Visai neseniai sugrįžau iš savaitės kruizo po Norvegijos fjordus – tai buvo tokia kvapą gniaužianti patirtis, kad ją vienareikšmiškai galiu pavadinti viena iš didžiausius įspūdžius palikusia tokio tipo kelione. Helesilto ir Geirangerio vaizdai, Trolių žemės, kalnų takai, pažintis su Olesiundu, žygis į Sukertopeno kalną. O kur dar nuostabūs Flamo kriokliai, pasaulyje pripažintas įspūdingiausias traukinio maršrutas, baltasis urvas, sniego kelias į Laerdalį ar patys fjordų vaizdai iš valties! Šiame straipsnyje dalinuosi kuo Norvegijos kruizas buvo toks išskirtinis ir ką reikėtų žinoti kiekvienam vykstančiam į bet kurį kruizą pasaulyje.

Kelionės trukmė ir ekskursijos

Ar užtenka savaitės ir ar nepavargstama, kai norisi pamatyti kuo daugiau? Kada spėti pailsėti? 

Bet kuriame kruize tikrai galima pailsėti, jei visą veiklą susiplanuoji protingai ir pasilieki laiko miegui, nors jo ir sunku rasti, kadangi veiklos ir pačiame laive apstu. Populiariausi kruizai būtent ir trunka savaitę, tad tiek laiko tikrai pakaks pamatyti, pailsėti ir papramogauti. Na, ir viskas priklauso nuo maršruto. Jei norite aktyviai atostogauti, rinkitės tuos kruizus, kurie kasdien švartuojasi vis naujame krante.

Man asmeniškai patinka kitas variantas, kuomet laivas plaukia ilgesnius atstumus ir dieną ar dvi dienas praleidžia jūroje. Būtent šiomis dienomis ilsiuosi, snūduriuoju, einu prie baseino, į sūkurinę vonią ar SPA centrą masažui. Tai laikas, kuris tavęs niekaip neįpareigoja – ką veiksi planuojiesi pats.

Kaip išsirinkti siūlomas ekskursijas sausumoje, nes jos visos atrodo įdomios? 

Kiekviename lankytiname taške yra daugybė ekskursijų, iš kurių galima rinktis, todėl būtina atlikti namų darbus renkantis, ką norėtumėte pamatyti viename ar kitame mieste. Dažniausiai laivas krante būna apie 10–12 valandų, tačiau laivo privalumas toks, jog uostai dažnu atveju būna pačiame miesto centre, tad susitaupo nemažai laiko vykstant iki lankytinų objektų.

Šiame savaitės trukmės Norvegijos fjordų kruize net trys sustojimai buvo suplanuoti pačiuose fjorduose. Išnagrinėjau visas galimas ekskursijas ir tiesiog ramiai apmąsčiau, ko tądien galiu norėti: pasiplaukioti įspūdingu Geirangerio fjordu, kopti į kalną palei krioklį ar pamatyti ledyną, kurio niekad nesu matęs?

Ekskursijas rekomenduoju užsakyti iš anksto, tačiau noriu pabrėžti, kad jų įsigyti nėra būtina – galima išlipti iš laivo ir savarankiškai patiems susipažinti su vieta, į kurią atplaukėte. Pavyzdžiui, sustojus Olesiundo mieste Norvegijoje, internete radome nemokamą lankytinų vietų žemėlapį ir maršrutą, kaip patogiausiai būtų pažinti šį miestą. Pasivaikščiojimas buvo turiningas, buvome nuo nieko nepriklausomi, neskubėdami pamatėme tai, ką norėjome.

Flamo miesto sustojime taip pat ekskursijos nebuvo būtinos, kadangi vos už 100 metrų nuo uosto įsikūrusi geležinkelio stotis. Nuo čia net keliolika kartų per dieną į kalnus pajuda traukinys, pripažintas įspūdingiausiu pasaulyje maršrutu! Todėl iš anksto Norvegijos traukinių oficialioje svetainėje įsigijome bilietą ir leidomės į šią kelionę.

Taigi, svarbiausia pasinagrinėti visą pasiūlą (tiek įsigyjant ekskursiją, tiek pažindinantis savarankiškai) iki kelionės pradžios, kad jos metu galėtumėte tik mėgautis.

Norėtum į Norvegijos kruizą leistis ir Tu?

Trumpai apie kruizinį laivą

Kaip suspėti aplankyti įdomiausias vietas ir renginius laive? 

Neskubėkite – tai pagrindinis mano patarimas atostogų laive metu. Veiklos čia tikrai daug, tačiau nesiverskite per galvą visko pamatyti per pirmąją dieną. Kruizo metu bus dienų, kuomet rasite apsčiai laiko susipažinti su 20 aukštų laivu gigantu, talpinančiu daugiau nei 6 tūkstančius keleivių. Pirmąją dieną skirkite bagažo išsipakavimui, ekskursijų ar kitų pramogų rezervavimui, susipažinimui su laivo programėle išmaniuosiuose telefonuose bei pačia navigacija po laivą.

Vėliau kasdien į savo kajutę gausite kruizo laikraštuką – jis ir yra raktas į visų renginių planavimą. Čia surašyti barų, restoranų darbo laikai, užsiėmimų valandos bei adresai (denis ir lokacija laive, pavyzdžiui: 7 denis priekyje, 15 denio galas ir panašiai), šou pasirodymų laikai ir specialios akcijos, pasiūlymai bei paskutinė galimybė įsigyti ekskursijas, kuriose dar liko laisvų vietų. Aš pats keliaudamas kiekvieną vakarą prieš miegą pasiimu laikraštuką ir susidėlioju kitos dienos veiklą, viską pasižymiu išmaniojoje programėlėje savo telefone.

Kokių renginių galima tikėtis? 

Kiekvieną vakarą laive organizuojami teatro šou pasirodymai. Tai muzikantų, dainininkų ir šokėjų sukurtas pasirodymas, kiekvieną vakarą atliekamas 2–3 kartus. Kadangi laive yra trigubai daugiau keleivių, nei talpina teatras, pasirodymai yra kartojami kelis kartus per vakarą. Papildomai tuo pačiu metu bent keliuose baruose groja gyva muzika, dainuoja atlikėjai arba vyksta vakarėlis su didžėjais.

Tam tikruose naujausiuose laivuose vyksta ekskliuzyviniai modernaus cirko pasirodymai, į kuriuos patenkama už papildomą mokestį – simboliškai apie 10–15 eurų, o į kainą įskaičiuojamas ir kokteilis, tačiau iš esmės visi pasirodymai yra nemokami.

Keliaujantiems su vaikais verta žinoti, jog, pavyzdžiui, šiame Norvegijos kruize jauniesiems keliautojams skirtas visas denis pramogų: žaidimų aparatai, vaikų-paauglių klubas, animacija vaikams, boulingas, simuliatoriai ar 4D kinas, taip pat ant laivo viršutinio denio – laipynės, vandens parkas.

Ar jaučiamasi saugiai, ar supa laive ir ar keliavo vien senjorai?  

Laive jaučiuosi itin saugiai. Net per didelę audrą bangavimas buvo vos juntamas, o tiems, kas jaučiasi nemaloniai ar bijo, jog gali supykinti, laivo registratūroje dalinamos veiksmingos tabletės, kurias pakanka vartoti kartą kas 6–8 valandas. Nepamirškite, kad laivas nuolat neplaukia, jis kasdien bent pusę paros praleidžia krante.

Pamirškime mitą, jog į kruizus keliauja tik senjorai. Taip, jiems tokios kelionės yra itin patogios ir nevarginančios, taip pat žmonėms su negalia tai puikus variantas norint pamatyti, papramogauti ir jaustis patogiai bei visavertiškai, kadangi laive absoliučiai viskas pritaikyta žmonėms, judantiems ratukų pagalba. Tačiau dabar, ypač vasarą, yra itin daug keliaujančio jaunimo bei šeimų su vaikais. Ir jų nuolat daugėja – teigiama, kad 4 iš 5 keliautojų, vieną kartą išbandę kruizus, čia sugrįš darkart.

Be to, šeimoms taikomos specialios akcijos ir praktiškai visuomet vaikai iki 12 metų kruiziniais laivais keliauja nemokamai, moka tik uosto mokesčius. Norvegijos fjordų kruize sutikau ir nemažai lietuvių, kurie pripažino, jog tai – patogiausias būdas pažinti nuostabią Norvegijos gamtą. Lietuvių skaičius laivuose labai priklauso nuo to, kaip patogu pasiekti miestą, kuriame vyksta įlaipinimas į laivą. Šiuo atveju tai Kopenhaga, kurią labai lengva pasiekti iš Lietuvos – net kelis kartus per dieną vykdomi tiesioginiai skrydžiai.

Kiek realiai su keliomis išvykomis krante kainuoja savaitės poilsis?

Kelionių kainos su skrydžiu, pilnu maitinimu ir apgyvendinimu kajutėje siekia apie 600–700 eurų. Akcijų metu lietuviai spėja pačiupti keliones ir už 500 eurų. Tačiau nepamirškime, kad ir laive norisi papramogauti ir paišlaidauti, ir ekskursiją pačiam suplanuoti ar įsigyti. Todėl manau, kad 900–1000 eurų tokiai pramogai asmeniui tikrai pakaktų. Žinoma, jei rinksitės aukštesnės kategorijos kajutę ar įskaičiuotus neribotus alkoholinius gėrimus, kelionės kaina gali dar išaugti. Keliaujant šeimai, kadangi vaikai dažniausiai už kruizą mokėti neturi, atostogoms du suaugusieji ir du vaikai, skirčiau iki 3000 eurų.

Kokią kajutę pasirinkti ir į ką labiausiai atkreipti dėmesį ją renkantis?

Pigiausia gyventi vidinėje kajutėje. Tai tikrai patogi kajutė – lyg mažas viešbučio kambarys su dvigule lova, dušu, tualetu, sofa ar foteliu bei staliuku, spinta. Tačiau geriausia kruizo patirtis atsiskleidžia ryte nubudus ir atsidengus užuolaidą stebint, kurioje vietoje šiuo metu esame, kur plaukiame ar švartuojamės. Populiariausia yra kajutė su balkonu, o norintiems pataupyti pakaks ir kajutės su langu. Jeigu kruizo kompanija leidžia pasirinkti kajutės lokaciją, rekomenduoju apsistoti laivo viduryje – tokiu atveju visos veiklos bus netoli. Juk laivo ilgis – virš 300 metrų!

Pasidalink įspūdžiais iš kruizo ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Teko ne kartą keliauti kruiziniais laivais, kuo skiriasi laivai ir būtent ši kelionė?

Kruiziniu laivu esu plaukęs jau 12 kartų. Tikrai nepameluosiu pasakęs, jog kelionė Norvegijos fjordais buvo pati įspūdingiausia. Draugai stebėjosi, kad ji nurungė Azijos kruizą ir kelionę laivu po Karibus. Iš tiesų, nepaisant to, jog orai nelepino (liepos viduryje temperatūra siekė 12–14 laipsnių), Norvegijos vaizdai mane pakerėjo ir likau netgi labai sužavėtas!

Pats laivas „MSC Grandiosa" irgi labai įspūdingas – modernus, 2019 metais pastatytas (ir kurį laiką dėl pandemijos neplaukiojęs), vienas iš didžiausių pasaulyje laivų. Daugybė pramogų vaikams ir suaugusiesiems, pritaikytas veiklai tiek geru, tiek prastu oru. Laivo viduje yra daugiau nei 100 metrų ilgio promenada su LED ekranu, kur, esant blogam orui, vyksta smagūs vakarėliai. Mano kolegės, vykusios į 4 dienų kruizą prisipažino, jog nespėjo apeiti viso laivo ir veiklų!

Patarimai, norintiems leistis į kruizą 

Į pirmąją kelionę kruizu leiskitės sezono metu – ne šaltuoju periodu. Vėliau galėsite plaukti bet kuriuo metu, kruizai populiarūs ir žiemą. Antras patarimas būtų užsisakyti kajutę su balkonu ar bent jau su langu. Patirsite didelį malonumą ryte grožėdamiesi miestų, gamtos panoramomis, o vakarais – beribe jūra. Trečias – pirmą kartą patikėkite savo atostogas profesionalams – kelionių ekspertui. Jis suteiks visą informaciją apie tai, kaip vyksta kruizinės kelionės, kaip reikėtų pasiruošti, ką pasiimti (nuo aprangos iki smulkmenų) bei atsakys į visus klausimus. O jų prieš pirmą kelionę kils tikrai daug! 

Ketvirtas patarimas – kraunantis lagaminą nepamiršti, kad jūroje visuomet vėsiau, nei krante, o keliaujant į Norvegiją orai labai permainingi, net geriausiu sezono metu pasitaiko labai daug lietaus. Kruizo biliete bus nurodyta apranga, kurią reikės vilkėti teminių vakarų metu, pavyzdžiui, šventinis Gala vakaras, baltas vakarėlis ar 80-ųjų naktis. Apranga nėra privaloma, bet itin rekomenduojama, kad jaustumėtės gerai.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – jei nesijaučiate saugiai dėl savo pasirinkimo, pirmam kartui pasirinkite trumpesnę kelionę laivu. Pavyzdžiui, kruizą primenantį pramoginį laivą Talinas–Stokholmas–Talinas arba 3 naktų mini kruizą Viduržemio jūroje. Tai padės suprasti, ar kruizai jums tinka, ar tęsite keliones jais. O aš juos tikrai tęsiu, nes be kruizų jau nebegaliu gyventi. Nuoširdžiai linkiu ir jums patirti tokias emocijas keliaujant!

Norėtum leistis į kruizą, bet ieškai kito maršruto?

Pietryčių Azijoje esantis Singapūras didžiajai daugumai asocijuojasi su brangiu, išpuoselėtu, daugiakultūriu miestu, pilnu turistų ir keistų taisyklių. Dalis tiesos tame tikrai yra, bet laikai keičiasi ir čia. Singapūre lankiausi ne pirmą kartą, tačiau šis buvo visiškai skirtingas: buvau vienas iš nedaugelio čia buvusių turistų. Rinkdamasis, kur apsistoti, užtikau vos ne dvigubai žemesnes kainas nei lankydamasis paskutinį kartą prieš pandemiją, o maisto kainos kavinėse pasirodė gerokai mažesnės nei Lietuvoje. Bet to, džiaugiuos iš naujo atradęs Sentosos salą, kuri šioje kelionėje paliko pačius geriausius įspūdžius.

Kas Singapūre nepasikeitė, tai – griežtos taisyklės už kurių nesilaikymą skaudžiai baudžiami ne tik vietiniai, bet ir turistai. Išimčių čia nėra. Ribojimai kartais savotiškai dar labiau vilioja iš arčiau savo akimis pamatyti tokias vietas.

Su jau planuojančiais ar dar tik svajojančiais aplankyti Singapūrą, šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais patarimais: kiek laiko reikia skirti, už kiek ir kur apsistoti, kokį maistą rinktis, ko geriau nedaryti, kad netektų papurtyti kišenės, ką aplankyti verta labiausiai, o kam negaišti laiko.

Singapūras pasitiko nuostabiai

Pasitiko kaip visada nuostabiai, tik šį kartą išsiskyrė tuo, kad nebuvo spūsčių, kamščių, daug turistų. Po garsų visame pasaulyje Singapūro viešbutį „Marina Bay Sands“ vaikščiojome trise, kai prieš pandemiją reikėdavo atstovėti ilgiausią eilę arba rezervuoti laiką iš anksto, kad ten išvis patektum. Aišku, tai ilgai netruks ir linkiu miestui kuo greičiau atsigauti, bet ką pastebėjau, kad rojus yra lankytis tose vietose, kurios neseniai atvėrusios sienas po ilgo užsidarymo.

Šiandien čia labai daug gerų nuolaidų, pradedant viešbučiais, baigiant įėjimais į lankytinas vietas, kuriuos patarčiau užsisakyti internetu, ką ir pats praktikavau. Naudodamasis pasiūlymais sutaupiau apie 20 proc. kelionės išlaidų.

Kas dar įsiminė, kad vairuotojai, sužinoję, jog esu iš Lietuvos, klausinėdavo apie karą Ukrainoje. Pastebėjau, kad vietiniai labai palaiko Ukrainą, teko matyti ne vieną iškabintą šios šalies vėliavą.

Kelionės maršrutas, trukmė

Vien tik į Singapūrą skristi neverta, juk taip toli nuskridus (13-14 valandų kelionė iš Lietuvos), tikrai norisi, o ir verta pamatyti daugiau. Aplink Singapūrą yra nemažai patogių ir greitų, vos 2–2,5 valandų skrydžių į aplinkines šalis.

Dažniausiai Singapūrą keliautojai jungia su Balio sala – Makaliaus egzotikoje tokia kelionė yra populiariausia dėl jos trukmės, patogumo ir to, kad kartu keliauja lietuvis kelionės vadovas, supažindinantis tiek su Singapūru, tiek su Balio sala.

Singapūrą galima aplankyti ir keliaujant į Tailandą – esu skridęs iš Bankoko savaitgaliui į Singapūrą vos už 30 eurų, tad gerai paieškojus, galima tikrai rasti gerų pasiūlymų. Dar vienas segmentas – keliaujantys į Australiją arba iš jos. Skrendant atgal į Europą tikrai verta sustoti ir pasilikti čia kelias dienas.

Singapūre buvau 6 dienas ir vos spėjau suktis. Labai gaila, kad turėjau tik vieną pusdienį prie baseino. Rekomenduočiau Singapūre praleisti 5 dienas, neskubėti: 3 pilnos dienos – aktyvios, viena – rami, skirta atsipalaidavimui. Šalia Singapūro yra Sentosos sala, kurioje nuostabūs smėlio paplūdimiai, daug įvairiausių pramogų, tad ten norėtųsi pasibūti bent vieną naktį. Beje, būtent ši sala man paliko vieną geriausių įspūdžių šį kartą, joje praleidau net tris naktis.

Į kai kurias vietas saloje, kaip pavyzdžiui, „Universal studios“ parką patekau už beveik dvigubai mažesnę kainą nei prieš trejus metus. Lankymasis saloje ir viešasis transportas yra nemokamas. Patarimas norintiems apsilankyti čia – gerokai iš anksto užsisakyti viešbučius ir geriau nevykti savaitgaliais dėl suplūstančių vietinių, kurie masiškai išperka visus viešbučių kambarius.

Kainos Singapūre šiandien

Šiandien jos tikrai mažesnės. Man teko užsisakinėti skirtingas nakvynių vietas, tad galiu palyginti. Buvau prieš trejus metus viename viešbutyje ir šį kartą taip pat jį užsisakiau – dabar jis pigesnis daugiau nei 45 proc., nei prieš tai. Bendrai norėčiau kiek išsklaidyti šį, kaip ypatingai brangaus miesto stereotipą, nes Singapūras buvo ir yra labai pritaikytas turizmui, kiekvieno skoniui bei kišenei.

Galima apsigyventi 3 ar 4 žvaigždučių viešbutyje, kur naktis kainuos 70–90 eurų dviem asmenims, galima apsistoti prabangiai, viename iš žymiausių pasaulio viešbučių „Marina Bay Sands“ su baseinu 340 m aukštyje ir su vaizdu į Singapūrą už 500 eurų nakčiai.

