peizažais, kuriame gausu suvenyrų krautuvėlių ir tavernų. Įsitikinome, jog čia suvenyrų kainos vienos žemiausių, nors kai ką pigiau galima įsigyti Koso mieste (pavyzdžiui spausdinta Hipokrato priesaika Zia kainavo 3,5 euro, Kose – 2 eurus). Į Zia pasistenkite atvažiuoti iki 10 val. Vėliau čia knibždėte knibžda turistų, o siauras gatveles užkemša autobusų virtinės.

Iš Zia kalnų keliukais patogu nusigauti iki Asklepion – pirmosios Hipokrato ligoninės. Tiksliau tai, kas iš jos liko. Įėjimas žmogui kainuoja 4 eurus, o vaikams iki 14 metų nemokamas. Taip ir likome nesupratę, už ką sumokėjome. Atrodė, lyg kas būtų atvežęs krūvą statybinio laužo, ir išbarstęs laukuose. Trumpai tariant, pasižvalgyti galima, tačiau mokėti už šį reginį neverta.

Nusprendėme negaišti laiko ir važiuoti į kitą tądien planuotą aplankyti objektą – Empros Therma – karštųjų versmių sieros baseiną jūroje. Beje, į šią vietą patogiai galite nuvykti ir miesto autobusu iš paties Koso. Priveža iki akligatvio, tereikia pėsčiomis arba ant asilo (kainuoja 5 eurus) nusileisti nuo kalno vingiuotu žvyrkeliu. Patartina važiuoti vakare – baseinėlyje nereikės trintis nugaromis su gausybe turistų, nors žmonių ten būna visada. Turimus papuošalus geriausia palikti automobilyje, kadangi sidabras bei paprasta bižuterija reaguoja su sieros vandeniliu ir nusidažo tamsiai ruda spalva.

Koso miestas – modernus ir egzotiškas, tačiau tikrai ne pigus (atsižvelgiant į tai, kad visoje saloje kainos ir taip kosminės). Jam drąsiai galima skirti didžiąją dienos dalį, nes akis paganyti yra kur: gausybė lankytinų objektų, nuostabaus grožio uostas su daugybe baltų prabangių jachtų. Informacijos apie objektus tikrai rasite Makaliaus puslapyje. Važinėdami po Koso miestą automobiliu ar dvirate transporto priemone būkite budrūs, jei nenorite išgirsti graikiškų keiksmų iš persiutusio motociklininko, kuris tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė susidūrimo su jūsų automobiliu. Skersinėmis gatvelėmis eismas dažniausiai vyksta tik viena kryptimi, o kelio ženklai neretai stovi kairėje kelio pusėje pasislėpę tarp medžių lapų.

Vykdami iš Koso miesto, galite užvažiuoti į Tigaki. Šalia miestelio esantis druskų ežeras nuvylė, kadangi iš jo belikusi vien druskinga molio košė, o apie ten besiporuojančius vėžlius galima net nesvajoti. Tiesa, paplūdimys išties žavus. Laukinis, tačiau puikiai tinka norintiems pasimėgauti audringos jūros teikiamomis pramogomis ar tiesiog pašokinėti per bangas.

Na ir pabaigai šiek tiek apie maistą. Nepasakyčiau, kad nacionaliniai patiekalai yra kažkuo unikalūs, tačiau skonis puikus. Pasirinkusiems poilsį Kefalos kurorte prie Main street, siūlytume apsilankyti restoranėlyje „Rainbow“. Maistas kaip ir visur kitur nepigus, tačiau kokybiškai pagamintas, o porcijos didelės. Didžiausią įspūdį paliko grilyje kepta žuvis už 11 eurų. Paklausite, kuo ji tokia ypatinga? Nežinau, tiesiog užeikite ir paragaukite;).

Dėkojame Vyteniui Ivanauskui už įdomius įspūdžius ir gražias nuotraukas!

Kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius ir pasidalinti kelionių nuotraukomis dalyvauju@makalius.lt!

The post Kelionė į Koso salą. Patarimai, kainos ir lankytinos vietos appeared first on Makalius.lt.

Paskutinės rugsėjo dienos rytą „Ryanair“ lėktuvas pakilo iš East Middland oro uosto apniukusioje Jungtinėje Karalystėje ir po 3 valandų nusileido tokioje pat apniukusioje Maljorkoje. Prasidėjo mūsų ilgai lauktos, išsvajotos ir daugiau nei mėnesį kruopščiai planuotos atostogos.

Lėktuvo bilietais pasirūpinome prieš pusantro mėnesio, nes pamatę kainas, nusprendėme, kad ilgiau laukti neverta. Už juos dviem žmonėm pirmyn ir atgal sumokėjome 172 eurus. Tikrai neprašovėm nusprendę nevykti sezono įkarštyje, o palaukę spalio pradžios, nes oras neapvylė, o kainos tokiu laiku buvo jau kur kas mažesnės. Tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, kaip ten ištverčiau vidurvasario karštį, greičiausiai tik mirktumėm jūroje, o apie ekskursijas kepinant saulei nė nepagalvotumėm.

Maljorkos Palma iš paukščio skrydžio

Atsidūrę didžiuliame Palmos oro uoste, suskubome ieškoti savo automobilių nuomos agentūros langelio. Internete peržiūrėję keletą agentūrų, palyginę kainas ir atsiliepimus, nusprendėme rezervuoti automobilį iš anksto per „Goldcar“. Susiradę jų langelį, su siaubu pamatėme, kad toli gražu ne mes vieni taip nusprendėm. Kai prie visų kitų langelių laukė 1-2 žmonės, mes beveik valandą stovėjom ilgiausioje eilėje, nors 6 darbuotojai sukosi kaip bitutės. Per tą laiką spėjom perskaityti visus skelbimus, sužinoti autobusų kainas, taksi kainas, o sužinoję – dar kartą pasidžiaugti, jog išsinuomojom automobilį.

 Palmos prieplauka, Maljorka

Galiausiai sulaukę savo eilės, pasirašėm dokumentus, gavom nurodymus ir „Ford Fiesta“ raktelius. Automobilio nuoma 9 dienom su visais privalomais draudimais ir pilnu baku benzino atsiėjo 300 eurų ir net neprireikė palikti užstato. Net neprivalėjom susimokėti kreditine kortele, nors to ir reikalavo internete skaitytos nuomos sąlygos, užteko paprastos debetinės mokėjimo kortelės. Pavargę nuo stovėjimo eilėje patraukėm ieškoti savo būsimos geriausios kelionės draugės ir nors paieškos milžiniškoje stovėjimo aikštelėje pasirodė ne tokios ir paprastos, radę likom maloniai nustebinti, kad gavom praktiškai naują ir puikios būklės automobiliuką.

 Na ką, atskridom, transporto priemonę turim, beliko pasiekti viešbutį. Kadangi papildoma GPS nuomos kaina dienai buvo vos ne tokia pati, kaip automobilio, nusprendėm apsieiti be jo ir pasinaudoti senu geru būdu – popieriniu žemėlapiu. Susiradom jį pirmoje pasitaikiusioje degalinėje už 4 eurus. Ir nors pradžioje atrodė, kad bus sunku, bet greitai pamatėm, jog ispanai tikrai myli savo turistus ir susigaudyti jų keliuose labai lengva,o daugybė nuorodų neleidžia pasiklysti. Paskutinėmis kelionės dienomis nebereikėjo ir žemėlapio, vien atmintis ir nuorodos padėjo atlikti šturmanės darbą. Pasiklydom tik vieną kartą per visą kelionę, bet apie tai vėliau. Dabar keliaukim į viešbutį, kuris yra už 70 km nuo oro uosto.