Taip pat galima pasirinkti ir labai ekonominį variantą – ne veltui čia atvyksta tiek daug backpekerių. Singapūre labai populiarūs kapsuliniai viešbučiai. Vienam asmeniui apsistoti kapsulėje (kas yra labai įdomi patirtis, teko išbandyti) kainuoja apie 20 eurų. Tad pasirinkimų tikrai yra.

Miesto rajonai ir maisto rekomendacijos

Kinų rajonas yra strategiškai geroje vietoje, nuo jo viskas pasiekiama. Bet iš esmės, vertinant miesto apimtis, Singapūras tikrai nėra tas didelis didmiestis, kuriame sunku susigaudyti. Daug kur gyvenant, galima iki centro nueiti pėsčiomis.

Norintiems  sutaupyti, siūlyčiau rinktis nakvynę toliau nuo miesto centro, bet kuo arčiau metro stotelės – vos kelios minutės ir būsite centre ar bet kuriame kitame rajone, kurių čia yra daug ir skirtingų, tikrai vertų dėmesio. Viešasis transportas nekainuoja daug, be to, labai paprasta ir aišku juo naudotis: prie stotelių nupiešti lankomi objektai, maršrutai iki jų.

Vos ne kiekvienoje gatvėje galima nebrangiai pavalgyti, o taip pat prekybos centruose įsikūrusiuose „food court“, kuriuos aš labiausiai rekomenduoju, nes tai yra greita, patogu, paprasta užsisakyti, kai nesupranti kalbos: užtenka parodyti pirštu į patiekalo nuotrauką meniu ir padėkoti jį atnešusiam. Pačiame brangiausiame „Marina Bay“ prekybos centre teko valgyti skanaus kinų maisto – sveikuolišką sriubą ir karštą patiekalą viso už 8 eurus. Tai buvo daugiausiai, kiek išleidau patiekalui viešėdamas Singapūre.

Visuomet yra greito maisto restoranai, kur patiekalas kainuoja 4–5 eurus. Šviežiai spaustos sultys Sentosos saloje kainavo vos 2 eurus. Aišku, Singapūre yra daug prabangių pasaulinio lygio restoranų, kur už pusryčius gali sumokėti ir 30 eurų, o už vakarienę – kelis šimtus.

Išskirtinės Singapūro taisyklės

Nebuvusiems Singapūre, aktualu žinoti, kad tai – nėra ta tikroji Azija kaip, tarkime, Bankokas ar Kvala Lumpūras, tai – labai tvarkingas, švarus, sąžiningas miestas, kas man pačiam yra didelis kontrastas, palyginus su kitais Azijos didmiesčiais. Taip, ir čia yra nemažai taisyklių, kurių geriau laikytis. Šiukšlės numetimas mieste pirmą kartą kainuoja 300 Singapūro dolerių (apie 200 eurų). Antrą kartą skiriami viešieji darbai. Turistams visa tai galioja taip pat.

Pavyzdžiui, Singapūre nerasite kur nusipirkti kramtomosios gumos, čia ji uždrausta, negalite jos ir įsivežti, limituojamas ir cigarečių įvežimas – galima su savimi turėti tik vieną pradarytą pakelį, kuris negali būti pilnas. Neįsivešite jokių elektroninių cigarečių, nesvarbu vienkartinių ar daugkartinių. Radus, jos yra čia pat sunaikinamos ir išrašoma kelių šimtų dolerių bauda, kurią privaloma sumokėti nedelsiant.

Pačiame Singapūre yra tik tam tikros vietos, skirtos rūkymui: ant asfalto jos pažymėtos baltai arba geltonai, čia pat yra šiukšliadėžė ir peleninė. Nori parūkyti – atstoji į tą tašką, parūkai ir eini toliau. Mane tokios griežtos taisyklės tikrai džiugina, nes nuo to gyventi žmonėms yra geriau ir švariau.

Ką dar reikėtų žinoti – dėl pandemijos, šiuo metu viešajame transporte draudžiama kalbėtis su bendrakeleiviu ar telefonu. Teko važiuoti metro, kuriame visur iškabinti ženklai, o juose nurodoma, jog prašoma laikytis tylos. Planuojantiems keliauti, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma lankytinų objektų dirba ne visą dieną, o pusdienį. Tad patarčiau prieš atvykstant pasidaryti namų darbus, kas galima, kas ne, kokios pramogos ir kur vyksta tuo metu, kad laikas, čia praleistas, būtų kuo kokybiškesnis.

Ką reikėtų padaryti vos atvykus ir ko nedaryti

Pirmiausiai siūlyčiau nusipirkti SIM kortelę su internetu. Nors mieste daug kur yra nemokamas internetas, yra vietų, kur jo gali nebūti. Daugelyje pasaulio krypčių tą patį praktikuoju ir šį kartą nustebau, kad Singapūre vos už 6 eurus galima įsigyti 100 GB kokybiško interneto vienai savaitei.

Tuomet vertėtų atsiųsti „Grab“ programėlę, kuri panaši į „Uber“ ar „Bolt“ ir per ją išsikviesti vairuotoją arba stoti į turistų, laukiančių taksi, eilę. Už taksi paslaugas galima atsiskaityti kortele, tad jei nespėjote pasikeisti eurų į vietinę valiutą, neprapulsite. Norėčiau pabrėžti, kad nereikia galvoti stereotipiškai, jog taksi vairuotojai jus norės apgauti, skaitliukai čia sukasi sąžiningai ir oficialiai. Vairuotojai puikiai kalba angliškai. Važiuoti, naudojantis „Grab“ programėlės pagalba, nėra brangu, pavyzdžiui, 40 minučių kelionė nuo centro iki oro uosto man kainavo 16 eurų.

Buvau didžiojoje dalyje lankytinų vietų, įskaitant meno muziejus, parodas, kurios paliko gerus įspūdžius. Kur neičiau antrą kartą – į Singapūro apžvalgos ratą. Visiškai šalia jo yra apžvalgos aikštelė jau mano minėtame „Marina Bay Sands“ viešbutyje, kuri yra gerokai aukščiau ir nuo kurios atsiveria nuostabesnė panorama.

Dar ko nedaryčiau – neapsipirkinėčiau drabužių parduotuvėse, kurios yra ir Lietuvoje. Tačiau technika (pavyzdžiui, kompiuteriai ar išmanieji telefonai) man pasirodė apie 8-10 proc. pigesnė.

Kada geriausia vykti į Singapūrą

Kaip ir daug kur Azijoje, Singapūre vasarą vyrauja lietaus sezonas, bet nepaisant to, visus metus temperatūra siekia 31–32 laipsnių šilumos. Jeigu norite labai giedro oro, geriausia į Singapūrą vykti nuo lapkričio ir gegužės. Sausiausias laikas Singapūre yra vasario, kovo ir balandžio mėnesiai.

Bet jei atvirai, aš derinčiau Singapūro aplankymą ne prie sezoniškumo, o prie savo pagrindinės krypties, kur planuoju vykti atostogauti ilgesniam laikui. Tarkime, jeigu noriu į Balį, nepaisant to, kad vasarą Singapūre gali palyti, vasara Balyje yra geriausias metas, tad nedvejodamas vykčiau būtent tada. O liūtys Azijoje nėra tokios, kaip mes įsivaizduojame: gali palyti dieną 15 minučių ir toliau vėl šviesti saulė.

Šiandien aviakompanijos skelbia įvairių akcijų, tad tikrai verta jomis pasidomėti. Skrydžiai iš Lietuvos iki Singapūro pirmyn ir atgal akcijų metu kainuoja 450-500 eurų. Į Balį planuočiau didesnes skrydžiui skirtas išlaidas – apie 600 eurų. Tad norėdamas sutaupyti, ilgąjį skrydį rinkčiausi į Singapūrą. Tuomet iš jo papildomai nusipirkčiau pirmyn ir atgal bilietus į Balį. Azijoje yra daugybė pigių skrydžių aviakompanijų, tad norint ir ieškant, tikrai galima pagauti labai gerų variantų ir kelionė bus ne tik įdomi, bet ir gerokai pigesnė.

Rugsėjo pradžioje su drauge leidomės į kruizą po Norvegijos fjordus. Patvirtinu Makaliaus žodžius: „tai buvo tokia kvapą gniaužianti patirtis, kad ją vienareikšmiškai galiu pavadinti viena iš didžiausius įspūdžius palikusia kelione“.

Norėtum į kruizą leistis ir Tu?

Pirmoji kelionė kruizu – į Norvegiją su „MSC Grandiosa“

Pirmiausiai  noriu pasidalinti, kad prieš pirmąjį savo gyvenime kruizą buvau pilna baimių. Visas baimes nugalėti padėjo šauniosios Makaliaus komandos narės. Jos atsakė į visus klausimus, padrąsino ir pravedė per visas situacijas. Po šios kelionės dairausi į kitus kruizų pasiūlymus ir atostogų prioritetu laikau tik kruizinę kelionę. 

Mano pirmojo kruizo laivas „MSC Grandiosa“ tikrai labai įspūdingas – atrodo, kad jis visiškai naujas, o šis kruizas – pirmoji jo kelionė. Interjeras, baldai, santechnika – viskas nauja, blizga, švaru! Aptarnaujantis personalas tikrai nuostabus. Visi paslaugūs, su tobula atmintimi ir begaliniu noru padėti.

Taigi, pirmasis mano patarimas – atskridus į oro uostą iš lagamino į rankinį bagažą įsidėkite maudymosi kostiumėlį. Visą pirmą dieną galėsite plaukioti baseine, mirkti sūkurinėje vonioje ar degintis laivo denyje. Nes lagaminus prie kambario durų rasite tik vakarop.

Pirmas darbas įlipus į laivą – kilkite į 15 aukštą ir pasistiprinkite po kelionės bendrajame restorane („Marketplace buffet“). Po to palaukite eilėje prie registratūros ir išsiaiškinkite, kokie restoranai Jums priklauso nemokamai, kur yra aparatai įsinešti pinigus į asmeninę kruizo kortelę, kur yra išmanieji ekranai su renginių programa ir kitais pasiūlymais. Jei eilė didelė, galit ramiai pasiplaukioti baseine, o į registratūrą ateiti vakare.

Registratūroje dirba ir rusiškai kalbantis personalas, kas mums buvo tikrai patogu. O ekskursijų biure dirbo vienas lietuvis, šaunus vaikinukas. Taip pat rekomenduoju pirmą dieną nusifotografuoti laivo denių planus – padės orientuotis, kas kur yra. Vėliau planų nebereikės, bet pradžiai jie tikrai pravertė (laivo viduje yra daugybė pramogoms ir poilsiui skirtų erdvių, todėl pirmąją dieną jautėsi pasimetimas ir nerimas, kad pasiklysim, nieko nerasim ir pan.).

„MSC“ kruizo laikraštis ir pramogos laive

Kasdien savo kajutėje ant lovos rasite kruizo laikraštuką, kuriame surašyti rytdienos renginiai, specialūs pasiūlymai baruose ar parduotuvėse, ekskursijos, siūlomas vakaro aprangos kodas (pirmos dienos pirmajame laikraštuke – tos dienos renginiai). Tad galėsite pasiplanuoti rytdienos dienotvarkę.  Čia būna surašyti barų, restoranų darbo laikai, užsiėmimų valandos bei adresai (denis ir vieta laive, pavyzdžiui: 15 denio priekis/galas ir panašiai), šou pasirodymų laikai ir specialios akcijos, pasiūlymai bei ekskursijos.

Rekomenduoju eiti į visus vakarinius šou, mankštas, šokių pamokas, viktorinas (čia tiems, kas gerai kalba anglų ar kita užsienio kalba). Galiu pasigirti, kad po rytinių mankštų su drauge buvome vienintelės kurios pasikaitindavome saunoje. Gal kiti turistai saunų nerado? Jos yra dvi – prie vyrų ir moterų persirengimo kambarių (prie sporto salės). 

Laivo 6-ame denyje (kaip šeštame viešbučio aukšte) yra įspūdinga promenada su LED ekranu, kur vyksta smagūs vakarėliai ir šou programos. 15-ame denyje yra vidaus ir lauko baseinai bei sūkurinės vonios, o 18-ame denyje – vandens pramogų parkas ir t.t. 

Vakarinė apranga nėra privaloma, bet pageidaujama. Iš tiesų, maždaug tik pusė turistų laikėsi aprangos kodo. Jei važiuosite su dideliu lagaminu, vertėtų įsidėti elegantišką, „hipišką“ bei baltą drabužių komplektą. Mūsų kruize buvo trys vakarai su rekomenduojamu aprangos kodu – elegantiškas vakaras, Karibų stiliaus vakaras ir baltasis vakaras. Kitais vakarais apranga – laisva, kaip kam patogiau.

Apie kajutę, maistą bei gėrimus laive

Mūsų vidinė kajutė (be lango) buvo superinis pasirinkimas! Kajutėje praleidome labai mažai laiko (kiek reikia atsikelti, atsigulti ar persirengti „skubos“ režime), todėl tikrai rekomenduoju vidinę kajutę. Lango ar balkono tikrai nepasigedome, nes visus gražiausius vaizdus stebėdavome valgydamos 15-ame aukšte bendrame restorane, mirkdamos sūkurinėje vonioje ar būdamos kitose bendrose erdvėse. Taip pat ir laivo atvirame denyje, nes oras rugsėjo pradžioje Norvegijoje buvo ypač geras – maždaug 22 laipsniai šilumos. Lindėti savo kajutėje tokiame superiniame laive nebūtų pats geriausias pasirinkimas.

Nepirkome gėrimų paketo. Bendrasis restoranas dirba beveik visą parą, ten galima atsigerti vandens, arbatos, kavos, o rytais – dar ir sulčių. O maistas laive – nerealus! Pamirškite dietas ir išragaukite viską. Vieną kartą kruizo metu kapitonas vaišina šampanu, nepraleiskite progos – būna labai smagu. 

Prieš kelionę buvo ir baimių dėl laivo supimo. Supimą vos vos jautėm tik tas 2 dienas, kai plaukėme visą dieną jūra. Man padėjo imbiero tabletė.  Kitomis kelionės dienomis jokio supimo nebuvo.

Ekskursijos ir pramogos išlipus iš laivo

Jei nevykstate į ekskursijas, pramogaukite laive, nes tada bus kur kas mažiau žmonių. Ekskursijas galite užsisakyti iš anksto, iš vakaro (jei lieka vietų) arba planuotis patys. Pavyzdžiui, Flamo miestelyje vos už 100 metrų nuo uosto įsikūrusi geležinkelio stotis. Iš čia kas pusantros valandos visą dieną į kalnus važiuoja traukinys, o jo maršrutas pripažintas įspūdingiausiu pasaulyje. Todėl įsigyti bilietą reikėtų iš anksto internetu. Jei nebėra bilietų į šį traukinį, tai maždaug kas 45 min. iš tos pačios aikštės pajuda apžvalginis raudonas traukinukas po gražiausias Flamo vietas – irgi neblogas maršrutas.

Kituose miesteliuose tiesiog gražu pasivaikščioti. Kylio uoste į miestą patogu vykti taksi (apie 20 EUR) ir apsižvalgyti savarankiškai. Kopenhagoje į miestą iš oro uosto (paskutinę kruizo dieną) taip pat patogu vykti savarankiškai metro (apie 4,5 EUR), oro uoste yra informacinis punktas, gausit visą informaciją, žemėlapius ir pan.

Taigi, šalin visas baimes ir pirmyn pažinti pasaulį plaukiant kruiziniu laivu!

Teksto ir nuotraukų autorė: Ina Kamėnė

Pasidalink įspūdžiais iš kruizo ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Neretai keliauti mus paskatina ne gražiausi atostogų atvirukai, o būtent pasakojimai, kurių metu mintyse (o gal ir ne tik 😉​) perkame skrydžių bilietus ir leidžiamės į nuotykius! Man laaaabai patinka ne tik dalintis, bet ir klausytis kelionių įspūdžių, todėl labai noriu išgirsti, ką papasakoti turi Tu!

Net neabejoju, kad teko būti kelionėje, kuri taip stipriai įstrigo galvoje ir širdyje, kad tiesiog trykšti noru pasidalinti savo nuotykiais su kitais. Todėl turiu tau šaunų pasiūlymą – pasidalink savo įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą! Geriausių pasakojimų autorių tekstais pasidalinsime makalius.lt/kelioniu-ispudziai/ skiltyje ir padovanosime 50 € Makaliaus dovanų kuponą. Jį galėsi panaudoti bet kokiai išsirinktai kelionei lėktuvu ar autobusu ar poilsiui Lietuvoje iš MakaliausLietuva.lt.

Svarbu:

• Sudėk savo mintis į sklandų tekstą ir atsiųsk mums. Minimalus simbolių skaičius – 2500 ženklų;
• Pasistenk, kad tavo įspūdžiai būtų parašyti tvarkinga lietuvių kalba, paisant gramatikos ir skyrybos taisyklių;
• Nepamiršk pridėti bent 6-ių geros kokybės nuotraukų.

Savo įspūdžius siųsk el. paštu ispudziai@makalius.lt. Su atrinktų įspūdžių autoriais susisieksime asmeniškai, tekstais dalinsimės makalius.lt/kelioniu-ispudziai/ skiltyje.

Ši kelionė mums paliko labai įvairių jausmų: nuo liūdnų iki džiaugsmingų, nuo baimių išgyvenimo iki laisvės pajutimo. Tai puiki kelionės idėja nenorintiems toli važiuoti, tačiau mėgstantiems istoriją ar norintiems pamatyti ir susipažinti su kalnais. Čia tikrai dar grįšime, kadangi dar labai daug liko, ką pamatyti.

Ieškai kelionės į Lenkiją ir Tu?

Į kelionę išvykome penktadienio vakarą (2022 m. spalio 28 d.) ir grįžome trečiadienio naktį (2022 m. lapkričio 2 d.). Kelionės į Lenkiją metu 1 naktį praleidome Krokuvoje, 1 naktį Osvencime ir 3 naktis Zakopanėje, čia mūsų laukė ir pirmasis žygis į kalnus.

Krokuva

Iš penktadienio į šeštadienio naktį atvykome į Krokuvą, kur buvome numatę nakvynę. Atsikėlus ryte, nusprendėme aplankyti Veličkos druskų kasyklas. Velička – miestelis, nutolęs apie 15 km nuo Krokuvos, kuriame nuo XVII amžiaus veikė viena seniausių druskų kasyklų visoje Europoje. Veličkos druskų kasykla įspūdingiausia Europoje, o taip pat tik tokia viena pasaulyje, kuri veikė nepertraukiamai nuo viduramžių laikų. Ji iškasta 9 lygiais, gylis siekia virš 300 m, o bendras tunelių ilgis – apie 300 km. Šis „požeminis pasaulis“ įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Nepraleisti progos ir apsilankyti „druskų urvuose“ gali kiekvienas.

Lydint gidui, apėjome ir apžiūrėjome apie 3 km ilgio turistinį maršrutą, o kaip mini gidė – tik 1 proc. visos Veličkos druskų kasyklos, tačiau pamatėme daug ką. Ekskursijos pradžioje nusileidome mediniais laipteliais į 135 m gylį ir ėjome koridoriais vis patekdami į sales, kur eksponuojami druskų gavimo mechanizmai, paminklai, druskų figūrų ekspozicijos, ežerai, o taip pat garsioji Kingos bažnyčia, kurioje pamatėme iš druskų išskaptuotus paveikslus, didelį šviestuvą pagamintą iš druskos, altorių.