Viešbutį taip pat rezervavome prieš kelias savaites. Po ilgų diskusijų, kainų palyginimų, lankytojų atsiliepimų studijavimo, išsirinkom apartamentų tipo kambarį „Playa Moreia“ viešbutyje, ramiame ir mažame S‘illot miestelyje rytinėje salos pakrantėje, kadangi galiausiai nusprendėme, jog nenorim apsistoti šurmulio ir naktinio gyvenimo pilnoje sostinėje Palmoje ir šalia jos esančiose populiariausiose vietose. 9 naktys šiame viešbutyje mums kainavo 275 eurus. Pusryčių neužsisakėm, kadangi apartamentai buvo su tvarkingai įrengta virtuvėle ir apsirūpinę maisto produktais, patys puikiausiai pasiruošdavom pusryčius (ir ne tik). Atvykus pirmas siurprizas buvo nelabai malonus, kadangi pasirodė, jog nemokama stovėjimo aikštelė, priklausanti viešbučiui, yra gal 10 vietų, tai rasti laisvą vietą joje prilygsta misijai neįmanomai. Bet paskui viešbučio administratoriaus buvom informuoti, kad šalia yra kita didelė aikštelė, priklausanti kaimyniniam barui ir joje nemokamai automobilį gali laikyti visi viešbučio svečiai. Taip pat suerzino tai, jog „pervargęs“ kortelių skaitytuvas niekaip nesutiko nuskaityti banko kortelės ir teko mokėti grynais. Kambaryje paaiškėjo, jog norint pažiūrėti TV, tektų sumokėti papildomai, o mokamas internetas (3 eurai už valandą) veikia tik viešbučio fojė. Bet šitie dalykai nuotaikos nesugadino, kadangi ne TV žiūrėti ar internete sėdėti atvažiavom.

Apartamentus radom švarius ir tvarkingus, tiesa, gal kiek per skambu juos vadinti apartamentais. Nieko labai įspūdingo, bet viskas ko reikia yra. Virtuvėlėje visos sąlygos laikyti, pasigaminti ir pasišildyti maistą pačiam, patogi lova ir didelė spinta atskirtame miegamajame, švarus ir didelis vonios kambarys, bei su virtuvine dalimi sujungtas valgomasis-mini svetainė, išeinanti į didžiulį balkoną su vaizdu į kalnus (sutaupėm 30 eurų nepasirinkę vaizdo į jūrą). Kai pamatėm pirmą saulėlydį iš balkono, tai nusprendėm, kad nieko nepraradom ir be jūros vaizdo.

Taip pat maloniai nustebino, jog atėję radom keletą pirkinių maišelių su pagrindiniais produktais (duona, sviestas, pienas, kava, sultys, cukrus, sūris, dešra ir pan.) ir 30 eurų parduotuvės čekiu. Taip pat paliktas raštelis, jog galim juos pasilikti arba grąžinti, arba pasilikti tik dalį reikalingų produktų. Aišku, ne už ačiū. Bet kadangi jau buvo vakaras, o važiuodami link viešbučio nepastebėjom jokio prekybos centro ir buvom per daug pavargę jo ieškoti, tai atidėję apsipirkimo žygį rytojui, mintyse padėkojom rūpestingam viešbučio personalui ir kibom į paskubomis susiteptus sumuštinius, nes nuo pat ryto nieko burnoj neturėjom. Nepaisant keleto nedidelių viešbučio minusų, kelionės pabaigoje vis gi nusprendėm, jog vien už kainos ir kokybės santykį rašom „Playa Moreia“ viešbučiui didelį pliusą ir draugams tikrai jį  rekomenduotumėm.