Turistinis maršrutas truko apie 2-3 val. Bilietus buvo galima įsigyti internetu arba vietoje (standartinis bilietas – 109 zlotai, studentams ir senjorams – 99 zlotai, vaikams ir jaunimui –89 zlotai ir kt.). Ekskursija vykdoma įvairiomis kalbomis: kas 30-60 minučių lenkų, kas 60 minučių anglų kalbomis, taip pat ir kitomis kalbomis (slovakų, čekų, vokiečių, ukrainiečių, italų).

Antrasis lankytinas objektas – Krokuva. Tai vienas seniausių bei gražiausių miestų Lenkijoje, kuris nebuvo sugriautas Antrojo pasaulinio karo metu. Iš pradžių nusprendėme aplankyti Vavelio kalvą, ant kurios stovi karališkieji rūmai bei pati Krokuvos katedra. Galima apsilankyti karališkųjų rūmų viduje, tačiau mes pasinaudojome galimybe užlipti į žvalgybinį bokštą (bilietas kainavo vos kelis zlotus).

Vėliau žingsniavome link Kazimiero kvartalo, t. y. žydų kvartalo, kuris garsėja užeigų ir karčemų gausa, jame yra net 6 sinagogos, o taip pat čia buvo nufilmuotas garsus filmas „Šindlerio sąrašas“. Nuo Kazimiero kvartalo ėjome link Krokuvos žymiojo senamiesčio, kuriame yra daugybė istorinių pastatų, liudijančių apie šlovingą Krokuvos praeitį. Aplankėme Turgaus aikštę bei Turgaus halę. Beje, Turgaus aikštėje yra daugybė puikių ir nebrangių vietų, kuriose galima pavalgyti ar tiesiog užkąsti ir atsigerti kavos, tad joje nusprendėme ir pavakarieniauti.

Taip pat pamatėme ir žymiąją Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią bei apsilankėme jos viduje – įspūdinga. Bevaikštant senamiestyje, priėjome ir žymųjį Barbakaną, kuris nutolęs vos už 8 minučių kelio nuo Turgaus aikštės. Tuomet aplankę pagrindinius lankytinus objektus miesto centre, išvažiuojant iš miesto, užsukome į Kosciuškos piliakalnį (ang. Kosciuszko Mound), nuo kurio atsiveria visa panorama į pačią Krokuvą bei į tolumoje esančius Tatrų kalnus (ten yra modernus Kosciuškos muziejus, įėjimas kainuoja apie 15-20 zlotų). Aplankę minimus objektus, vykome į Osvencimą, kur turėjome įsigiję nakvynę. Kadangi vykome spalio mėnesio gale, kai greitai temsta, norėdami sutaupyti laiko, nusprendėme, kad iš vieno miesto į kitą važiuosime vakarais, jau sutemus.

Nori čia apsilankyti ir Tu?

Osvencimas

Atsibudę jau Osvencime iškart keliavome į Aušvico-Birkenau valstybinį muziejų. Aušvicas buvo didžiausia nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla. Ekskursija pradedama nuo buvusios Aušvico I stovyklos (Leszczyńska g. 11), o baigiasi antroje jos dalyje – buvusioje Aušvico II-Birkenau stovykloje (ekskursantai pervežami autobusu, kadangi viena nuo kitos stovyklos nutolusios apie 3-4 km). Kaip ir daugumoje, taip ir šiame, muziejuje bilietus galima įsigyti internetinėje svetainėje arba kasoje prie įėjimo.

Atvykome ankstų rytą, tačiau jau didžiulės žmonių eilės rikiavosi prie įėjimo į šią garsiąją vietą. Anglų kalba ekskursijos teko laukti dar valandą, kadangi visos vietos jau buvo nupirktos, tad rekomenduojame įsigyti bilietus iš anksčiau arba atvykti kuo anksčiau į kasą. Kad patektum į muziejų, kiekvienas besilankantis privalo pateikti asmens dokumentą, o taip yra patikrinami jo daiktai. Į muziejų nešini didžiulėmis kuprinėmis ar krepšiais nepateksite, tada iškart tokius nešinius palikti muziejaus saugykloje ar automobilyje, ,apgyvendinimo įstaigoje. Prieš prasidedant ekskursijai, kiekvienam lankytojui išduodama klausymosi įranga. Taip pat prieš prasidedant ekskursijai, kiekvienas lankytojas turi galimybę pamatyti trumpametražį filmą apie šios stovyklos istoriją. Po trumpos filmo peržiūros atėjo mūsų laikas, tad sulaukę grupės gidės pradėjome kelionę.

I-ojoje stovykloje turistinis maršrutas truko apie 2 val. Klausydamiesi gidės istorijų, faktų ir kitokių įdomybių vaikščiojome stovyklos pastatų viduje, apžiūrėjome ekspozicijas, nuotraukas ir t. t. Tų jausmų, kuriuos patiri besilankydamas tokiose vietose, neįmanoma perteikti, reikia apsilankyti, kad tai suprastum. Tikriausiai daugeliui didelį įspūdį ir jaudinančius jausmus sukelia pamatyti tokie vaizdai, kaip nužudytų vaikų batai, žmonių plaukai (iš jų padaryti audiniai), likę lagaminai, rūbai...

Šioje stovykloje buvo nužudyta daugybė žmonių, tad tik galime bandyti įsivaizduoti, koks tragiškas žmonių gyvenimas joje buvo. Aplankę Aušvico I-osios stovyklos teritoriją, keliavome į Aušvico II-ąją Birkenau stovyklą. Užtrukome apie 1 valandą. Autobusu grįžome į ten, kur pradėjome ekskursiją. Papietauti nusprendėme Osvencimo miestelyje, kur radome puikų Lenkų restoraną „Chata na Zaborskiej Restauracja“. Maistas patiekiamas didelėmis porcijomis, labai skanus, o ir aplinka nenuvylė. Galiausiai, po pietų, leidomės į galutinį tašką – Zakopanės miestelį, vadinamą Lenkijos žiemos sostine.

Tatrai

Nekeista, kad kaip ir daugumos, mūsų pirmasis žygis į kalnus buvo žygis į Tatrų kalnus, Lenkijoje. Tatrai (lenkiškai ir slovakiškai vadinami Tatry) – aukščiausia Karpatų kalnų dalis, išsidėsčiusi palei Lenkijos ir Slovakijos sieną. Nors didžiausia kalnų dalis ir visos aukščiausios viršūnės yra Slovakijoje, ne ką mažesnį įspūdį palieka Tatrų kalnų dalis, esanti Lenkijoje. Tatrai, aukščiausi ir vieninteliai tokie kalnai Lenkijoje, tad tai Lenkijos pasididžiavimas. Įspūdingos viršukalnės, paslaptinga gausybė kalnų ežerų, begalė garsių turistinių kurortų aplink, vaizdingi žygių maršrutai ir t. t.

Nors tai mūsų ne pirmoji pažintis su kalnais, esame buvę Šveicarijos Alpėse, Kroatijos Dinarų kalnuose, ši kelionė paliko didžiulį įspūdį, kadangi tai pirmasis kartas, kuomet viršūnes pasiekėme savo kojomis, nieko nepadedami – nei automobilio, nei keltuvo, nei traukinio ar pan. Susiradę kalnų žygių maršrutus žemėlapiuose, susidarėme žygio maršrutą.

Makaliaus siūlo susipažinti su Tatrais!

Pirmosios dienos maršrutas:

1. Dolina Strazyska automobilių stovėjimo aikštelė, Giewont, 904 m (49.2787360, 19.9386310);
2. Przełęcz w Grzybowcu, 1311 m (49.2583170, 19.9160470);
3. Wyżnia Kondracka Przełęcz, 1766 m (49.2486110, 19.9339500);
4. Kondracka Kopa, 2005 m (49.2365040, 19.9322170);
5. Kasprowy Wierch, 1987 m (49.2323700, 19.9816560);
6. Swinicka Przelecz, 2051 (49.2209340, 20.0037820);
7. Czerwone Stawki Gąsienicowe, 1698 m (49.2278150, 20.0023950);
8. Kolejka krzeselkowa Gąsienicowa, stacja dolna, 1609 m (49.2371230, 19.9966030);
9. Betlejemka, 1509 m (49.2449130, 20.0063900);
10. Kuznice, 1025 m (49.2694970, 19.9805220);

Galiausiai grįžome į apartamentus, tą dieną įveikėm 28 km pėsčiomis. Antrąją dieną pasirinkome lengvesnį maršrutą. Iki pradžios taško atvykome automobiliu.

Antrosios dienos maršrutas:

1. Automobilių stovėjimo aikštelė TPN-Morskie Oko-najblizej szlaku;
2. Palenica Bialczanska, 984 m (49.2545440, 20.1029760);
3. Morskie Oko, 1400 m (49.2011820, 20.0708320);
4. Czarny Staw pod Rysami, 1583 m (49.1903740, 20.0737000);
5. Morskie Oko (kita pusė), Dwoista Siklawa (krioklys) (49.1957761, 20.0654742);
6. Odejescie na Kępę, 1404 m (49.2038170, 20.0710300);
7. Swistowa Kopa, 1875 m (49.2143453, 20.0587677);
8. Siklawa, 1666 m (49.2123720, 20.0423020);
9. Wielka Siklawa – didžiausias Lenkijos krioklys (49.2147251, 20.0446113);
10. Wodogrzmoty Mickiewicza, 1100 m (49.2339720, 20.0877900).

Antrąją dieną pėsčiomis įveikėme 24 km maršrutą.

Teksto ir nuotraukų autorė: Aistė Vieraitytė

Ši šalis skambiai vadinama Balkanų pusiasalio smaragdu. Juodkalniją sparčiai atranda ne tik lietuviai, bet ir pasaulinės įžymybės. Čia mėgo ilsėtis tokios žvaigždės kaip Sofija Loren ir Marilyn Monroe. Šiandien kraštas sulaukia gausybės pagyrų iš tokių garsių lankytojų kaip, pavyzdžiui, Bekhemų šeima. Na, o mūsų šeimą leistis į pažintį su Juodkalnija paskatino nuostabi gamta: smėlio paplūdimiai, žavingos įlankos, uolėtos salelės ir didingi kalnai.

Norėtum į Juodkalniją ir Tu? Atrask Balkanų grožį su Makaliumi!

Trumpai apie viešbutį, kuriame apsistojome

Poilsiui pasirinkome gerai vertinamą viešbutį ant jūros kranto „Palmon Bay Hotel & Spa“, įsikūrusį Herceg Novi kurorte. Iš viešbučio terasos atsiveria vaizdas į kalnus, o jis pats nuo oro uosto nutolęs per mažiau negu 30 kilometrų, todėl jame itin patogu apsistoti keliaujant su mažu vaiku. Priekaištų viešbučiui neturėjome visos viešnagės metu.

Juodkalniją užkeliavome automobiliu

Kotoras ir įlankos grožybės

Ramiu šeimos poilsiu ilgai nesimėgavome – šokom į išnuomotą automobilį ir leidomės pažinti šalį plačiau. Vingiuojant palei įlanką, kurią iš vienos pusės supa žydras vanduo, o iš kitos aukšti kalnai, pasiekėme „Our Lady of the Rocks“ – dirbtinai supiltą salą su bažnytėle. Bažnyčia saloje yra populiari piršlybų vieta. Pasigrožėjome sala nuo kranto, pasivaikščiojome po viduramžiais statytą Perasto miestelį ir judėjome toliau.

Pirmu aplankytu objektu žemėlapyje tapo Kotoras. Miestas žavi unikaliu senamiesčiu, kuris yra įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą, ir stulbina gynybine siena, išsiraizgiusia kalnų viršūnėse. Ji laikoma viena didžiausių pasaulyje. Tačiau ją apžiūrėti nėra taip lengva. Laukia ilgas kelias į viršų stačiais laiptais karštą vasaros dieną. Tačiau, pasiekus viršūnę, laukia atpildas – Kotoro įlankos atvirukas, piečiausias Europos fjordas, įsiterpęs tarp didžiulių kalnų masyvų. Vaizdas abejingų nepalieka.

Kotoro serpantinas – smagus iššūkis

Po Kotoro miesto ir įlankos sekė Kotoro serpantinas. Šis serpantinas – geras egzaminas kiekvienam vairuotojui, nes yra vadinamas vienu riesčiausių kelių Europoje. Norintiems juo pasivažinėti, teks įveikti 25 posūkius, kurie gali tapti išbandymu tiek skrandžio ištvermei, tiek aukščio baimei patikrinti. Visgi be adrenalino, šis kelias garantuoja ir įspūdingiausias panoramas. Serpantino pabaigoje privažiavome apžvalgos aikštelę su kavine. Čia mes ne tik pasigrožėjome kvapą gniaužiančiais vaizdais, tačiau pasisekė pamatyti ir sklandančius erelius.

Nuotykiai tęsiasiasi: Budvos miestas ir Sveti Stefanas

Pora dienų pailsėjus viešbutyje išvykome apžiūrėti Budvos kurortą ir Sveti Stefano salą. Pastaroji – XV a. miestelis įsikūręs mažoje saloje. Šiuo metu visa sala yra paversta prabangiu 5* viešbučiu. Į salą patekti nėra galimybės, tačiau pats salos grožis geriausiai atsiveria žiūrint į ją nuo kranto. Tuo tarpu Budvos miestas nustebino šiuolaikiškumu ir šurmuliu. Akivaizdu, kad tai populiariausias Juodkalnijos kurortas. Įdomu tai, kad čia tiesiai iš senamiesčio galima išlįsti į paplūdimį. Tuo mėgsta pasinaudoti ir vietiniai.

Spontaniškas trijų salų turas ir Žydrasis urvas

Paskutinę atostogų dieną spontaniškai leidomės į trijų salų turą laivu, kurį vainikavo apsilankymas Žydrajame urve. Žydrasis urvas – Juodkalnijos gamtos paminklas. Tai natūraliai susiformavęs urvas, į kurį patekti galima tik kateriu, o šviesa iš viršaus taip sužaidžia spalvomis, kad urve esantis vanduo švyti mėlynai. Pasiekus urvą, į žydrai spindintį vandenį šokome tiesiai nuo laivo denio. Vietiniai pasakoja, kad kadaise piratai čia paslėpė lobius, kurių iki šiol niekas nerado...

Vakarą praleidę terasoje su Herceg Novi įlankos žiburiais atsisveikinome su Juodkalnija iki kito karto!

Daugiau įdomių faktų:

• Juodkalnija yra viena jauniausių valstybių Europoje, oficialiai atsiskyrusi nuo bendros valstybės su Serbija tik 2006 m.;
• Nors Juodkalnija ne ES narė, tačiau jos valiuta yra euras;
• Šalyje yra daug vietos turistams, tad čia nesunkiai rasite privatumo. Gyventojų, kurių didžioji dalis gyvena sostinėje, yra vos daugiau nei 600.000 – panašiai, kaip Vilniaus mieste;
• Taros kanjonas yra giliausias Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje!
• Kotoro įlankoje garsusis Holivudo aktorius Brad Pitt pradėjo savo aktoriaus karjerą. Tuo metu už 7 savaičių filmavimą jis gavo $1.523 atlyginimą. Akivaizdu, kad Juodkalnija jam padarė įspūdį, nes 2010 m. jis sugrįžo čia su tuometine savo žmona A. Jolie;
• Juodkalnijoje auga vienas seniausių alyvmedžių pasaulyje, kuris jau skaičiuoja virš 2000 metų.

Nuotraukų ir teksto autorė – Agnė Rusinaitė

Čiuožti pirmą kartą išbandžiau tik dabar – sulaukęs 32 metų. Ar turėtų būti gėda, kad iki šiol nestovėjau ant slidžių? Gali taip pasirodyti, bet, patikėkite, tikrai nei vienam nereikia gėdytis, jog nemokate čiuožti. Pirmomis dienomis, pradinukų trasose mačiau daug už save vyresnių žmonių, kurie kiekviename žingsnyje krito, čia pat juokdavosi, bet niekad neprarado vilties. Užsispyrę mokėsi toliau ir paskutinėmis dienomis plačiomis šypsenomis čiuožė ne tik ilgesnėmis, bet ir sudėtingesnėmis trasomis. Slidinėjimui ir kalnams ne tik nėra jokio amžiaus cenzo, bet ir galvos kalnuose išsivalo daug geriau, nei kur nors gulint po palme.

Nori užkeliauti kalnus ir Tu?

Anksčiau kilus bet kokiai progai išvykti paslidinėti, visada turėdavau pasiteisinimą, jog ir taip turi daug kelionių per metus – tiek darbo reikalais, tiek atostogų. Priklausomybės dar vienam dalykui, slidinėjimui, nenorėjau, nes puikiai žinojau, kad jei patiks – prisidės dar viena, o gal net ir ne viena papildoma kelionė per metus.

Šiuos Naujuosius metus jau 8 kartą sutikau Maldyvuose. Niekada nebuvau tik nuostabių paplūdimių gerbėjas, man patinka labai įvairūs pasaulio kraštai. O kalnų mėgėjas buvau seniai, bet juose nebuvo tekę lankytis. Pirmuosius realius kalnus su daug sniego visai netyčia pamačiau Kazachstane.

Tuomet labai pasisekė su oru, buvo giedra, nebuvo kritulių. Aišku, kalnai sužavėjo, įspūdis buvo išties labai geras. Taip pat buvo ir jaudulio, nes žinojau, jog tuoj išbandysiu kažką naujo, dar nepatirto. Tai vienu metu ir baugino, ir kartu jaučiau didelį norą atsistoti ant slidžių. Vėliau vieną dieną tiesiog nusprendžiau, jog reikia pagaliau išmokti čiuožti, išbandyti, investuoti į mokymąsi, nusipirkti slidinėjimo aprangą.

Sužavėjo Italijos kurortai ir kainos juose

Pirmajam kartui pasirinkau būtent Livinjo slidinėjimo kurortą Italijoje, o tam buvo keletas priežasčių: mano draugai ten mėgsta slidinėti, tai populiari vieta tarp lietuvių. Taip pat, kas man buvo svarbu, kad tai yra gera vieta slidinėti pradinukams, yra daug gerų instruktorių, daug lengvų trasų. Livinjo miestelis turi aiškius apribojimus viešbučių statymui, jų čia nėra daug. Be to, negali būti daugiaaukščių pastatų, jie turi būti vienodos stilistikos. Sužavėjo ne tik miestelio infrastruktūra, bet ir jo jaukumas.

Savaitė Livinjo kurorte asmeniui, keliaujant dviese, prasideda nuo 550 €. O štai, pavyzdžiui, keliaujant slidinėti su dviem vaikais, kelionė kainuos maždaug nuo 430 € asmeniui. Žinoma, reikėtų nepamiršti, jog galutinė kaina priklauso nuo pasirinktos apgyvendinimo įstaigos, maitinimo, laikotarpio, ar bus reikalingas papildomas įrangos bagažas lėktuve ir kt.

Šios kelionės metu buvau nuvykęs ir į kitą lietuvių pamėgtą kurortą – Madonna di Campiglio. Man ten taip pat labai patiko, dar vienas jaukus miestelis. Kai pasakiau, jog mokausi slidinėti, man būtent čia rekomendavo važiuoti. Bet sugrįžti slidinėti norėčiau ten pat, kur ir buvau. Žinosiu, kur kuris keltuvas kelia, kuri trasa patinka ir yra tinkama mano slidinėjimo lygiui – tai padės jaustis tvirčiau. Planuoju čia atvykti kovo mėnesį. Noriu daugiau išmokti technikos, kad būčiau labiau pasiruošęs naujiems atradimams.

Ne sezono metu, Livinjo, o ir kituose slidinėjimo kurortuose siūlomi nemokami slidinėjimo takai, reikia tik pasidomėti prieš vykstant. Tai reiškia, jog nereikia mokėti už keltuvus, kas sutaupo apie 300 eurų už savaitę. Kurortas yra bemuitė zona, tad maistas bei gėrimai čia gerokai pigesni. Parduotuvėse nusipirkti slidinėjimo įrangą ar kvepalus taip pat pigiau. Iš esmės – čia viskas gerokai pigiau. Kitas privalumas ne sezono metu yra ne tik pinigų sutaupymas, bet ir mažesnis žmonių skaičius.

Minusas yra tas, jog sezono pradžioje ir pabaigoje nebus garantijos, jog visos kurorto trasos bus atidarytos, bet tos, kurios turi galimybę pripurkšti dirbtinio sniego, bus atviros. Tad vėlgi, reikėtų domėtis prieš vykstant.

Draugų kompanijai – apartamentai, dviem – viešbutis

Keliaudamas su šeima užsisakyčiau apartamentus, nes jie būna erdvesni, dažniausiai privačiame sektoriuje, turi virtuvę, kas yra patogu, bet nereiškia, jog reikės sėdėti prie puodų, nes juk nuo ryto iki vakaro yra slidinėjama. Tiesiog apartamentų patogumai, lyginant su viešbučio kambariu, yra tikrai ženklūs.

Viešbutį rekomenduočiau rinktis keliaujantiems poromis ar su savo antra puse. Mes patys šį kartą apsistojome viešbutyje su SPA. Nereikėjo sukti galvos dėl pusryčių, vakariene irgi pasirūpinta. Viešbučiai, turintys SPA, būna brangesni ir tai natūralu, nes kalnuose jie populiarūs – dienos intensyvios, daug įspūdžių, tuo pačiu nuovargio, tad čia tikrai gera atsipalaiduoti, prikaupti naujų jėgų. Labai nustebino, jog likus porai mėnesių iki atvykimo didelė tikimybė, kad tokiuose viešbučiuose nebebus vietų, nes jos greitai išperkamos.

Šioje vietoje puikiai tinka posakis, kad slides reikia ruošti vasarą – visgi pačiam vis dar sunku vasarą galvoti apie žiemą, sniegą, nesvarbu, kokios pramogos laukia, nes dar gyvenu vasaros įspūdžiais. Bet po šios kelionės esu tikras, jog kitam kartui tokią kelionę organizuosiu kiek įmanoma anksčiau, nes ir pasirinkimo kur apsistoti daugiau, ir bilietai pigesni. Kai viskas susideda, galutinėje sąskaitoje pasimato tikrieji skaičiai.

Geriausia keliauti į kalnus nuo sausio iki Velykų, tuomet yra didžiausia garantija, kad bus geriausios sąlygos slidinėjimui, nors visada ir pūgos gali užklupti, ir kuris nors keltuvas neveikti. Taip pat geras laikas yra gruodžio mėnesį iki svarbiausių metų švenčių, kai atsidaro kurortai, arba jau prieš jiems užsidarant – norint sutaupyti.

Pradmenys čiuožiant ant kilimo

Man labai rekomendavo dar būnant Lietuvoje pasimokyti slidinėti. Radau Vilniuje tokią „Slidinėjimo akademiją“, kur ant važiuojančio kilimo, imituojančio sniegą, mokoma slidinėti. Būtų labai gaila visos kelionės metu mokytis pradmenis, tad labai džiaugiuosi pasiruošęs iš anksto. Dar galima pasimokyti čiuožti Druskininkuose „Sniego Arenoje“ ar Liepkalyje, Vilniuje. Po pamokų jaučiausi drąsiau, nei kiti pradinukai.

Kiek pramokęs čiuožti į Italiją vykau su keliais draugais. Keturiese vietoje pasisamdėme slidinėjimo instruktorių. 2 valandos profesionalo pamokų kiekvienam kainavo po trisdešimt eurų. Tų valandų tikrai pakako, pasijutome drąsiau. Aišku, pirmas rytas buvo nežinioje, baimėje, bet labiau baiminausi, ar man patiks slidinėti. Ir man tikrai patiko, nesvarbu, kad oras buvo nekoks tą pirmą dieną, bet tai tikrai nesugadino nuotaikos. Visą dieną tobulinau savo techniką.

Kalbant apie trasas, pirmam kartui rinkausi paprasčiausias – kelis kilometrus besitęsiančias mėlynas trasas. Apie sudėtingesnę, raudoną trasą, trenerė šįkart liepė pamiršti. :) Ir tai ne tik dėl to, kad trūksta patirties, įgūdžių, bet gali užsiblokuoti ir vėliau apskritai nebejausti malonumo slidinėti. Mėlynų trasų man tikrai užteko, kai kur buvo iššūkių, kai kur statoka, bet jos tikrai patiko. Paskutinę dieną buvo smagu, nes nereikėjo tiek susifokusuoti į techniką, galėjau labiau mėgautis vaizdais.

Sulaukiu klausimų, kodėl nusprendžiau čiuožti būtent slidėmis – snieglente čiuožti yra sudėtingiau, neturėjau daug laiko nei mokytis, nei praktikuotis pačiuose kalnuose, o ir mano visi draugai yra slidininkai. Žinojau ir pats, jog didesnį malonumą pajusiu čiuoždamas slidėmis, be to, jomis pasiekiamas didesnis greitis, nei su snieglente. Taip pat yra daugiau ir įvairesnių trasų. Yra kas sako, kad tai senamadiška, bet aš taip tikrai nemanau. Sutikau daug slidėmis čiuožiančio jaunimo.

Viso slidinėjimo inventoriaus pirkti nebūtina

Didžiąją dalį slidinėjimo inventoriaus nusipirkau: termo drabužius, kelnes, striukę, pirštines, šalmą, akinius. Jei nebūčiau slidinėjęs, tai būčiau panaudojęs žygiams šaltu oru. Bet jau matau, jog to neteks daryti, nes tikrai slidinėsiu ir toliau. Beje, pavyzdžiui šalmą galima nuomotis, bet jį reikia atitaikyti, už tai mokami papildomi pinigai.

Keliaujant į ne vieną kelionę, šalmas, kainuojantis keliasdešimt eurų, greitai atsiperka. Atvykus į vietą nuomavausi tik slidžių batus ir slides su lazdomis. Penkioms dienoms batų ir slidžių kaina svyruoja nuo 70 iki 100 eurų,  už savaitę apie 100–120 eurų.

Man patiko, jog nuomos punktuose patys koją pamatuoja, parenka batus. Pasako, kur turėtų ir kur neturėtų spausti. Patys užtvirtina, pritaiso slides, pačiam nieko nereikia daryti. Profesionalai, važinėjantys į kalnus kiekvienais metais, žinoma, patys nusiperka viską. Tik norint tai atsigabenti, reikia nepamiršti išsipirkti papildomo bagažo lėktuve.

5 esminiai patarimai pradedantiems

Esminis „kalnų pradinuko“ patarimas – atsistoti ant slidžių. Niekada ne per vėlu čiuožti. Nesvarbu kiek jums metų! Nėra tinkamo amžiaus pradėti slidinėti, jei tik norite – pradėkite. Antras patarimas – pasimokyti slidinėti prieš kelionę tam, kad nešvaistytumėte brangaus kelionės laiko.

Trečias – planuotis savo kelionę iš anksto tam, kad turėtumėte daugiau pasirinkimo, apgyvendinimą arčiau keltuvo, arčiau trasų. Tai yra svarbu pradinukams, nes ir taip kyla daug streso slidinėjant, o dar prisideda papildoma kelionė.

Ketvirtas patarimas – nepasitikint savo planavimo sugebėjimais, kreiptis į kelionių organizatorių, kuris organizuoja tokias keliones. Taip pat galima apie kurortus, trasas, pasiteirauti ten buvusių artimųjų, draugų, bičiulių, jau turinčių slidinėjimo patirties.

Ir paskutinis, vienas svarbiausių patarimų – mėgautis kiekviena akimirka, pamiršti telefonus, pasiduoti kalnų magijai ir nepergyventi dėl to, kad kažkas iš pirmo ar antro karto nepavyko.

Galvos pravėdinimas kalnuose yra geriausia įmanoma reabilitacija. Pats save prigaunu, kad gulėdamas net ir pačiame gražiausiame paplūdimyje pasaulyje sugebu sulysti į telefoną, nuolat tikrinti kas naujo socialiniuose tinkluose, peržiūrinėti darbinį paštą, ar viskas gerai klostosi. Taip pilnai neatitrūkstu nuo rutinos.

O štai kalnuose net pamiršau, jog galiu fotografuoti, filmuoti. Buvau tiek susifokusavęs į savo kojas, slides, techniką, kūno padėtį, mintis, kaip čiuožti geriau ar kaip saugiai nusileisti ir vaizdus aplink, kad neturėjau laiko telefonui. Bet to, šalta rankas iš pirštinių kaskart traukinėti. Taigi, pailsėjau ir dabar tikrai žinau, ką iš tiesų reiškia pravėdinti galvą. Mane tai sužavėjo. Aktyvus poilsis išties yra pačios geriausios atostogos. Nekantrauju sugrįžti į kalnus!

Lietuviai tampa vis atsakingesni kalnuose

„Slidinėti gali kiekvienas, tik reikia nepamiršti, kad tai gan sunki ir savo subtilybes turinti sporto šaka. Greitai čia niekas nevyksta, norint gerai ir saugiai slidinėti, reikia įdėti nemažai darbo, išmanyti techniką. Be profesionalios pagalbos išmokti gerai čiuožti labai sudėtinga. Jūs galėsite tik nusileisti nuo kalno, bet tai nereiškia, kad jūs slidinėjate.

Be to, kiekvienas slidininkas turi įvertinti situaciją ir prisiimti atsakomybę, jeigu įvyks nelaimingas atsitikimas dėl jo kaltės, nes būtent nemokėjimas valdyti slidžių ar snieglentės gali sukelti rimtus sužalojimus ne tik jam pačiam, bet ir kitiems“, – sako Anželika Schrijer, „Slidinėjimo akademijos“ vadovė ir trenerė.

Šeštą sezoną lietuvius čiuožti mokant trenerė pasakoja, kad šiandien ateina daugiau norinčių čiuožti slidėmis, nei snieglente. Pagrindinė slidininkų grupė yra 25–45 m. Yra tokių, kurie lanko treniruotes ne vienerius metus, prieš slidinėjimą kalnuose atnaujina įgūdžius, žiūri atsakingai ir į vaikų mokymą. Būna, kad tėvai atveda savo vaikus, bet stebėdami treniruotes susigundo išbandyti ir patys.

Yra tokių, kurie iš pradžių būna nusiteikę labai skeptiškai, bet po treniruočių išvažiuoja į kalnus ir pajaučia didelį skirtumą. Pavyzdžiui, prieš tai negalėdavę nusileisti nuo kalno be sustojimo dėl įtampos kojose, bet po treniruočių ne tik kad nusileidžia, bet ir slidinėja visą dieną.

„Dažniausiai mes rekomenduojame rinktis 5 individualias treniruotes prieš išvykstant slidinėti į kalnus svetur. Visgi kiekvienas pagal savo gebėjimus turi apsispręsti, kiek jam reikia treniruočių, tad auksinės taisyklės nėra. Svarbu, kad būtų įvaldyta teisinga technika. Pavyzdžiui, slidinėjimo kilimas, ant kurio mokome, reikalauja taisyklingo slidinėjimo. Taip pat gerai yra pasipraktikuoti, čiuožiant nuo Lietuvos kalniukų, išbandant slidinėjimą ant tikro sniego“, – pataria A. Schrijer.

Paklausus, kokias klaidas dažniausiai daro ateinantys mokytis, trenerė sako, kad viskas prasideda nuo teisingo pasiruošimo. Pirmas dalykas yra batų užsegimas. Nors yra klientų, kurie jau turi patirties slidinėjime, bet retkarčiais vis tiek netinkamai juos užsisega, o tai sudaro nepatogumus slidinėjant. Kas liečia patį slidinėjimą, pagrindinė klaida, kurią daro slidininkai yra stovėsena, netinkamas atsirėmimas į batą.

Mitas, kad vaikai greičiau išmoksta čiuožti

Didžioji dalis snieglentininkų yra daug jaunesni, nuo 10–12 metų vaikų iki suaugusiųjų 25–27 m. Jie bando savo jėgas iškart ant sniego ir nebijo traumų.

Paklausus, kiek tame yra tiesos, kad vaikai greičiau išmoksta čiuožti, nes jie nejaučia baimės jausmo, trenerė mananti, kad tai yra mitas ir net vaikams reikia įdėti tikrai daug darbo, kad išmoktų tinkamai valdyti slides.

„Taip, dauguma vaikų nejaučia baimės jausmo, bet ar tai gerai, ar blogai negaliu pasakyti. Truputį atsargumo slidinėjime tikrai reikia, nes pasekmės gali būti labai skaudžios. Mūsų rekomendacijos būtų mokyti vaikus nuo 7–8 metų, kurie sąmoningi, tiksliai žino, ar jiems tai patinka, ar ne. Pagrindinis dalykas yra tai, kad vaikas pats norėtų išmokti slidinėti, o ne tėvai“, – šypsosi A. Schrijer.

Pasidalink įspūdžiais iš savo kelionės ir gauk 50 € vertės Makaliaus dovanų kuponą!

Marokas – daugelio vadinamas tūkstančio ir vienos nakties šalimi. Šią kryptį pasirinkome norėdami patirti arabiškosios Afrikos egzotiką, išvysti kerinčias prieskonių spalvas, užuosti rožių vandens aromatą bei bristi per įkaitusį dykumų smėlį. Visa tai ir gerokai dar daugiau mums žadėjo Marokas!

Mėgstame keliauti intensyviai ir pamatyti kiek įmanoma daugiau. Visad pirmenybę teikiame gamtai, tad planuojant maršrutą Maroke tikrai buvo sunku išsirinkti, kurių vietovių geriau nepraleisti. Vykome dviese, išsinuomotu automobiliu, per 11 dienų, sukorėme truputį daugiau nei 2300 km.

Ieškai kelionės į Maroką ir Tu?

Kelionės pradžia – Marakešas

Mūsų kelionė prasidėjo lėktuvui nusileidus Agadiro oro uoste, iš kurio gavę šiek kiek aplamdytą, nors ir beveik naują automobilį, patraukėme į Marakešą. Ir jau pirmomis kelionės minutėmis supratome, kodėl automobilis su tiek daug įbrėžimų ir įlenkimų – čia eismas tikrai ne silpnų nervų vairuotojams.

Vakarop pasiekėme Marakešą ir apsistojome riade – senoviniame tradiciniame pasiturinčio marokiečio name. Tokios vietos dažnai virsta viešbučiais, su atviru vidiniu kiemu, kuriame neretai stovi baseinas, fontanas ar žaliuoja sodai. Išėję pasivaikščioti po šurmuliuojantį miestą buvome apstulbinti Džema el Fna aikštėje išvydę kobrų kerėtojus. Pasivaikščiojame po mediną – senamiestį, stengdamiesi nesipainioti pralekiantiems motoroleriams ar prabildantiems pakinkytiems asilams.

Gatvelėse verda prekyba odos dirbiniais, prieskoniais, kilimais, Aladino lempomis, keramika. Kiekviena krautuvėlė lyg iš pasakų knygos – norisi sustoti ir įamžinti reginį. Dar šiek tiek paklaidžioję aplankėme ir Mažorelio sodus, pilnus nuostabiausių augalų. Įspūdį paliko milžiniški kaktusai, palmės ir netgi bambukų giraitė.

Kita stotelė – Agafajaus dykuma

Agafajaus dykumoje mūsų laukė neišdildoma patirtis, nakvojant jaukiai įrengtose palapinėse, vakarieniaujant po žvaigždėtu dangumi, atsiribojant nuo miestams būdingo šurmulio.

Toliau keliaudami pravažiuojame Kasablanką ir apžiūrime antrą pagal dydį pasaulyje mečetę, užburiančią tiek dydžiu, tiek grožiu. Ilgai neužsibuvę, vykome į sostinę – Rabatą, kur laukė nebaigto statyti Husano minareto apžiūra bei pasivaikščiojimas po Udajo tvirtovę, gėlėse skendinčius Andalūzijos stiliaus sodus. Ir šįkart nenusivylėme nakvynei pasirinkę žavingą riadą.

Mėlynasis ir imperatoriškasis miestai

Keliaudami toliau pasiekiame mėlynąjį Maroko miestą – Šefšaueną. Kaip ir daugumą keliautojų mus viliojo pamatyti miestą, kurio gatvės, namų sienos, durys ir laiptai padengti mėlynais dažais. Gaila, kad to mėlio ne tiek daug, kiek tikėjomės, o daugumoje gatvelių prekeiviai uždangstę sienas savo prekėmis. Tad čia buvo vienintelė vieta, kuri šiek tiek neatitiko lūkesčių.

Bet nepraradę ūpo atvykome į Fesą – vieną iš imperatoriškųjų Maroko miestų. Šis miestas garsėja savo amatais, tad nenuostabu, kad visos vieno iš didžiausių islamo pasaulio senamiesčio gatvelių anksčiau ar vėliau atveda į odų raugyklą. Kvapas taip riečia nosį, kad prie įėjimo mus pasitikę čia dirbantys vyrai į rankas įbruka kuokštą mėtų lapelių ir pataria prisidengti nosis. Bet pamatyti procesą, kaip jis vyksta, beveik nepakitęs per tiek metų, labai įdomu. Vėl apsistojame riade ir, kaip kaskart, ragaujame tradicinių marokietiškų patiekalų, tokių kaip tadžinas ar harira sriuba, geriame mėtų arbatą. Šios arbatos paruošimas ir patiekimas – atskira, dėmesio verta ceremonija.

Sacharos dykuma

Išaušus naujai dienai mūsų laukė kelionė į Merzouga miestelį, esantį prie pat Sacharos. Nekantravome išvysti didžiausios Žemėje dykumos galybę. Apsistojus dykumos viešbutyje vaizdas tiesiog atėmė žadą, vos išžengus pro duris – jau stovi dykumoje, o besimaudydamas baseine gali skaičiuoti smėlio kopas. Kadangi nakvynę palapinėse bei pažintį su kupranugariais jau buvome patyrę, šį kartą pasirinkome pasivaikščiojimą įkaitusiu smėliu ir gėrėjimąsi akimis neaprėpiamų kopų gausybe. Nuostabus potyris, kai atrodo, jog daugiau nieko aplink nematai – tik jauti vėjo pustomą smėlį. Žinoma, vieniems dykumoje geriau toli ir ilgai neklaidžioti. Bet ach, kaip verta! Dykuma tokia galinga, tuo pačiu pavojinga ir tokia švelni tarp kojų pirštų byrant smėlio smiltims.

Spalvų, kvapų ir skonių kelionė

Kupini nenusakomų įspūdžių, kuriuos paliko Sacharos dykuma, Atlaso kalnų papėdėmis keliavome link Todros upės tarpeklio, kurio uolų sienos kyla net į 160 m aukštį, o siauriausioje vietoje tėra 10 m pločio. Pasivaikščioję kelionę tęsėme Dadeso upės slėniu. Nakvynei atvykome į Quarzazatės miestą, kuris garsėja viena didžiausių kino studijų pasaulyje – „Atlas corporation“. Čia nufilmuota ne viena istorinė, romantinė, nuotykinė drama.