Kiek vėliau, truputį pailsėję ir išsipakavę daiktus, patraukėm apžiūrėti miestelio ir pavakarieniauti. Miestelis tikrai mažytis ir ramus, dauguma turistų vidutinio amžiaus arba šeimos su vaikais, tokių porelių kaip mes ne taip ir daug. Lietuvių kalbos kol kas dar negirdėjom, bet esam garantuoti, jog išgirsim. Pavakarieniavom šaunioje kavinukėje po atviru dangum, šviečiant mėnulio pilnačiai, už kelių metrų tyliai teliūškuojant bangoms ir virš galvų šnabždant palmėms. Po ilgos varginančios dienos pagaliau pajautėm, jog prasidėjo atostogos. Už skanią vakarienę, susidėjusią iš lazanijos, makaronų su jūros gėrybėmis ir poros kokteilių, sumokėjom apie 20 eurų. Vėliau valgydami skirtingose kavinėse sumokėdavom panašiai, 20-30 eurų dviem žmonėm.

Užmigom orų dėdulės melsdami saulėtos ateinančios savaitės.

Bus daugiau…

Dėkojame Audronei Zonytei už įdomius įspūdžius ir gražias nuotraukas!

Kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius ir pasidalinti kelionių nuotraukomis dalyvauju@makalius.lt!

The post Savarankiška kelionė į Maljorką: automobilio nuoma ir „Playa Moreia“ viešbutis (I) appeared first on Makalius.lt.

Sicilijoje lankėmės birželio mėnesį. Pagrindinis kelionės tikslas buvo pažintis su sala, todėl per 4 dienas ją apvažiavome beveik aplink! Pirmoje dalyje rekomendavau nakvynę prie Trapani, o šiame straipsnyje papasakosiu, kurie du kurortai man labai labai patinka. Todėl jeigu planuojatės kelionę į šią salą – sekite straipsnio nuorodas.

Mano darbas, šiaip, yra visai smagus dalykas – keliauti, pažinti, rasti įdomių vietelių bei viešbučių, o vėliau juos pasiūlyti Jums, mielieji. Visa vasara tokia ir yra – įvairiausios Europos salos, didmiesčiai, kurortai. Sicilija buvo pirmoji, kurioje teko keliauti darbo reikalais.

Iš Trapani (miesto, kuriame leidžiasi “Ryanair” lėktuvai iš Kauno) pajudėjome rytinės salos dalies link – pakeliui aplankėm Erice miestą, San Vito Lo Capo išsimaudėme nuostabiame paplūdimyje, pro automobilio langą apžiūrėjome dalį Palermo miesto (man Palerme teko būti du kartus, tad čia ilgesniam laikui nestabtelėjom). Makaliaus viešbučių rezervacinėje sistemoje visai nemažai viešbučių siūloma Cefalu kurorte. Labai knietėjo pamatyti, kaip jis atrodo, nes apgyvendinimo kainos tikrai nėra didelės (nors pati Sicilija brangoka).  

Cefalu – nedidelis kurortinis miestelis prie Tirėnų jūros. Labai rekomenduoju jame apsistoti bent vienai nakčiai – istoriniai pastatai, gražus paplūdimys. Smagu pasivaikščioti po miestelį, yra ką paveikti. Vaizdai – fantastiški:

Cefalu kurorte galima rasti net ir 4* viešbutį, o naktis jame asmeniui tekainuoja 50 eurų: Baia Del Capitano **** . Iš Cefalu mokamu greitkeliu pajudėjome Taorminos link – kelias nėra labai artimas, tad mokamas greitkelis kaip tik. Sumokėjome apie 7 eurus. Greitkelis tuščias, beveik visą laiką vien tuneliai, nereikia vingiuoti kalnų keliais. Tiesa, nedarykite klaidos – nesekite GPS nuorodomis! Jis bandys “kirsti kampą” per kalnus, ir taip Jums kelionė gali pailgėti dar keturiomis valandomis…

Į savo viešbutį “Capo dei Greci” patekome vėlų vakarą. Vakarienė jau buvo pasibaigusi, niekas nebedirbo, bet registratūros darbuotoja labai maloni – sau kaip tik užsakinėjo picas naktiniam darbui, tai prigriebė ir mums. Beje, visai šalia viešbučio ta picerija – didelė pica 6 eurai. 