Palikome visus šiuos potyrius užnugaryje ir grįžome į Agadiro miestą Atlanto vandenyno pakrantėje. O pakeliui stabtelėjome pastebėję įdomų vaizdą – po Argano medžius besikarstančias ožkas.

Paskutinę dieną praleidome Atlanto pakrantėje bandydami sugerti į save visas matytas spalvas, uostus kvapus, ragautus skonius. Į lagaminus pakavome įsigytą brangųjį šafraną, kūnais jautėme saulės kaitrą, fotoaparate peržiūrėjome vaizdus dar ir dar kartą, vis negalėdami patikėti, kad tai buvo iš tikrųjų!

Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Teksto ir nuotraukų autorė: Rūta Ivanauskienė

Su antra puse keliaujame daug ir aktyviai, o apie atostogas kruizu niekada net minties nebuvo – visuomet atrodė, jog tai poilsis, skirtas šeimoms ar vyresnėms poroms. Visgi pamatę Makaliaus komandos paruoštą Karibų kruizo pasiūlymą, neatsilaikėme. Suviliojo ne tik gera kaina, bet ir 5 skirtingos kryptys – 4 iš jų aplankomos kruiziniu laivu. Majamis, Bahamai, privati „MSC Cruises“ sala, Puerto Rikas ir Dominikos Respublika – žadėtų įspūdžių daugiau nei galėjome įsivaizuoti!

Norėtum į kruizą leistis ir Tu?

Trumpai apie „MSC” kruizą

Įlaipinimas į laivą vyko itin greitai ir sklandžiai. Registruojantis lagaminus palikome, jie po 2 valandų buvo pristatyti į kajutę.

Kruizinis laivas įspūdingas ne tik iš išorės, bet ir viduje – plaukėme vienu naujausių kruizų kompanijos „MSC” laivu „Seascape”. Kruizinis laivas yra tarsi 5* viešbutis su didele teritorija. Skirtingų erdvių tiek daug, kad tikrai užtrunka, kol viską apeini: lauko ir vidaus baseinai, teatras, restoranai, barai, kazino, sporto salės, SPA centras, parduotuvės ir kt.

Kiekvienas keliautojas, registruojantis į laivą, gauną kortelę, kuri ne tik atrakina kajutę, bet ir veikia kaip atsiskaitymo priemonė. Laive yra automatai, kuriuose savo kortelę galima papildyti grynaisiais pinigais. Pasipildę kortelę įsigijome ir internetą, kurį turėjome visos kelionės metu.

Labai patogu, jog yra galimybė į išmanųjį telefoną atsisiųsti programėlę „MSC for Me” – joje gali matyti savo kruizo kortelės duomenis, laive vykstančius renginius ir kitą informaciją.

Kajutė su balkonu – didelis privalumas

Didžiausia rekomendacija – rinktis kajutę su balkonu. Kiekvieną rytą prabusdavome su vis kitokiu įspūdingu vaizdu, o saulėlydžius galėjome stebėti tiesiai iš savo balkono. Kambarys buvo itin erdvus, šviesus, apgalvota kiekviena detalė: čia įrengtas oro kondicionierius, seifas, plaukų džiovintuvas ir kt. Kajutės švara net du kartus per dieną rūpinosi itin paslaugus personalas.

Į paketo kainą buvo įskaičiuotas ir maitinimas. Galėjome rinktis valgyti restorane, paskirtu laiku, arba bufete, kuris dirbo 20 valandų per parą. Skanaus maisto tikrai netrūko, o ir išragauti norėjosi viską!

Kruize galima pasimėgauti ne tik gardžiais patiekalais, bet ir įvairiomis pramogomis. Vyksta jogos užsiėmimai, šokių pamokos, įvairūs žaidimai, degustacijos, koncertai, pasirodymai teatre.

Pasidalink įspūdžiais iš kruizo ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Plaukimas laivu ir ekskursijos

„MSC” kruizu plaukėme 8 dienas, iš jų 4 dienos buvo paskirtos skirtingų salų pažinimui, o neskaičiuojant įlaipinimo ir išlaipinimo, 2 pilnos dienos praleistos vandenyne.

Veiklą salose galima planuotis patiems arba laive įsigyti „MSC” siūlomas ekskursijas. Išbandėme abu variantus – Bahamuose ir Dominikos Respublikoje keliavome savarankiškai, o Puerto Riko atogrąžų miškus aplankėme įsigiję ekskursiją.

Pasirinkę būtent šį Karibų kruizą likome labai patenkinti, kadangi visos salos, kurias aplankėme, yra be galo įspūdingos – kiekviena savaip unikali ir įdomi.

Tai buvo mūsų pirmosios atostogos kruizu, kurios visiškai pranoko lūkesčius, pakeitė požiūrį į šį keliavimo būdą. Per 8 dienas pamatėme tiek daug, kad net patiems sunku patikėti, jog viskas įvyko vienos kelionės metu.

Nuo prabangos Bahamuose, laukinių paplūdimių Dominikos Respublikoje iki krioklių Puerto Rike – viskas taip nuostabu! Su savimi į Lietuvą parsivežėme tiek daug gražių įspūdžių ir be abejonės, jau planuojame kitą kelionę kruizu.

Teksto ir nuotraukų autorė: Gabrielė Bigailaitė

Jeigu susidomėjai šiuo Karibų kruizu, pasiūlymą rasi čia:

Jeigu norite pamatyti daug, išleisti mažai ir keliauti patogiai – turite išbandyti kruizus! Gan ilgai ieškojome kokią egzotinę kelionę pasirinkti vestuvių metinių proga ir tai, kad pasirinkome „MSC” Karibų kruizą, buvo nuostabus sprendimas, kurį dabar rekomenduoju kiekvienam draugui ir giminaičiui.

Norėtum į kruizą leistis ir Tu?

Kruize – visiškas atsipalaidavimas

Vienas didžiausių kruizų privalumų – gali visiškai atsipalaiduoti. Lig šiol daugelį kelionių planavome patys ir nors tai duoda savito laisvumo, tai taip pat yra didelis darbas. Keliaujant laivu nereikia rūpintis maršrutais, įvairiais bilietais, kur valgyti, kur nakvoti. Kiekvieną dieną prabudęs gali nuspręsti ar nori laiką leisti prie baseino, ar eiti į kokį renginį, ar pasimėgauti SPA.

Maisto bufetas, kuris įskaičiuotas kiekvienam keleiviui, veikia 20 valandų per parą. Esu gana išranki, bet maistas buvo tikrai skanus ir kiekvieną dieną galima rasti kažką naujo. Vakarienei galima pasirinkti – eiti į paskirtą restoraną arba į tokį, kuriame aplinka prabangesnė ir užsisakoma iš meniu (ir tai nieko papildomai nekainuoja).

Per trumpą laiką daug skirtingų vietų

Kitas puikus dalykas apie kruizus yra tai, kad per trumpą laiką aplankai daug šalių. Per savaitę aplankėme Majamį, Jamaiką, Kaimanų salas, Bahamus ir Meksiką.

Atvykus į uostus, galima tuos miestus tyrinėti patiems arba pasiimti ekskursijas. Labai rekomenduoju Kaimanų salose pasirinkti ekskursiją „Cayman’s by land and sea”. Maudytis turkio spalvos vandenyje kartu su laukinėmis rajomis buvo nepamirštama patirtis!

Keletas praktinių patarimų dėl ekskursijų:

• Užsisakykite jas prieš kruizą, nes grupių skaičius ribotas.
• Kaimanų salose užsisakykite ekskursiją, nes be jos iš laivo būsite išplukdyti keltais paskutiniai (sala neturi uosto kruizams); tokiu atveju saloje laisvo laiko liks tik apie 3-4 valandos.
• Jeigu Meksikoje rinksitės ekskursiją, rinkitės tokią, kuriai nereikės keltis į žemyninę Meksikos dalį. Kitu atveju prarasite daugiau nei 2 valandas vien keliavimui, o pramogoms liks tik apie 3 valandos.

Pasidalink įspūdžiais iš kruizo ir gauk 50 € vertės Makaliaus dovanų kuponą!

Nepriekaištinga tvarka ir laivo interjeras

Kas dar itin nustebino kruize – tai nepriekaištingas personalas ir pats laivo interjeras. Kajutės buvo tvarkomos bent 4 kartus per dieną, visi darbuotojai be galo malonūs ir paslaugūs.

Laivas „MSC Seashore” naujas, į pirmąją savo kelionę išplaukė tik 2021 metais, tad viskas labai gražu, modernu, švaru. Tiltas su stiklinėmis grindimis laivo gale buvo mūsų viena mėgstamiausių vietų!

Apibendrinant kelionę kruizu

Žinoma apžvalga nebūtų sąžinga jeigu ne įvardinčiau kelionės kruizu neigiamų aspektų. Labiausiai buvo gaila, kad trūko laiko geriau pažinti šalis/lankytus miestus. Ekskursijos turi griežtą grafiką ir patikusioje vietoje negalėsite pabūti ilgiau. Taip pat laivu keliauja apie 5 tūkst. keleivių, tad teks nemažai paklaidžioti, ne visada rasite laisvų gultų prie baseinų.

Na ir žinoma internetas. Jį galima įsigyti už papildomą mokestį, kiekvienam įrenginiui atskiras mokestis. Keliaujant dviese ir norint sutaupyti, rekomenduoju dar prieš kelionę prisidėti visas socialinių tinklų paskyras į vieną mobilųjį, kuriam imsite interneto planą.

Be šių nedidelių problemų kelionė buvo išties tobula, tad jeigu svarstote ar rinktis šį kruizą – tikrai nedvejokite. Turėsite daugybę nepamirštamų įspūdžių. :)

Ir paskutinis patarimas – keliaujant kruizu gausite kortelę, kurią reiks nuolat turėti su savimi, tad rekomenduočiau pasiimt virvutę ant kaklo ar specialų kortelių dėklą, kurį galima lengvai prie savęs prisegti. Tokiu atveju nereikės baimintis, kad pamesite kortelę ar nešiotis rankinės. Gero kruizo!

Nuotraukų ir teksto autorė: Simona Melinė

Jeigu susidomėjai „MSC” Karibų kruizu, pasiūlymą rasi čia:

Mėnulio žemė. Tai žodžiai, kuriais dažniausiai Ladaką apibūdina regioną aplankę keliautojai. Nors tai Indijos regionas, tačiau Ladakas nė iš tolo nepanašus į likusią šalies dalį. Čia išnyksta šurmulys ir triukšmas, didiesiems, keliautojų tarpe populiariausiems, Indijos miestams įprastą chaosą keičia pasakiška tykuma ir ramybė. Ladake nerasi didžiausių prekybos centrų, stiklinių dangoraižių ir judrių gatvių. Vietoje to, dangų čia skrodžia didingi Himalajų kalnai, lygumas vagoja ir slėnius drėkina plačios upės, nuotykių dvasią žadina šaltosios aukštumų dykumos. O kur dar senieji vienuolynai ir etnografija pulsuojantys kaimeliai... Nesuklysite Ladaką pavadinę savitu Indijos Tibetu.

Šiais laikais keliautojams nebeužtenka klasikinių kelionių krypčių: Europa išnaršyta, Amerika aplankyta, net ir tolimojoje Afrikoje šiek tiek saulutės jau pagaudyta... o ir šiaip, poilsį kurortuose kartais norisi paįvairinti ir dinamiškesnėmis patirtimis. Štai čia atsiranda dykumos, kalnai ir visokie ledynai. Vis dažniau renkamasi sudėtingesnes, tolimesnes, daugiau iššūkių keliančias ir nuoseklesnio pasiruošimo reikalaujančias keliones. Ir nors (šįkart) ne apie ledynus, tačiau į kalnus ir dykumas trumpam žvilgtelėsime. O tiksliau – į egzotiškąjį Ladaką.

Kas (ir koks) gi tas Ladakas?

Istorija, geografija, klimatas ir turizmas

Tai regionas apimantis šiauriausią Indijos valstybės dalį, supamas Pakistano ir Kinijos valstybių. Daugiau besidomintys istorija, šį kraštą pažins kaip Kašmyro regiono dalį – teritoriją ypatingai didelę reikšmę įgijusią dėl strategiškai patogios savo pozicijos, svarbos susisiekimui ir mainams vidurinėje Azijoje. Nenuostabu, jog tarp Indijos, Kinijos bei Pakistano valstybių, dėl Ladako, 1947-aisiais kilo ginčas... Visgi šiandien Ladakas, nors kartais dar tebelaikomas vienu politiškai karštesnių pasaulio taškų, jau yra saugus ir nuo 1974-ųjų – atviras turistams.

Anksčiau regioną pasiekti nebuvo lengva. Tam įtakos turėjo ir karinė padėtis regione ir pati Ladako geografija. Šią teritoriją vagoja įspūdingi kalnai bei tarpekliai. Svaiginančios Himalajų aukštumos regioną atskiria nuo išorinio pasaulio – žiemos mėnesiais ypatingai atšiaurus kalnų klimatas kraštą paverčia praktiškai neįžengiamu. Žinoma, visuomet atsirasdavo ir smalsuolių, kurių neišgąsdindavo nei regionui būdinga stingdanti žiemos temperatūra, nei vietos karo grėsmės. Vis dėlto, nepaisant pavienių drąsuolių, daugumai Ladakas iki pat 8-ojo dešimtmečio išliko daugiau-mažiau paslaptis.

Tiesa, net ir šiandien, šaltuoju sezonu Ladaką aplankyti – itin sudėtinga: žemės keliai uždaryti dėl snygio, skrydžius vykdo vos pora oro vežėjų, duris užveria ir vietos restoranai bei apgyvendinimo įstaigos. Tačiau kiekvieną žvarbią žiemą neišvengiamai keičia pavasaris. Orai šyla, sniegas daugumoje vietų nutirpsta, atveriami kalnų keliai, o ir vietiniai verslai pabunda iš sąstingio. Prasideda turizmo sezonas.

Keliautojų Ladake pradeda gausėti nuo balandžio mėnesio ir atviras tyrinėjimams regionas lieka ištisą vasarą iki, maždaug, rudens vidurio. Vasaros mėnesiais Indijos Himalajai džiugina šiluma ir saulėtais orais, visu grožiu veriasi stulbinanti vietos gamta. Žmonės čia atvyksta pasigėrėti unikaliu kraštovaizdžiu: lietaus neišvargintais didingais kalnais, aukštumų dykumomis, plačiomis smaragdinėmis upėmis ir krištoliniais slėniuose tyvuliuojančiais ežerais.

Kalbant apie pačius keliautojus, Ladaką, kaip puikią kryptį kerinčių vaizdinių bei nepamirštamų nuotykių kupinoms atostogoms, renkasi tiek patys indai, tiek ir „kitokios“ egzotikos ištroškę turistai iš viso pasaulio. O ir populiarumo prasme regionas kasmet sulaukia vis daugiau pripažinimo: nors Ladako vardas dar ne visiems girdėtas ar, juo labiau, puikiai pažįstamas, tarp aktyvesnių pasaulio tyrinėtojų ši kryptis, atsivėrus turizmui, netruko užsitarnauti vietą topinių sąrašuose.

Ladako kultūra: dominuoja Tibeto budizmas

Ladake atrasite keletą dominuojančių religijų, kurios neišvengiamai sąveikauja bei daro įtaką ladakiečių gyvenimo būdui. Tai islamas, hinduizmas, sikhizmas, net vieną kitą krikščionį pavyktų Ladake sutikti... Tačiau plačiausiai išpažįstamas regione – budizmas.

„Ladakas išsiskiria savo dominuojančia tibetine tradicija, budizmu“, – prabilus apie vietos kultūrą pasakoja „Makaliaus“ keliautojus Ladake lydinti, Indijoje apie 10 metų gyvenanti ir savo patirtimi Himalajuose sutikusi pasidalinti kelionių vadovė Rūta Šidlauskaitė. „Jeigu nežinantį žmogų ten nuskraidintum ir paklaustum jo, kur esi?, greičiausiai pasakytų, jog Tibete“, – papildo ji. Iš tiesų, nors vietiniai Ladako gyventojai dažnai nėra linkę tapatintis su gretimuoju Tibetu, panašumų tarp šių regionų – gausu. Tai ir kraštovaizdis, ir vienuolynai, tradicija... Ir žmonės. „Jie atrodo kitaip – mažesni, smulkesni, akių forma kitokia, oda šviesesnė, ladakietį gali ir Delyje atskirti“ – toliau pastebėjimais dalinasi Rūta.

Dauguma vietinių gyvenviečių Ladake taip pat nedidelės, kuklios, primenančios veikiau kaimelius, negu šiuolaikinius miestus. O ir pats gyvenimas čia teka lėta, kalnų regionui būdinga eiga. Vietiniai gyventojai, pakankamai atsiskyrę nuo išorinio pasaulio, dar dažnu atveju tebepuoselėja prosenelių įskiepytas tradicijas, papročius ir laikosi glaudžiose bendruomenėse. „Toks bendruomeniškumas padeda vietiniams gyventojams pakelti pakankamai ekstremalias kalnų gyvenimo sąlygas", – asmeniniu įspūdžiu dalinasi kelionių vadovė. Na, o viena ryškesnių regione tebepuoselėjamų tradicijų – dauguma ladakiečių šeimų dar vis siekia bent vieną iš atžalų (berniukų) paleisti į vienuolius.

Nors dauguma Indiją įsivaizduojame kaip nenuilstamo judesio ir triukšmo lydimą kraštą, tačiau čia, Himalajuose, keliautojus pribloškia visai ne spalvų ir kvapų kupinas chaosas, o sielą glostanti harmonija. Galbūt būtent dėl to kalnuose kadaise ir ėmė kurtis vienuolynai.  Čia nesunku pasijusti kur kas arčiau Dievo negu patogiose, saugiose lygumose ir nuolatinėje žmonių apsuptyje. Aukštumų keliamas diskomfortas, patiriama vienatvė ir atskirtis, buvimas nuolatiniame santykyje su gamtos didybe neišvengiamai skatina stoiškos laikysenos ugdymą: „natūralu, kad ir keliauti čia dažniausiai renkasi kalnus arba filosofiją mylintys žmonės“ –, šypsosi „Makaliaus“ kelionių vadovė.

Keliaujant Ladake, gompos (budistų vienuolynai) lydi visur. Jie tarsi aviliai aplipę stačius kalnų šlaitus, savo dydžiu ir, kai kuriais atvejais, spalvomis stebina praklystančius keliautojus. Dažnai tokie vienuolynai tampa ir turistų prieglobsčio ar poilsio stotelėmis. Čia galima užkąsti, netgi apsipirkti ar leistis į ekskursijas po nedidelius miestelius primenančias gompų gatveles. Patys vienuoliai – labai svetingi, keliautojus pasitinka su šypsenomis, nesibodi pasidalinti savo istorijomis bei gyvenimo patirtimis ir netgi priima į tradicines savo šventes.

Vienas svarbiausių budistų religinių minėjimų Ladake, kuriame sudalyvauti trokšta dauguma čia atvykstančių turistų – Hemiso festivalis. Tai šventė, skirta Guru Padmasambhava gimimo ir gėrio pergalės prieš blogį minėjimui. Festivalio metu atliekami įvairūs ritualai, vienuoliai šoka pasipuošę spalvingomis kaukėmis, iškilmes lydi gyvai atliekama muzika. Renginys trunka dvi dienas ir paprastai vyksta birželio arba liepos mėnesį to paties pavadinimo ir viename didžiausių regione, Hemiso, vienuolyne. Tai proga vietiniams gyventojams pasipuošti ir susiburti magiško vaizdinio stebėjimui, kartu švęsti savo tikėjimą. Turistams tai „galimybė įsimaišyti, pabūti tarp tų vietinių žmonių“, – pasakoja Rūta. „Apsilankymas festivalyje yra labai didelis kelionės pliusas – visur kitur dažniausiai einama su grupele, o čia galima ir atsiskirti, daugiau bendrauti, pajusti“.

Tapti šventės dalimi gali ir Tu – keliauk į Ladaką per Hemiso festivalį!

Taigi religija Indijos Himalajuose vaidina tikrai svarbų vaidmenį – ne tik sąlygoja senosios vietos kultūros puoselėjimą, tačiau ir skatina vietinių bendruomeniškumą bei, tuo pačiu, prisideda prie vietos turizmo plėtros.

Lehas: istorinės sostinės reikšmė turizmui Ladake

Kalbant apie vietos gyvenimo ritmą, nuošalyje nederėtų palikti ir įspūdingosios senosios Himalajų karalystės sostinės – Leho. Tai didžiausias miestas Ladako regione, įsikūręs Indo upės slėnyje ir kadaise tarnavęs kaip svarbus pirklių sustojimo taškas prekybos keliuose tarp Tibeto, Kašmyro, Kinijos bei Indijos.

Šiandien miesto reikšmė – galbūt šiek tiek kitokia, tačiau ne ką menkesnė, negu prieš šimtus metų. Lehas – vienas svarbiausių turizmo Ladake plėtros taškų. Jeigu planuojate kelionę į Ladaką, iš Delio atskrisite greičiausiai būtent į šį miestą ir kur būsite pasitikti „ištiestomis rankomis“. Čia sezono metu gausu vietų, kuriose gali apsistoti turistai, yra galimybė pavalgyti bei apsipirkti, įsigyti suvenyrų: „mieste yra ir parduotuvėlių, ir kavinių, ir tų vadinamųjų coffee shop'ų bei visokių kepyklėlių, pats kraštas logistikai pakankamai gerai sutvarkytas", – interviu pasakoja Rūta. Taip pat iš miesto siūloma vykti ir į begalę kelionių po nuošalesnius, kvapą gniaužiančius Ladako kampelius, o juk būtent to čia ir atvyksta dauguma keliautojų: aplankyti slėnius, kalnų ežerus ir dykumas, aplinkinius vienuolynus bei mažesnes gyvenvietes.

Norintys nuosekliau patyrinėti sostinę, gali leistis į ekskursijas ir pačiame Lehe. Labiausiai ši istorinė sostinė garsėja savo devynių aukštų Tibeto architektūros karališkaisiais rūmais, kadaise pastatytais karaliaus Singge Namgyal. Sakoma, jog ši pilis įkvėpė, po pusės šimtmečio pastatytų, žymiųjų Potalos rūmų Lasoje architektūrą. Tai lankomiausias miesto objektas, reto turisto paliekamas neapžiūrėtas.

Keliautojo atmintinė

Iššūkiai ir pasiruošimas kelionei

„Tai specifinė kelionė reikalaujanti atitinkamo pasiruošimo ir pačio keliautojo suinteresuotumo regionu“, – kalbai pakrypus apie iššūkius laukiančius Ladake pasakoja „Makaliaus“ kelionių vadovė ir papildo: „Grupių čia tikrai neštampuojame, bet gal ir gerai, kitu atveju galbūt paliktume per didelį savo pėdsaką“.

Tuo tarpu nusprendusius aplankyti Ladaką, Rūta skatina nusiteikti, jog atvykstama čia į daugumai neįprastas aukštumas. Vien pats Lehas įsikūręs stulbinančiame 3500 metrų virš jūros lygio aukštyje, tad net paprasčiausias laikas mieste, ypatingai atvykus oro transportu ir kūnui nespėjus palaipsniui prisitaikyti, jautresniems keliautojams gali kelti vadinamąją „aukštumų ligą“. Pastaroji skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingais būdais. Vieni keliautojai nejunta nieko ir visos kelionės metu jaučiasi puikiai, kitiems tenka iškęsti ir vieną-kitą dieną tam tikro diskomforto, kol kūnas adaptuojasi prie staiga pakitusio slėgio bei deguonies kiekio ore. Aukštumų liga paprastai pasireiškia šiais simptomais:

• Galvos skausmas;
• Pykinimas;
• Silpnumas / svaigulys;
• Apetito stygius;
• Pasunkėjęs kvėpavimas.

Susidūrus su minėtais pojūčiais svarbu gerti daug vandens, bent minimaliai užvalgyti, esant reikalui galima išgerti vaistų nuo skausmo ir, nepaisant smalsumo ir beribio troškimo leistis į nuotykius, pirmosiomis dienomis vengti didesnio fizinio krūvio. Džiugu tai, jog paprastai žmogaus kūnas netrunka prisitaikyti ir skyrus dieną ar dvi ramiai aklimatizacijai, keliautojai gali leistis ir į aktyvesnius Ladako tyrinėjimus.

Pati kelionė, renkantis populiariausius maršrutus, Ladake nėra sudėtinga, taigi – tinkama įvairaus amžiaus bei fizinio pasirengimo turistams: „didesnių alpinistinių, fizinės parengties sugebėjimų čia tikrai nereikia, vienos gražiausių vietų Ladake yra patogiai pasiekiamos paprasčiausiu žemės transportu“, – būsimus keliautojus ramina Rūta. Grupės į lankytinas vietas vyksta autobusais, kartais tenka šiek tiek pažygiuoti.

Pravartu žinoti, jog prasidėjus turizmo sezonui, pavasarį, Ladako keliautojus džiugina švelni šiluma, tačiau vasarą gali būti ir kiek karščiau – iki 30 laipsnių šilumos. Rudenį temperatūra krinta ir apie spalį galima sulaukti sniego. Beje, oro temperatūra visuomet krinta ir kylant aukštyn į kalnus, tačiau bent su lietumi viešnagės Ladake metu greičiausiai nesusidursite. Šiltuoju metų laiku kritulių čia praktiškai nesulaukiama, o jau saulės – į valias! Tad ką svarbiausia įsimesti į lagaminą?

• Patogi avalynė. Pravers tyrinėjant lankytinas vietas, leidžiantis į ekskursijas (treko ar panaši);
• Patogūs, galimam temperatūrų skirtumui kompensuoti tinkami drabužiai. Himalajuose susiduriama su dykumų klimatu, kuomet dienos yra pakankamai šiltos, o naktys – vėsios. Geriausia turėti drabužių pasikeitimui, priklausomai nuo ekskursijų, į kurias planuojama leistis ir juos sluoksniuoti;
• Kremas nuo saulės. Saulė – puiku, tačiau ne per daug, o dykumose ji gali būti ir ypatingai kaitri!
• Akiniai nuo saulės;
• Pirmoji pagalba. Kasdien vartojami vaistai ir pirmosios pagalbos vaistinėlė susižeidus, vaistai nuo skausmo turėtų būti kiekvieno egzotiškesnę kryptį pasirinkusio keliautojo krepšelyje, šis atvejis – ne išimtis. Dauguma būtiniausių vaistų paprastai pasirūpina ir kelionės vadovai, gidai, tačiau atsarga gėdos nedaro;
• Asmeninės higienos priemonės. Už Leho ar kitų, kiek didesnių, miestelių ribų higienos priemonių galimybės nusipirkti gali ir nebūti, dėl to vykstant į kelionę svarbu pasirūpinti asmeninėmis atsargomis;
• Vanduo. Padės kovoti su temperatūrų skirtumais, aukštumų liga.

Visa kita priklauso nuo asmeninių keliautojų poreikių, taip pat, renkantis tolimesnę pažintinę kelionę, dėl pasiruošimo galima pasikonsultuoti ir su būsimos kelionės vadovais ar pačia kelionių agentūra.

Indijos turtai: ką išvysite kelionės metu

Na ir pabaigai paliekame tai, kas geriausia! Kokias grožybes aplankysite leidęsi į „Makaliaus“ pažintinę kelionę po Ladaką? Štai keletas jų...

• 2 diena. Lehas ir apsilankymas Stok – privačiuose dabartinio Ladako karaliaus rūmuose ir pastaruosiuose įrengtame muziejuje;
• 3 diena. Hemiso vienuolynas ir diena žymiajame Hemiso festivalyje;
• 4 diena. Alči miestelis, Lamayuru ir Likir (vienas aktyviausių Ladake) vienuolynai, Rizong vienuolynas garsėjęs savo grižtomis taisyklėmis ir asketišku gyvenimo būdu bei Gurudwara Pathar Sahib – Guru Nanak Dev, sikhų religijos pradininkui, skirta gurudvara (sikų šventyklėlė).
• 5 diena. Viena aukščiausių pasaulyje, Khardungla kalnų perėja, skirta transporto priemonėms ir Nubros slėnis, kadaise buvęs pagrindiniu karavanų susisiekimo keliu tarp Leho ir Kashgaro miestų;
• 6 diena. Karštosios versmės Panamik miestelyje, garsėjančios savo gydomosiomis savybėmis, Yarab Tso ežeras ir Samstanling vienuolynas Sumuro gyvenvietėje bei galimybė pasijodinėti itin retos rūšies dvikupriais kupranugaliais šaltojoje kalnų dykumoje netoli Hundaro;
• 7 diena. Lehas. Garsieji karališkieji Leho rūmai ir Jama Masjid mečetė, Shanti Supta budistų šventykla ir Sankar vienuolynas;
• 8 diena. Spalvas keičiantis Pangongo ežeras, Thiksey vienuolynas;
• 9 diena. Delis. Qutub Minar pergalės bokštas, įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, Indijos vartai, Bangla Sahib Gurudwara šventykla, Parlamentas bei Prezidentūra (pravažiuojant);
• 10 diena. Delis. poilsis su galimybe aplankyti Agrą (Taj Mahal arba apsilankymas Akshardham šventykloje).

*Daugiau informacijos apie lankytinus objektus rasite kelionės į Ladaką pasiūlyme!

„Indijoje gera dirbti kelionių vadovu. Čia kasdien gali surast kažką naujo, kas nustebins keliautojus. Tai tradicijos, festivaliai, gyvenimo papročiai ir įpročiai, ta pati gamta...“, – kiek svajingai pokalbį užbaigia kelionės vadovė Rūta. Iš pirmo žvilgsnio atšiaurus ir kartais iš tiesų neįžengiamas kraštas savyje talpina vienus nuostabiausių peizažų, atėjus pavasariui keliautojus pasitinka amžiais atmintyje išliekančiais vaizdais. Pasak Rūtos, nė vienas keliautojas dar nenusivylė čia atrastu pasauliu, gamtos grožis, kultūros lobynai visuomet nustelbia ir čia patiriamus iššūkius. Tai kraštas, kurio tiesiog negali neįsimylėti.

Leiskis į nepamirštamą gyvenimo nuotykį Ladake ir Tu!

Slinko 2022-ųjų žiema. Mintimis jau ruošiausi artėjančioms didžiosioms metų šventėms, metų pradžioje laukiančiai kelionei į Dubajų ir vieną dieną žmona pasitiko su žinia, kad Kalėdas švęsime be sniego – dykumoje. Negalėjome nepasinaudoti atsiradusia galimybe pigiai ir patogiai nuskristi iš gimtojo Vilniaus į Izraelio ir Jordanijos pasienio miestą Eilatą, o iš ten leistis į pažintinę kelionę.

Jordanijos sienos kirtimas ir automobilio nuoma

Nusileidus oro uoste mūsų laukė griežta Izraelio pareigūnų patikra. Taip šalis bando apsisaugoti nuo bet kokių pavojų, kurių jai ir taip netrūksta, gyvenant apsuptiems nedraugiškų jų atžvilgiu arabų valstybių. Žinoma, nemalonus reikalas, ypač, kai iš bendro keleivių srauto sustabdė būtent mus.

Sienos kirtimo procedūra yra paprasta ir greita, be didesnių patikrų. Iš anksto buvome įsigiję turistinę vizą Jordan Pass, kuri tuo pačiu yra kaip bilietas į beveik visus lankytinus objektus šalyje, įskaitant ir geidžiamiausią šalies perlą – Petrą.

Tik žengus žingsnį Jordanijos žemėje jus pasitiks „monopolinė taksi mafija“, gausite pasiūlymą, kurio negalėsite atsisakyti – važiuoti su jais už tiek, kiek paprašys, be jokių derybų. Alternatyva eiti pėsčiomis 10 km iki miestelio mūsų nesužavėjo, tad pradėjome pažintį su Jordanija keliaujant brangiu taksi.

Su automobilių nuoma turėjome šviežios ir karčios patirties iš kelionės JAV, todėl šį kartą nuodugniai patikrinome nuomos sutartį ir mūsų laukiantį automobilį. Defektų lape pildyti tikrai buvo ką, todėl kiek užtrukome. Vos pajudėję iš vietos pastebėjome, kad mūsų automobilio, turėjusio būti su automatine pavarų dėže, pavaros perjungiamos rankiniu būdu, kaip mums paaiškino grįžus į nuomos punktą – „tiptronic“ principu.

Vairavimo stilius čia ganėtinai chaotiškas ir būdingas tokioms šalims: eismo juostų yra tiek, kiek tuo metu telpa automobilių, pirmumo teisė priklauso pirmiau užlindusiems, orientuotis ir išvengti susidūrimų padeda nuolatinis garsinio signalo naudojimas. Tačiau visa tai greitai perprantama ir prisitaikoma, o užmiesčio keliai gana geri, neapkrauti eismo, todėl vairavimas pasidaro malonus ir be streso.

Vadi Rumas: nakvynė dykumoje

Pasiekėme Beduinų gyvenamą miestelį, kur teko palikti savo nuomotą automobilį – čia baigiasi asfaltuotas kelias ir prasideda pati tikriausia smėlio dykuma. Pirmoji mūsų nakvynė buvo Vadi Rumo dykumos stovyklavietėje, esančioje tarp dykumos kopų, iki kurių nusigavome persėdę į vietinių vairuojamus visureigius.

Čia ragavome tradicinę Beduinų klajoklių vakarienę, iškeptą ypatingu būdu: karštos žarijos ir įvyniotas į foliją maistas užkasamas po dykumos smėliu, taip troškinamas kelias valandas. Galiausiai, kaip koks lobis, atkasamas ir patiekiamas svečiams.

Prie bendro vakarienės stalo jaukioje aplinkoje bendravome su mus priėmusiais klajokliais, taip pat su keliautojais iš kitų šalių, apsikeitėme vertingais patarimais ir netgi suplanavome bendrą kitos dienos ekskursiją visureigiais dykumoje.

Ekskursija buvo gana ekstremali, kadangi skrodėme aukštas, kaip piliakalniai kopas, lyg koks greitaeigis kateris per bangas. Aplankėme pasakiško grožio dykumos objektus, garsių kino juostų filmavimo aikšteles ir pasiklausėme istorijų, kuo ypatingos mus supančios, iš smėlio išnyrančios uolos.

Toliau patraukėme link savo pagrindinio vizito tikslo – Petros.

Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Senovinis Jordanijos miestas – Petra

Pernakvojome to paties pavadinimo, tik jau šiais laikas gyvenamame miestelyje. Nuo pat ankstaus ryto, siekiant aplenkti didžiulius turistų srautus, leidomės į pažintį su šiuo Jordanijos perlu. Sužavėjo nuostabūs senovės civilizacijos kūrinių likučiai. Praleidome čia visą dieną, teritorija tikrai milžiniška, todėl norint pamatyti visus objektus, reikia neatsipalaiduoti.

Vakare pasinaudojome prieš tai sutiktų keliautojų patarimu ir aplankėme Little Petra (liet. Mažoji Petra). Tai yra viešbutis, kurio kambariai įrengti tokiu pat principu kaip ir tikroji Petra – uolose. Draugiškas šeimininkas noriai aprodė mums teritoriją. Vakarą tęsėme vaišindamiesi arbata, klausydamiesi tradicinės muzikos, stebėdami šokius ir šiltai bendraudami, tarsi su artimiausiais savo draugais.

Maudynės Negyvojoje Jūroje

Kelionę tęsėme kitame unikaliame objekte – Negyvojoje Jūroje. Norėdami išsimaudyti, turėsite kelis pasirinkimus: susimokėti lankytojo mokestį viename iš palei pakrantę įsikūrusių SPA centrų, baseinų ar maudyklų, kurių čia rasite nuo prabangiausių iki ekonominės klasės.

Kitas variantas – tiesiog palikti automobilį šalikelėje ir bandyti rasti dar neužstatytą laisvą pakrantės ruožą, kaip pastebėjome darant vietinius. Tiesa, jeigu susidomėjote pastaruoju variantu, įspėjame, kad tai yra vienas iš druskingiausių vandens telkinių pasaulyje ir tai tikrai jaučiasi vos išlipus iš vandens, todėl geriau pasirinkti maudyklas su įrengtais dušais. Praleidome pusdienį plūduriuodami ant vandens ir patraukėme atgal link Izraelio.

Atsisveikinimas su Jordanija

Pakeliui kelis kartus buvome sustabdyti policijos postuose – saugumas ir šioje valstybėje yra prioritetas. Paskutinę nakvynę pasirinkome savo nuomotame automobilyje, viešame paplūdimyje, kažkur tarp Akabos miestelio ir Saudo Arabijos. Čia apsistojome ne vieni – stovėjimo aikštelėje pagarbiu atstumu buvo išsirikiavusių ir daugiau automobilių. Tačiau būtent mes, turistai, labiausiai traukėme patruliuojančios policijos dėmesį, kurie periodiškai pasibelsdavo pasiteirauti, ką mes čia veikiame.

Paskutinę dieną skyrėme pažinčiai su Akabos miesteliu. Įdomus faktas, kad būtent čia išdidžiai iškelta Jordanijos vėliava, žyminti arabų sukilimą prieš Osmanų imperiją. Ji – viena didžiausių pasaulyje iškeltų vėliavų, net 20 metrų pločio ir 40 m ilgio!

Priduodant automobilį nuomos punkte, mums pasiūlė už simbolinę, gerokai mažesnę nei vietos taksi kainą, nuvežti iki pasienio punkto.

Likusias pora dienų praleidome Izraelio pusėje, Eilato mieste. Panardėme ir pasigrožėjome jau bebaigiančiais išnykti koralais, atšventėme Kalėdas ir grįžome namo.

Teksto ir nuotraukų autorius: Rolandas Danilčikovas

Viena mažiausių ir tankiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje – Malta. Šalies plotas tik 316 km², apie 500 tūkstančių gyventojų, o sostinė Valeta yra mažiausia Europoje. Valstybę sudaro trys apgyvendintos salos: Malta, Gozo ir Kominas (Comino) bei keturios kitos neapgyvendintos salos. Už Vilnių mažesnėje saloje istorinio paveldo, nuostabių gamtos kampelių ir lankytinų objektų yra tiek, kad kelių dienų jiems aplankyti neužtenka. Čia rasite kelias dešimtis paplūdimių, jaukius miestelius, lietuvaitės įkurtą kavinukę ir daugybę kitų įdomybių. Maltą galima lankyti visus metus, nes net žiemos sezonu temperatūra siekia apie 16-19 laipsnių šilumos.