Viešbutis – nuostabus. Jo kainos prasideda maždaug nuo 50 eurų Makaliaus sistemoje, jis yra už pačios Taorminos, rezervavomės jį dėl itin gerų atsiliepimų, gausių (palyginus su kitais viešbučiais Sicilijoje) pusryčių ir nuostabių vaizdų. O štai ir vaizdai ankstų rytą pro mūsų balkoną:

Baseinai viešbutyje yra du, bet šitas gražiausias: 

Mano kambarys buvo dviejų aukštų: pirmąjame maža svetainės zona ir balkonas, antrąjame – miegamasis. Labai gražus kambarys, gal kiek padėvėtas ir ne mano stiliaus, bet vaizdai fantastiški. 

Patiems keliaujant po salą ir atskridus į Trapanį, Taorminos miestas galbūt ir pasirodys tolokai, tačiau aplankyti jį tikrai verta, juo labiau, kad rytinėje salos pusėje yra Etna (apie 30 min kelio iki papėdės nuo Taorminos), Sirakūzai (apie valanda kelio iki šio lankytino miesto), Katanija (labai didelio įspūdžio nepaliko).

The post Sicilija: Cefalu, Taormina ir viešbutis Capo Dei Greci Hotel & Resort. Makalius rekomenduoja! appeared first on Makalius.lt.

Pirmojoje pasakojimo dalyje Makaliaus skaitytoja Audronė Zonytė pasakojo, kaip pigiai išsinuomavo automobilį Maljorkoje, kuriame viešbutyje apsistojo ir kodėl rekomenduoja jį Makaliaus skaitytojams. Šioje dalyje sužinosite, kaip pigiai „prasisukti“ atostogaujant Maljorkoje, ką būtina pamatyti ir nuo kur atsiveria stulbinančios Maljorkos panoramos.

Antroji diena

Atsibudę ryte puolėm prie langų ir apsidžiaugėm, jog orų dėdulė išklausė mūsų maldas – dangus buvo žydras, o termometras rodė +25°C.

Papusryčiavę nusprendėm atlikti žygį į prekybos centrą ir pasirūpinti maisto atsargom visai savaitei. Gretimame, kur kas už S‘illot didesniame, Porto Cristo miestelyje suradom „Eroski“ prekybos centrą. Pasidžiaugėm, kad kainos šiek tiek mažesnės negu UK. Atostogų top gėrimu, kaip ir priklauso atostogaujant Ispanijoje, buvo lemta tapti „Sangrijai“, mūsų džiaugsmui pusantro litro jos kainavo tik apie eurą. Apsirūpinom reikalingais produktais ir greitai mikrobangų krosnelėje pašildomais „paruoštukais“, kad nereiktų ilgai gaišti laiko prie viryklės. Vėliau bekeliaudami aptikome ir „Lidl“ prekybos centrų, kuriuose rekomenduočiau apsipirkti, nes vis gi ten dauguma kainų mažiausios. Ne veltui šis tinklas labai populiarus daugumoje šalių, taip pat ir UK, kur dabar gyvename.

Grįžus kilo mintis išbandyti „Cala Moreia“ paplūdimį šalia viešbučio. Nors gultai ir Havajų nuotraukas primenantys šiaudiniai skėtukai ir labai viliojančiai atrodė, bet nesinorėjo už jų nuomą mokėti po 5 eurus, kadangi ilgai gulinėti neketinome, tad pasitenkinom savo atsivežtais paplūdimio rankšluostukais ir nemokamu viešbučio skėčiu, kurį gavom visam viešnagės laikui. Beveik kiekvienoje turistams skirtoje parduotuvėje maždaug už 1 eurą galima nusipirkti bambukinių patiesaliukų, kurie labai praverčia paplūdimyje. Besivartant saulutėje pakilo vėjas, gulinėti pasidarė nebe taip smagu, tad nusprendėm, jog metas apsižvalgyti po apylinkes. Čiupę žemėlapį išsirinkom maždaug už 30 km esančią „Castell de Santueri“.