Maltą aplankyti pasirinkau vasario mėnesį, kol Lietuvoje dar sninga ir laikosi minusinė temperatūra, o Malta tuo metu nudžiugino apie 19 laipsnių šiluma. Pagrindiniai privalumai keliaujant žiemą – galima rasti skrydžių ir viešbučių labai geromis kainomis, taip pat mažiau turistų, daugiau ramybės ir patogumo keliaujant. Labai gerai ir tiems, kas nemėgsta didelių karščių, jausmas lyg vėlyvą pavasarį, kol Lietuvoje dar žiema.

Norėtum keliauti į Maltą ir Tu?

Trumpai apie transportą Maltoje

Maltoje yra vienas oro uostas, apie 5 km nuo sostinės Valetos, lengvai pasiekiamas viešuoju transportu. Jei nuspręsite nesinuomoti automobilio (eismas kairiąją kelio puse), įvairias salos vietas pasieksite autobusais arba taksi. Iš oro uosto į sostinę galima nuvažiuoti 4X autobusu – kaina 2 €. Arba Bolt taksi – apie 10€.

Maltoje atstumai nedideli, ją galima nesunkiai apvažiuoti viešuoju transportu, tačiau tai užtruks ilgiau, nes autobusai vėluoja, stoja daugelyje stotelių, todėl kai kur verta važiuoti pasirinkus Bolt taksi paslaugas. Kitas būdas apkeliauti pagrindines salos vietas – turistiniai „Hop-on Hop-off” autobusai.

Maltoje yra du šių autobusų maršrutai: šiaurinis (North) ir rytinis (South) bei vienas maršrutas Gozo saloje. Iš „Hop-on Hop-off“ autobusų norimose vietovėse galima išlipti ir įlipti į kitą, kuris atvyksta kas valandą. Keliaudama po Maltos salą rinkausi visus būdus: ir turistinio autobuso North maršrutą, ir viešąjį transportą, ir keltus, ir taksi. Jei gyvensite Sliema kurorte, į Valetą galima plaukti keltu, kurio kaina – 1,5 €.

Rekomendacijos, ką pamatyti Maltoje

Valeta – visas miestas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nors miestas nedidelis, jam reikėtų skirti daugiau nei vieną dieną. Valetą galima lengvai apvaikščioti pėsčiomis, aplankant muziejus, galerijas, parkus. Prie Valetos miesto vartų stovi Tritono fontanas, kuris yra visai šalia autobusų stoties.

Pagrindinė miesto gatvė Republic Street ir aplink išsidėstę visi svarbiausi istoriniai Valetos objektai: Magistro rūmų muziejus, Karališkieji Operos rūmai, Nacionalinė Maltos biblioteka, Šv. Jono Katedra, įspūdingai išpuoštu vidumi ir aikštė priešais ją, Archeologijos muziejus, žaislų muziejus (visame pasaulyje pagaminti įdomiausi žaislai nuo 1950 m.), Karo muziejus, esantis St. Elmo forte ir kt.

Gražiausi miesto parkai: Upper Barakka Gardens ir Lower Barakka Gardens. Nuo Upper Barakka Gardens atsiveria nuostabūs vaizdai į įlanką ir kitoje jos pusėję esančius tris įtvirtintus mažyčius miestus (The Three Cities). Aplankius ir pasivaikščiojus po abejus sodus, nusileiskite į krantinę iš kurios kas pusvalandį plaukia keltas į trimiestį. Kelionės keltu kaina – 2,8 € į abi puses. Atsiveria gražūs vaizdai plaukiant, taip pat ir bevaikštai trimiesčio krantinėmis.

Mdina – istorinė Maltos sostinė, kurios plotas yra vos 0,9 km², su 240 gyventojų. Viduramžiškas, įtvirtintas miestas, į kurį patekti galima pro vienus iš trijų aplink esančių vartų. Tai seniausias Maltos miestas su daug siaurų gatvelių, apstatytas masyvių akmenų pastatais.

Mieste pasivaikščioti daug laiko nereikia, užteks valandos. Galite apžiūrėti Šv. Pauliaus Katedrą, Nacionalinį gamtos istorijos muziejų, Viduramžių rūmus su muziejumi (Palazzo Falson), Benediktų vienuolyną, Bastiono aikštę ir kt. Rekomenduoju užsukti į istorinę kavinukę „Fontanella Tea Garden”, kuri pastatyta ant įtvirtintų sienų, todėl iš kavinėje esančios terasos atsiveria panoraminiai vaizdai. Kavinė garsi savo tortais, bet ir kiti naminiai tradiciniai patiekalai kokybiškai paruoši ir patiekti, porcijos didelės. Kai kurie receptai nebuvo pakeisti nuo 1975 metų.

Rabatas – už Mdinos sienų, perėjus parką, atsidursite gretimame miestelyje. Pagrindinis šio miesto lankytinas objektas – Šv. Pauliaus ir Šv. Agatos katakombos. Jose buvo laidojami mirusieji ir šiandien čia galima apžiūrėti muziejų bei daugiau nei 500 kelių tipų kapų. Įėjimo kaina – 6 € suaugusiajam, vaikams, paaugliams ir senjorams pigiau.

Paplūdimiai: Ghajn Tuffieha (Riviera Beach), Qarraba Bay, Golden Bay. Trys vienas šalia kito esantys paplūdimiai įlankose su skaidriu, sekliu krantu, rausvu smėliu ir visus tris paplūdimius jungiančiomis uolomis, kuriomis galima žygiuoti.

Jei keliausite „Hop-on Hop-off” turistiniu autobusu, viena iš North maršruto stotelių bus Ghajn Tuffieha paplūdimio viršuje. Į paplūdimį pateksite nulipę apie 120 laiptelių, jį visą perėję užlipkite molėtu taku į ne itin aukštą kalną Clay Cliffs. Nuo čia atsivers nuostabūs vaizdai į įlankas. Būdami viršuje galėsite pasivaikščioti uolomis.

Populiariausias paplūdimys įlankose Golden Bay, kuriame įrengtas „Radisson Blu Resort & Spa” viešbutis, prižiūrima teritorija, sezono metu galima išsinuomoti gultą.

Marsašlokas (Marsaxlokk) – nedidelis, spalvingas žvejų miestelis, kurio pakrantėje plūduriuoja margaspalviai tradiciniai žvejų laiveliai Luzzu. Marsašloko kaimelis žymus dėl čia vykstančio sekmadieninio žuvų turgaus, kuriame prekiaujama šviežia, ką tik pagauta žuvimi. Kasdien čia veikia ir įvairių gaminių bei suvenyrų turgelis. Pakrantėje labai daug kavinių, restoranų, kuriuose galite paragauti jūros gėrybių bei tradicinių maltietiškų patiekalų.

St. Peter's Pool įlanka – iš Marsašloko kaimelio laiveliais arba pėsčiomis (2,5 km) galite pasiekti St. Peter's Pool įlanką su natūraliais baseinais ir skaidriu žydru vandeniu. Čia populiaru šokinėti nuo uolų (didžiausias aukštis 5 m) bei išbandyti paviršinį nardymą. Galima tiesiog degintis ir mėgautis saule, įsitaisius ant uolų.

Maltos žydroji grota (Blue Grotto) – šis septynių jūros urvų kompleksas populiari vieta, kurio pagrindinę 30 m aukščio arką galima apžiūrėti iš viršaus arba nusileisti į miestelį ir apiplaukti, įsigijus išvyką laiveliais. Šioje vietovėje populiaru nardyti, kopinėti kalvomis arba prisėsti ant uolų esančiose kavinukėse. Esant didesniam vėjui, įlankose galima stebėti į uolas atsimušančias bangas, o saulėtą dieną – skaidrų ryškiai mėlyną vandenį.

Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Šiek tiek apie Maltos virtuvę

Maltos kultūrai, architektūra, gyvenimo būdui ir virtuvei įtaką darė ją valdę finikiniečiai, graikai, romėnai, arabai, siciliečiai, ispanai, prancūzai, britai. Todėl šioje šalyje gausu anglų ir italų virtuvės patiekalų, bet kaip ir bet kuri kita šalis, turi savų išskirtinumų.

Malta garsėja savo triušienos patiekalais bei į kitas šalis neeksportuojamu vynu, todėl būtinai paragaukite jo, kol viešėsite saloje. Ką dar rekomenduojama išbandyti:

• Aljotta – garsi maltiečių žuvies sriuba.
• Bragioli – jautienos suktinukai.
• Pastizz – sluoksniuotos tešlos pyragėliai su sūriu.
• Gbejniet – ožkos pieno sūris su įvairiais prieskoniais.

Maltoje pagal senovines tradicijas kepama vietinė duona – Hobza. Tradicinis Maltos saldumynas su juodu sirupu, marmeladu, apelsino žievele ir kitais rieskoniais – Honey Ring. Taip pat galite paragauti datulių pyrago ar chalvos. Visur rasite ir vietinės gamybos lengvo alaus Cisk arba nealkoholinio apelsininio įdomaus skonio gėrimo Kinnie. Šalyje išsskirtinis kaktusų likeris.

Keletas restoranų, kuriuos verta aplankyti Maltoje

• Valetos širdyje, ant vienų labiausiai fotografuojamų laiptų, įsikūręs itališkas restoranas „San Paolo Nafrago”, kurio Google įvertinimas – 4,7 balo. Malonus aptarnavimas, labai skanus maistas.
• „Piadina Caffe” – šioje kavinukėje stabtelėjome užkąsti šviežių sumuštinių, kurie nustebino ir paliko įspūdį. Labai labai paslaugūs darbuotojai, pataria, parekomenduoja. Ši vieta taip pat Google įvertinta 4,7 balo.
• Užbaigti vakarą galite kokteilių bare „Kamy Coctail Bar” arba „Kennedy”. „Kamy Coctail Bar” įvertinimas net 4,9 balo, jis išsskirtinis tuo, kad kokteilius ruošia talentingas kokteilių meistras ir baro savininkas Iliyan. Kai kurie jo firminiai kokteiliai dekoruoti meno kūriniais.
• Senojoje Maltos sostinėje Mdinoje rekomenduočiau pavalgyti ar prisėsti deserto „Frontanella Tea Garden” – angliški pusryčiai verti dėmesio, didelė porcija ir labai skanu, taip pat labai didelis tortų pasirinkimas.

Norėtum keliauti į Maltą ir Tu?

Nuotraukų ir teksto autorė: Laura Bernotienė

Pirmą kartą kruizu plaukėme 2022 metais, Persų įlankoje, MSC laivu „Virtuosa“. Rašau daugiskaita, nes kelionėse dalyvaujame kartu su žmona Rima. Bilietus pirkome iš anksto, o vėliau pamatėme, kad šiuo maršrutu plaukia ir viską komentuoja Rimvydas Širvinskas-Makalius. Sekėme jo kelionę ir kai ką iš jo patirties panaudojome.

Turime pripažinti, kad ši kelionė buvo šiek tiek sugadinta – tai padarė paslaptingas COVID-19 virusas, dėl kurio praradome vizitą į Saudo Arabiją, bet turėjome papildomą laiką Dubajuje ir galėjome aplankyti „EXPO 2020“ parodą už pusę kainos (padėjo pensininko pažymėjimas). Dar vienas šio kruizo minusas – laive buvo mažiau animatorių – tai komanda, kuri pasirodo laivo teatre, organizuoja žaidimus su prizais, dalyvauja šokių vakaruose ir t.t. Nežiūrint į tai, kruizas paliko gerą įspūdį – sausio mėnesį maudėmės jūroje ir baseinuose, deginomės saulėje ir bendravome su pasaulio piliečiais. Toliau papasakosiu apie antrąjį kruizą MSC laivu „Splendida“, pirmąjį primindamas tik palyginimui.

Norėtum į kruizą leistis ir Tu?

Prisiminimai iš kruizo MSC laivu „Virtuosa“:

Antrasis kruizas – laivu „MSC Splendida“

Prieš kruizą gyvenome viešbutyje – taip sugalvojo Makalius ir tai mums patiko, kaip pasirengimas kruizui. Iš viešbučio išsiregistravome 12 val., o kruizo biliete nurodyta atvykti tarp 15–16 val.  Nusprendėme nuvykti operatyviai ir neapsirikome – nebuvo jokių eilių, gavome MSC kruizo korteles ir laive prie registracijos aparato atsidūrėme vos po pirmos valandos.

Čia susidūrėme su problema – aparatas nereikalavo kreditinės kortelės, todėl reikėjo pasirinkti iš kur mokėsime kreditą laivui. Pasirinkau debetinę ir matomai apsirikau, nes turėjau du kartus papildyti, o išvykstant su nuostoliais paėmiau likutį grynais.  Su kreditine paprasčiau – nuskaitoma tiek, kiek išleidi, likutis grąžinamas po kelių savaičių.

Nustebome, kad viskas taip greitai (lyginant su pandeminiu kruizu) ir palikę krepšius savo kajutėje (lagaminai atvyko kiek vėliau), nuėjome į valgyklą pietauti. Informaciją apie būsimus renginius gauname tik įžengę į savo kajutę.

Tą pačią dieną dar spėjome išsimaudyti baseine, pasideginti saulėje ir dalyvauti dalyje pramogų, kurios vyksta nuolat, nes įlipimai į laivą yra visuose uostuose, kuriuos aplanko kruizinis laivas.

Vėliau prasidėjo maloni rutina – iškilminga vakarienė restorane, kur aptarnauja net keli padavėjai, koncertas teatro arenoje, prieš kurį spėjome išgerti kavos, ir kelios vietos šokiams, kurie prasideda dar prieš teatro pasirodymus. Užsukti į kajutę laiko nebėra, mes tai žinome ir esame tam pasiruošę – apranga pagal nustatytą kodą, nuotaika – šventinė.

Keleiviai MSC kruize

Laive telpa beveik 4 tūkstančiai keleivių, tarp jų buvome tik aštuoni lietuviai, todėl nuolat bendravome su kitų valstybių piliečiais, nuo mažylių, iki senelių – ekskursijoje susipažinome su 93 metų vokiečiu, kuris mus linksmino grodamas lūpine armonikėle.

Pramogų zonoje su lietuviais susitikome tik vieną kartą ir tai buvo siurprizas – sutikome mano giminaičius, kurie jau 12 metų gyvena Vokietijoje. Kitos dvi lietuvių poros tikriausiai lankėsi kazino, SPA, treniruoklių salėje, parduotuvėse, 4D kino teatre, vandens pramogų parke ir t.t., kur mes nesilankėme, nes tiesiog pritrūkome laiko. Beje, laive „Virtuosa“ irgi buvome aštuoni iš Lietuvos.

Pasidalink įspūdžiais iš kruizo ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Pramogos kruiziniame „MSC Splendida“ laive

Pramogos beveik svarbiausias dalykas kruiziniame laive, tam skirta komandos dalis, kuri susideda iš dviejų dalių – profesionalūs aktoriai, kasdien rengiantys pasirodymus teatro salėje, ir animatoriai, kurie organizuoja pramogas ir konkursus prie baseino, linksmina žiūrovus prieš prasidedant šou teatre ir aktyviai dalyvauja šokių vakarėliuose. Su profesionalais bendrauti neteko, tuo tarpu su animatoriais bendravome kasdien ir nuolat.

Pirmą vakarą šokių salėje susipažinome su piliečiu iš Panamos, vardu Rico. Kitą dieną, gulint pliaže prie baseino, išgirdome: „one two three – viens du trys“. Atidžiai klausėmės ir vėl išgirdome tą patį. Nuėjau pažiūrėti kas šneka, o ten, pasirodo, Rico veda renginį. Vėliau sutikome jį koridoriuje ir paklausėme, kokia kalba jis kalbėjo. Jis nesuprato klausimo ir pasakė, kad jam tiesiog patinka ši skanduotė. Pašnekėjus išsiaiškinome, kad jis dirbo kruize ir lankėsi Klaipėdoje, įsidėmėjo šiuos žodžius ir pamiršo, kur juos išmoko. Prisistatėme, kad esame klaipėdiečiai.

Kitą vakarą, apie pirmą nakties, ėjome 16-tame denyje ir sutikome Rico, o jis iš tolo šaukė „Hello Klaipeda“ – mūsų vardų neįsidėmėjo, bet Klaipėdą prisiminė.

Pasitaikius progai, dalyvavome pramoginiuose konkursuose ir laimėjome net trejus marškinėlius su MSC logotipu, kurių nėra laivo parduotuvėje.

Bendravimas su kruizo keliautojais

Kai grįžus manęs paklausė kas labiausiai patiko kruize, „susimėčiau“ tarp bendravimo ir teatro pasirodymų, bet pasirinkau septynis teatro šou, kurie buvo visi skirtingi ir tikrai kokybiški bei įspūdingi – muzika, dainos, šokiai, nuostabūs cirko numeriai ir t.t.

Bendravimas irgi palieka gerą įspūdį – nuolat sulaukdavome klausimų, iš kokios šalies esame, to teiravosi ir muzikantai, ir animatoriai, ir padavėjai.  Su MSC kruizo keleiviais bendravimas dar intensyvesnis – jau pirmą dieną šnekėjomės su amerikiečiais, su australais iš Sidnėjaus, vokiečiais iš Badeno ir italais iš Palermo. Tas bendravimas gana formalus, tačiau kitą kartą susitikę draugiškai pasimojuojam ir persimetam keliais žodžiais – tokia yra kruizo atmosfera. Mūsų privalumas – daug keliaujame, todėl bendraujant su europiečiais, visada randame abiem pusėm žinomų vietovių ar miestų.

Trumpai apie ekskursijas

Kurias ekskursijas pasirinkti priklauso nuo keliautojo. Norintiems aplankyti uostamiestį, galiu patarti planuoti iš anksto ir pasirinkti – laivo ekskursijos brangiausios, bet patogiausios, nes viskas vyksta sklandžiai. Kitas variantas – užsakyti kelionę po apylinkes iš anksto, vietinėje turistinėje firmoje arba išlipti ir ieškoti vežėjo vietoje.

Mes pasirinkome tris laivo siūlomas ekskursijas ir neapsirikome – pamatėme pakankamai, bendravome ir su ekskursantais, ir su gidais, kurie, deja, ne visi buvo profesionalai.

Atsisveikinimas su „MSC Splendida“

Atsisveikinimas su laivu buvo suorganizuotas tvarkingai – gavome nurodymus kelintą valandą paruošti lagaminus ir kada turime palikti kajutę, išlipti iš laivo – eilių beveik nebuvo, teko palaukti tik kol autobusas prisipildys ir nuveš iki uosto vartų. Laikas laive neprailgo, galėjome būti dar kokią savaitę, nes ne viską spėjome aplankyti, o ką aplankėme – ne viską šiame trumpame pristatyme spėjau papasakoti.

Iki pasimatymo kitame kruize!

Nuotraukų ir teksto autorius: Kazimieras Norvaišas

Norėtum į kruizą leistis ir Tu?

Romantiška ir didinga, pilna kultūros, meno ir muzikos, Viena pasiekiama labai paprastai – maždaug 2 valandų skrydis ir kelionė pusvalandį traukiniu iki centrines stoties. Kelionė truko tiek, kiek užtruko filmo „Before Sunrise“ peržiūra kelyje. Filmą buvau jau mačiusi anksčiau, bet prieš keliaujant į Vieną norėjau prisiminti kokiais takais vaikščiojo romantiškai nusiteikusi filmo pora.