Bet koks pasivažinėjimas Maljorkoje primena linksmuosius kalnelius, kadangi tik vidurinė salos dalis labiau užpildyta lygumų, visur kitur pilna didesnių ar mažesnių kalvų ir kalnų.

Kraštovaizdis kinta labai greitai, palmių giraites keičia spygliuočiais apaugusios kalvos, kaktusų sąžalynus – ganyklos su nuo molingos žemės rusvą spalvą įgavusiomis avimis. Todėl ir važiuoti grožintis vaizdais niekada nepasidaro nuobodu. Tik kartais baugu.

Pirmą kartą suprantu, kad šioje kelionėje netrūks adrenalino, kai serpantinais pradedame kilti į 408 m aukštį link pilies. Nors iš toliau žiūrint kalva neatrodo nei labai aukšta, nei grėsminga, bet kylant vis aukščiau, keliukui siaurėjant, o posūkiams staigėjant kyla noras stipriai užsimerkti ir nežiūrėti žemyn, nors esu raginama fotografuoti atsiveriančią nuostabią panoramą. Adrenalinas šokteli iki maksimumo, kai iš už posūkio staiga prieš akis išnyra autobusas. Tenka trauktis atgal iki platesnės vietos, nes kitaip apsilenkti neįmanoma. Pamąstau apie tai, kokie šaltakraujiški ir įgudę turi būti turistinių autobusų vairuotojai. Labai apsidžiaugiu, kai pagaliau pasiekiame stovėjimo aikštelę ir pirmas išbandymas mano baimėms baigiasi. Tiesa, vėliau paaiškės, kad šitas išbandymas tebuvo lengvas apšilimas prieš dar laukiančius.

Puolame grožėtis nuostabiais vaizdais. Santueri tvirtovė pastatyta ant uolėtos atodangos, nuo kurios giedrą dieną atsiveria kvapą gniaužiantis pietryčių Maljorkos vaizdas. Gerai išsilaikiusios dabartinės pilies sienos siekia XIV amžių, tačiau šioje vietoje įtvirtinimai stovi jau nuo Romėnų laikų. Deja, galime pasigrožėti tik sienomis, nes į vidų patekti neįmanoma. Teko girdėti, jog atliekami restauravimo darbai ir ateityje bus įmanoma apžiūrėti pilį ir iš vidaus. Bet vien iš viršaus atsiverianti panorama verta, jog čia atvažiuotum.

Vaizdas iš Castell de Santueri

Castell de Santueri

Iki soties prisifotografavę keliaujam toliau. Laukia dar vienas smagus pasivažinėjimas serpantinais, nes nusprendžiam aplankyti greta esančią „Ermita de sant Salvador“. Ant 509 m kalvos pastatyta 7 metrų aukščio Kristaus statula ir greta esanti bažnyčia yra viena svarbiausių Maljorkos piligrimų šventovių. Nuo kalvos atsiveriantys vaizdai dar įspūdingesni negu nuo „Santueri“ pilies. Vaikštinėjam ir grožimės ilgiau nei valandą.

Vaizdas nuo Sant Salvador

Vaizdas nuo Sant Salvador

Ermita de sant Salvador

Pakeliui į viešbutį pravažiuojam Porta Colom miestelį bei užsukam į Cala Marcal paplūdimį atsigaivinti. Ilgai nesipliuškename, nes saulė jau krypsta vakarop ir darosi vėsu. Spalio mėnesį nors dienos dar pakankamai karštos, bet saulei leidžiantis rekomenduočiau turėti megztuką. Išvažiuodami pamatom prieplauką ir sustojam pasigrožėti saulėlydžio raudonio nuspalvintom jachtom bei gražučiais laiveliais. Kol grįžtam į viešbutį, sutemsta, nes kaip ir visur pietuose, temsta staiga. Bevakarieniaudami suplanuojam rytdienos kelionę į Artos urvus.

Cala Marcal paplūdimys

Trečioji diena

Pusryčiaudami balkone džiaugiamės dar vienu saulėtu rytu. Nedelsdami išsiruošiam pasidžiaugti dar niekada gyvai nematytais stalaktitais ir stalagmitais į Artos urvus (Coves d‘Arta), esančius visai netoli, maždaug už 20 km. Nors nuo pat sostinės Palmos visos pakelės pilnos kitų urvų (Coves del Drach) reklamų, esančių taip pat netoli, bet nusprendžiam reklamai nepasiduoti ir aplankyti mažiau garsius Artos urvus vien dėl to, kad juose leidžiama fotografuoti.

Išėjimas iš Artos urvų

Artos urvuose

Prie Artos urvų

Pirate Coves

Įėjimas į urvus atrodo įspūdingai, skardį skalauja begalinio žydrumo jūra, todėl belaukdami padarom daugybę gražių nuotraukų. Už bilietus sumokam po 12 eurų. Pagaliau ateina mūsų grupės eilė. Kartu su krūva triukšmingų vokiečių, britų ir japonų leidžiamės į uolos gilumą. Pasidžiaugiu, kad pasiėmiau megztuką, nes urvuose vėsu ir drėgna. Reikia žiūrėti po kojomis, kad nepaslystum ant slidžių akmenų ir laiptelių.

Takeliai po urvus išraizgyti kaip labirintas, be gido vargu ar lengvai rastum kelią į lauką. Pradžioje dar bandom klausytis gido pasakojimo, bet paskui pamatom, kad norėdami nuotraukų, kuriose nešmėžuoja kitų turistų galvos ir kitos kūno dalys, turėsim atsilikti. Taip ir padarom. Ramiai keliaujam grupės gale ir grožimės gamtos sukurtais stebuklais. Susirenkam prie Artos urvų pasididžiavimo – 22 m aukščio stalagmito, kur vyksta šviesos ir muzikos šou. Išties didinga, net šiurpuliukai perbėga nugara. Ekskursija trunka apie valandą ir palieka daug gerų įspūdžių. Deja, jos pabaigoje mūsų fotoaparatas pardeda ožiuotis, išsigąstam, kad sugedo, bet paskui paaiškėja, jog naktį blogai pasikrovė baterija, tad tenka grįžti į viešbutį jos įkrauti, nors planavom grįždami dar aplankyti Capdeperos pilį. Ech, teks atidėti kitai dienai.

Grįžę papietaujam ir susiruošiam prie baseino. Čia gultai nemokami ir galim išsirinkti patogiausius, nes žmonių nelabai daug. Svarbu apsižvalgyti, ar neguli ant skruzdėlių tako, nes paskui kyla grėsmė, kad parsineši pilną krepšį šių padarėlių į kambarį. Jaučiamės kaip baltos varnos prieš kai kuriuos svečius, kurie, matyt, čia gulinėja jau ne pirmą dieną. Kelias valandas pasilepinam ir jausdamiesi truputį išgverę aktyvesnei kelionei, nusprendžiam šiek tiek suvaikėti ir aplankyti Safari-Zoo (Auto Safari Reserva Africana) parką, pastebėtą grįžtant iš urvų.

Pirkdami bilietus gaunam nuolaidos, todėl jie mums atsieina ne po 19, o po 17 eurų. Važiuoti galima savo automobiliu, arba safario traukinuku. Pasirenkam savo „Ford Fiesta“ vien dėl to, kad galėtumėm sustoti ir fotografuoti, kada panorėję. Nors mintyse pasimeldžiam, kad netektų paskui gailėtis. Gaunam perspėjimą saugotis beždžionių ir jokiu būdu nelipti iš automobilio, ir pajudam.

Flamingai zoologijos sode

Viskas atrodo taiku ir ramu, įvairių rūšių antilopės rupšnoja šieną arba snaudžia, zebrai žindo vaikus, kelią kartais perbėga ilgakakliai stručiai ir emu, raganosis ramiausiai už poros metrų „pasisioja“ turbūt kokį 20 litrų, begemotai mirksta kūdrose, tik ausytės kyšo, flamingai žirglioja pelkėje, žirafos matuoja savo aptvarų perimetrą, nes jų kažkodėl neišleidžia palakstyti po visą teritoriją. Ne vienas neatrodo labai mumis susidomėjęs. Kol nepasiekiam beždžionių valdų.

Sustojam atokiau, kad galėtumėm pasijuokti iš jų pamaiviško būdo, žaidimų ir peštynių. Mus pralenkia kitas automobilis, bet toli nenuvažiuoja, kadangi už kelių metrų vidury kelio guli ir negyva apsimeta viena iš šitų išdykėlių. Vos automobilis sustoja, atlekia pulkas jos draugių ir aptūpia automobilį tarsi musės. Nepadeda jokie garso signalai, beždžionės nė nemano trauktis. Leipstam juokais, kol pamatom, kad beždžionės susidomi mumis. Vos spėję uždaryti langus, jau girdim bilsnojimą ant stogo, vienas veidelis jau spokso pro galini stiklą, o kita įsitaiso ant veidrodėlio ir imasi krapštymo darbų.

Po kelių sekundžių su siaubu pamatom nuo stogo atplėšiamą apdailos plastmasės gabalą ir džiaugsmu netveriančią beždžionėlę. Skubiai pradedam važiuoti, kad išdykėlės nušokinėtų, kadangi jokie garso signalai ir mojavimai joms nė motais. Stiklai atrodo kaip po šliužų antpuolio. Tikimės, kad prieky daugiau beždžionių nesutiksim.

Toliau viskas vyksta sklandžiai, tik safario pabaigoje patraukiam antilopių su turbūt metro ilgumo smailiais ragais dėmesį. Viena atidžiai ištyrinėja mudu per stiklą, aš tuo metu sėdžiu suakmenėjusi, tuo pat metu ir grožėdamasi puikiais ragais ir melsdamasi, kad tie ragai nebūtų niekaip panaudoti prieš mus. Bet antilopė piktų minčių neturi ir leidžia mums užbaigti pasivažinėjimą.

Išvažiavę iš safario pamatom, kad laukia dar didelis zoologijos sodas, kurį apžiūrinėjam ramiai vaikštinėdami ir mėgaudamiesi šiltu kvapniu vakaru. Susidraugaujam su plepute papūga, atkartojančia bet kokį žodį ar garsą ir besisveikinančia visomis kalbomis, bei su miela mažyte beždžionėle, labai mėgstančia paduoti letenėlę ir sveikintis vis iš naujo ir iš naujo. Manau, kad į šitą vietą ypatingai verta atvažiuoti šeimoms su vaikais, įspūdžių čia pasisemtų ir jaunas, ir senas.

Po pasivaikščiojimo užsukam į degalinę nuplauti savo vargšę mašinytę, po išprotėjusių beždžionių antpuolio atrodančią apgailėtinai. Apžiūrim, kad atplėšta plastmasė nors ir apgadinta, bet ne taip baisiai, kaip galvojom, todėl tikimės, kad nuomos punkte niekas nieko nepastebės, nors truputis nerimo lieka. Sutariam, kad ateityje sugalvoję aplankyti safarį, savo transportu nerizikuotumėm, nors nuotykis buvo smagus ir beždžioniški pokštai dar ilgai privers nusišypsoti prisiminus.

Bus daugiau…

Dėkojame Audronei Zonytei už įdomius įspūdžius ir gražias nuotraukas!

Kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius ir pasidalinti kelionių nuotraukomis dalyvauju@makalius.lt!

The post Savarankiška kelionė į Maljorką (II): Artos urvai, Safari-Zoo ir… appeared first on Makalius.lt.