Atvykus Vienoje prisėdau toje pačioje kavinėje Kleines Cafe, kurioje pagrindinė filmo veikėja susitiko su būrėja, praėjau Roxy barą, kur iš barmeno buvo išviliotas raudonojo vyno butelis, kavinę Sperl, kurioje pora suvaidino šmaikščius telefoninius pokalbius bei aplankiau gražiausią filmo vietą su vaizdu į Operą – Albertina muziejaus aikštę. Dėl puikaus apšvietimo, čia ypatingai gražu vakare.

Viena ir muzika

Viena žinoma ne tik kaip filmavimo aikštelė – muzika šioje šalyje taip pat turi senas tradicijas. Pirmoji Vienos muzikos mokykla siejama su Mocarto, Bethoveno ir kitų kompozitorių kūryba. Muzika darė įtaką ir kitiems kūrėjams, pavyzdžiui žymiausias Vienos filosofas Zigmundas Froidas teigė, kad muzika ir psichoanalizė neatsiejamos. Tai nuolat buvo nagrinėjama, muzika naudojama terapijoje.

Mieste gausu teatrų ir koncertų salių, per metus surengiama 450 Vienos pokylių, o vinilinių plokštelių, muzikos atributikos ir technikos parduotuvių čia begalė. Lankydamiesi Vienoje aplankykite Operą – bilietus įsigykite kuo anksčiau, pigiausius bilietus galima įsigyti ir už kelioliką eurų, bet tai bus stovimos vietos. Taip pat galite aplankyti Mocarto vaikystės namuose įrengtą muziejų (Mozarthaus).

Rekomendacijos, ką pamatyti Vienoje

Nors turėjau tik dvi nepilnas dienas, tiek užteko, kad galėčiau pamatyti nemažai įspūdingos Vienos architektūros ir žymiausius objektus, pastovėti eilėse prie istorinių Vienos kavinių, kurios net globojamos UNESCO ir jų istorija siekia XVII amžių. Taip pat pakilti į Šv. Stepono Katedros šiaurinį bokštą, aplankyti Muziejų kvartale esančią modernią Leopoldo muziejaus stogo terasą bei prekybos centro Steffl kavinę, įsikūrusią ant stogo.

Didžiausi turistų srautai juda aplink pačiame miesto centre esančią Šv. Stepono Katedrą. Įspūdingas vidus ir spalvotomis čerpėmis dekoruotas stogas, kurį galite pamatyti iš arčiau nuo šiaurinio Katedros bokšto, esančio kiek aukščiau ir pasiekiamo liftu, arba pietinio bokšto į kurį reikės užlipti 343 laiptelius. Užkilimas į bokštus kainuoja po 6 €.

Šalia katedros rasite vietinių saldumynų parduotuves: Heindl (1953 m.) ir Manner (1890 m.). Užsukite čia nusipirkti lauktuvių. Pailsėti ideali vieta – Aida Cafe (1913 m.) – lipkite į antrą aukštą ir prisėskite prie staliuko su vaizdu į aikštę.

Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Vienos opera, kuri pastatyta 1869 metais, taip pat gali pasigirti itin dideliu lankomumu, kurioje operos ir baleto spektakliai statomi mažiausiai 300 kartų per metus ir tai skatina šio žanro populiarumą Europoje ir visame pasaulyje.

Albertina meno muziejus, turintis didžiausių menininkų darbų parodas bei grafikos, fotografijų, architektūros modelių ir brėžinių kolekcijas. Priešais muziejų esanti aikštė su vaizdu į Operą pritraukia daug turistų, norinčių pasidaryti gražių nuotraukų.

Austrijos nacionalinė biblioteka, esanti Vienoje, įkurta 1368 m. ir turinti kolekcijoje daugiau nei 12 milijonų leidinių. Apsilankymas bibliotekoje kainuoja 10 €.

Muziejų kvartalas – šiuolaikinio meno kvartalo teritorijoje paieškokite lifto (rytinėje Leopoldo muziejaus pusėje) į MQ Libelle terasą, kurioje apsilankymas nemokamas, terasos zona dirba kasdien, išsskyrus antradienį, o šiltuoju metų laiku dirba kavinukė.

Hofburgo rūmai – oficiali kiekvieno Austrijos valdovo rezidencija. Rūmai yra daugelio pastatų kompleksas, kur rasite imperatoriškuosius apartamentus, Austrijos nacionalinę biblioteką, Ispanijos jojimo mokyklą, bažnyčią, įvairius muziejus ir galerijas.

Marijos Terezės aikštė – su imperatorienės Marijos Terezės paminklu, fontanais, apsupta šonuose įsikūrusių didingų Meno istorijos ir Gamtos istorijos muziejų.

Meno istorijos muziejus (Kunsthistorisches Museum) – vienas didžiausių prabangaus interjero meno muziejų Europoje, kuriame saugomos dailės kolekcijos.

Gamtos istorijos muziejus (Naturhistorisches Museum) – didingas muziejus, talpinantis 20 milijonų objektų kolekciją, atvaizduojančią žemės istoriją ir gamtos įvairovę. Čia rasite nuo dinozaurų skeletų ir vabzdžių, iki mineralų ir brangakmenių.

Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčia (Karlskirche) – pastatyta 1737 metais, turinti didžiulį 72 metrų kupolą ir dvi autentiškas 33 metrų kolonas. Metro linija U1, iš čia esančios aikštės, pasieksite centrinę stotį, iš kurios traukiniu nuvažiuosite į oro uostą.

Riesenrad – senovinis apžvalgos ratas Praterio atrakcionų parke. Šiam ratui jau daugiau nei 100 metų, pastatytas 1897 metais. Pakilimą į viršų juo galėsite išbandyti už 13,5 €.

Turint daugiau laiko, aplankykite Belvederio rūmų kompleksą, Botanikos sodą, Vienos rotušę (apsilankymas nemokamas), Austrijos parlamentą, Miesto parką (Stadtpark), su paminklu Johanui Straussui II, Hundertwasserhaus namą ir kt.

Austriškas maistas

Norint pavalgyti rimčiau, rinkitės:

• Vienos šnicelį iš veršienos, kuris patiekiamas su bulvėmis ir daržovėmis.
• Guliašą, kuris populiarus tiek Vengrijoje, tiek Austrijoje.
• Austriškas dešreles, kuriomis prekiauja specialūs kioskai Würstelstand.
• Tafelspitz – mėsos troškinys su šakninėmis daržovėmis, patiekiamas su bulvėmis.

Aplankyk tris nuostabias sostines vienos kelionės metu:

Austrija garsėja kavos ruošimo tradicijomis, kurią galima išgerti ragaujant austriškus desertus:

• Tradicinė austriška kava Melange, ruošiama su karštu pienu.
• Austrų virtuvės simbolis – šokoladinis tortas Sachertorte.
• Austriškas obuolių pyragas – štrudelis.
• Tradiciniai plėšyti purūs blyneliai Kaiserschmarrn, į kurių tešlą įmaišytos rome mirkytos razinos.

Kitos kavinės, kurias rekomenduoju aplankyti:

• Kleines café (1970 m.), įsikūrusi centrinėje miesto dalyje, Franziskanerplatz aikštėje. Kavinė populiari dėl čia filmuoto „Before Sunrise“ filmo.
• Sperl – tradiciniai kavos namai, kurie veikia nuo 1880 metų.
• Demel – seniausia kepyklėlė, įkurta 1786 metais.
• Aida (1913 m.) – lipkite į antrą aukštą ir pasirinkite staliuką su vaizdu į aikštę.
• Zwolf apostelkeller – užsukite paragauti tradicinės austriškos virtuvės patiekalų. Kavinė įrengta trijų aukštų istoriniuose rūsiuose, kurių gylis siekia 18 metrų, o pats pastatas datuojamas nuo 1339 metų.
• Naschmarkt – turgus, kuriame galite paragauti siūlomų gaminių, jų įsigyti bei prisėsti čia esančiose mažose kavinukėse.
• Melangerie – šią vietą rinkausi kokybiškiems pusryčiams ir kavai. Rekomenduoju.

Jei turite galimybę jų lankymą suplanuoti iš anksto – rezervuokite staliukus. Kitu atveju reikės palaukti susidarančiose eilėse.

Nuotraukų ir teksto autorė: Laura Bernotienė

Sulaikęs kvėpavimą žiūrėjau, kaip į pilną krokodilų upę žengia antilopės, kaip šalia vaikštinėja liūtai, kaip hienos taršo begemotą, kaip virš galvos praskrenda gandras, įsikandęs gyvatę. Ne tik iš džipo, bet ir skrisdamas mažu lėktuvėliu virš nacionalinių parkų stebėjau tokius laukinius vaizdus, kokius teko matyti tik per televiziją. Tai buvo absoliučiai neįtikėtina kelionė, į kurią kviesčiau bent kartą gyvenime nuvykti.

Bent kartą gyvenime leistis į safarį

Dažnai besirenkantys kelionę, kaip galimybę atmeta Keniją, nes tai galbūt per brangu, tai per toli, galbūt nesaugu, galima apsinuodyti, siaučia visokios maliarijos ir panašiai. Tad papasakosiu, koks įspūdis šioje kelionėje susidarė man.

Į Keniją labiausiai siūlyčiau vykti dėl gamtos ir gyvūnijos, nes tai, atvirai pripažįstu, buvo įspūdingiausia mano gyvenimo kelionė ir kol kas sunku ją pranokti. Aš pats ilgą laiką nelaikiau Kenijos savo prioritetų sąraše – labiau svajojau apie nuostabių paplūdimių ar žinomiausių pasaulio didmiesčių kryptis, tačiau ilgainiui keliaudamas suvokiau, kad norėčiau susipažinti ir su laukine gamta.

Afrika yra labai didelė, bet daugelis klijuoja etiketes absoliučiai visoms ten esančioms valstybėms – Kenija ne išimtis. Yra įvairiausių rekomendacijų kiekvienai Afrikos valstybei, kaip turėti kuo sėkmingesnę sveikatos ir saugumo prasme kelionę, bet Kenija yra taip išnaršyta turistų, kad blogai ten tikrai nesijaučiau.

O sveikatą (pavyzdžiui, kad ir geriant antimaliarines tabletes) turime saugoti daug kur. Tik reikėtų nepamiršti, kad tai yra sezoninis dalykas ir dažnu atveju tokios apsaugos net neprireikia, ypatingai nacionaliniuose parkuose Kenijoje, kurie yra labai aukštai, matuojant pagal jūros lygį ir uodų ten apskritai nesutiksi.

Nežinau, ar į Keniją vykčiau savarankiškai, prieš tai nesusisiekęs su vietiniu žmogumi, gidu ar bent jau vairuotoju, kuris mane lydėtų kelionėje. Juk pats savo automobiliu gyvūnų stebėti nenuvyksi, daug ko nežinosi. Aš Kenijoje būčiau linkęs patikėti viską profesionalams. Man pačiam keliauti buvo saugu – visur lydėjo vietiniai žmonės, kurie pasirūpino keliaujant. Jaučiausi gerokai saugiau, nei jausčiausi keliaudamas vienas.

Nori keliauti į Keniją ir Tu?

Kenijos vietos, palikusios didžiausią įspūdį

Po Keniją keliavau rugpjūčio mėnesį, mano kelionė truko savaitę (taip, tik vieną savaitę!), kadangi pagrindinis kelionės tikslas buvo ne poilsis, o pažintis su Afrikos gamta bei gyvūnija. Tiek laiko pilnai pakako, tačiau jau grįžęs į Lietuvą pasižadėjau sau po kelerių metų būtinai sugrįžti.

Mane sužavėjo tai, kaip arti galima stebėti gyvūniją nacionaliniuose parkuose. Masai Mara nacionalinis parkas buvo įspūdingiausia, ką mačiau – rugpjūčio mėnesį kaip tik vyksta didžioji gyvūnų migracija, kuomet daugiau nei milijonas antilopių gnu, zebrų bei paskui sekančių kačių (liūtų, gepardų ir kitų) keliauja iš Tanzanijoje esančio Serengečio nacionalinio parko į Masai Mara nacionalinį parką. Gyvūnams reikia kirsti upes, knibždančias krokodilų, tad sugniaužęs kvapą stebi, kiek antilopių šįkart kito upės kranto nepasieks ir bus sumedžiotos. Žiauru, bet juk tai – laukinis gyvenimas. Langas į gamtą, anksčiau man buvęs pasiekiamas tik per televiziją, savaitgaliais stebint dokumentines laidas, atsivėrė tiesiai priešais mano akis realybėje. Tai buvo išties įspūdinga.

Nacionaliniai parkai Kenijoje

Populiariausias nacionalinis parkas jau mano minėtas Masai Mara. Čia per 5-6 valandas galima nuvykti džipu tiesiai iš Nairobio (Kenijos sostinės, į kurią atvyksta dauguma keliautojų pradėdami kelionę), tačiau aš, taupydamas laiką, išbandžiau dar vieną populiarių keliavimo po nacionalinius parkus būdą – mažus keleivinius lėktuvėlius! Vos 14-16 keleivių talpinantys lėktuvai kas keliasdešimt minučių kursuoja į įvairiausias nacionalinio parko vietas. Lėktuvai leidžiasi ne oro uoste, o tiesiog laukuose. Vietoje oro uosto terminalo čia – pavėsis po medžiu, prie kurio netrukus privažiuoja tavo pasirinkto kempingo, viešbučio ar lodžijos vairuotojas ir surinkęs daiktus per parko teritoriją nuveža apsistoti.

Masai Mara praleidau 4 dienas ir manau, kad būtent tiek pilnai pakako, kad nepersisotinčiau įspūdžiais ir kažką pasilikčiau kitam kartui. Dukart per dieną (ankstų rytą ir prieš pat saulėlydį, nes tuo metu gamtoje vyksta daugybė veiksmo) viešbučio vairuotojai-gidai susodinę į džipą po 6-8 keliautojus vykdavo tikrinti, kas parke nutiko pastarąją parą: pavyzdžiui, pravažiuojame pro atsiskyrusį nuo būrio dramblį – gidas sako, jog jis jau senas, todėl buvo atskirtas nuo visos kaimenės. Truputį pafotografavę, stebime medžių lapus niokojančias žirafas.

Vėliau mus pasitinka stiprus dvėselienos kvapas – pasirodo pastarąją naktį prie upės nugaišo senas begemotas. Beje, jie dažniausiai gyvenimą baigia sava mirtimi – į juos praktiškai niekas neturi galimybės pasikėsinti dėl jų dydžio, agresyvumo ir odos storumo. O kiek aplink jį veiksmo! Hienos bando praplėšti storą odą ir kemšasi savo pilvus, eilėje jau lūkuriuoja laukiniai šunys – šakalai, ant medžio šalia tupi grifai, kurie hienoms pasisotinus sulauks savo eilės turėti puotą.

Saulei nusileidus, mus apsupo 10-12 jaunų liūtų grupelė, kuriems tiesiog buvo įdomu, kas per išradimas yra džipas. Buvome apuostyti iš visų pusių. Man, viską patiriančiam pirmą kartą, buvo nepaprastai keista viską stebėti iš atviro džipo. Juk lengvas liūto šuolis manęs link – ir aš jau liūto pilve! Bet gyvūnai automobilius suvokia kaip kažką gerokai didesnio ir pavojingesnio už juos, todėl nesikėsina. Svarbu neišlipti iš automobilio parko teritorijoje!

Be Masai Mara, rekomenduoju nuvykti į Nakuru ežero nacionalinį parką, kuriame vieninteliame pamačiau juodąjį raganosį – tai itin retas gyvūnas Afrikoje. Naivašos ežere yra „Crescent“ salelė. Čia negyvena plėšrūnai, todėl žmogui galima vaikščioti savo kojomis, o ne stebėti viską iš automobilio. Čia vos per kelis metrus stovėjau prie zebrų ir žirafos jauniklio (jau bene dvigubai už mane aukštesnio). Amboseli nacionalinis parkas įsikūręs prie Kilimandžaro kalno, tad žavi savo į kalną atsiveriančia panorama.

Iš tiesų kiekvienas rytas parkuose pasakodavo praėjusios nakties istoriją: kas buvo sumedžiotas, kas nugaišo (ir kiek jo likučių liko), kokią puotą šiąnakt surengė liūtai, ką sumedžiojo gepardas ar prie kokio vandens šaltinio buvo apsistoję drambliai. Viską papildydavo gido-vairuotojo pasakojimai apie įvairiausių gyvūnų elgesį, gyvenimo trukmę ir daug kitų įdomių dalykų. Įdomiausia, kad viską matydavau vos kelių metrų atstumu. O visai prie pat mūsų praskrido gandras (taip, ten jų irgi yra!) su... gyvate savo snape. Nereikėjo nė žiūronų viskam stebėti, nors juos ir turėjau.

Paplūdimiai, vietiniai gyventojai

Kenija sulaukia daugybės paplūdimio turistų, nes čia nuostabūs paplūdimiai, kokybiški viešbučiai. Keliautojai vyksta į Mombasą, iš ten – į viešbučius Diani Beach paplūdimio pakrantėje. Tačiau sunku patikėti, kad dauguma ten nuvykstančių keliautojų nepamato tikrojo Kenijos perlo – Masai Mara ar kito nacionalinio parko. Jų yra gausu, net sostinė Nairobis turi savo nacionalinį parką visai netoli miesto ir oro uosto pašonėje – leisdamasis lėktuvu tuo metu pamačiau pirmąjį dramblį!

Vieną pusdienį praleidau Masajų kaimelyje. Buvau vienintelis tuo metu ten užklydęs turistas, nors tai šiuo metu jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis! Buvo įdomu klausyti pasakojimų, jog jie vis dar gyvena be elektros, kuria laužus maistui gaminti, o visas kaimas – lyg viena šeima, pasiskirstę užduotis ir darbus. Gyventi be išmaniojo telefono, pėdinti keliolika kilometrų iki artimiausios mokyklos, auginti gyvulius, gaminti rankdarbius ar suvenyrus ir taip prisidėti sau duonai – buvo įdomu viską stebėti.

Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Maistas Kenijoje

Tiek nacionalinių parkų lodžijose, kempinguose, tiek paplūdimio viešbučiuose maistas vakarietiškas, kokybiškas ir labai skanus. Alkani čia neliks nei visavalgiai, nei vegetarai. Visos kelionės metu neturėjau jokių problemų su skrandžiu, nesivežiau jokių stipriųjų gėrimų „dezinfekcijai“. Beje, medikai tokį gydymosi būdą kaip tik peikia, nes alkoholis silpnina organizmą. Tiesa, bet ir vietinio gatvės maisto neragavau. Jo valgyti nebijau Azijoje, bet Indijoje ar Afrikoje galbūt nerizikuočiau.

Kelionės išlaidos

Tai buvo viena brangiausių mano gyvenimo kelionių. Kalbant apie safario keliones, brangu yra viskas – pradedant skrydžio bilietais, apsistojimu viešbučiuose ir baigiant įėjimo į nacionalinį parką bilietais. Diena parke vien už įėjimą asmeniui atsieina apie 80 JAV dolerių. Kenija labai skirtinga šalis, sostinėje mačiau tiek vargingai, tiek ir labai gerai gyvenančių žmonių. Beje, visi mano sutikti afrikiečiai buvo išties paslaugūs, pradedant nuo migracijos atvykstant į šalį, kuomet padėjo užpildyti specialias anketas, kurios buvo būtinos COVID-19 pandemijos metu, visi laimingi mojavo ir džiaugėsi, kad pas juos vyksta turizmas.

Svarbūs patarimai, planuojantiems vykti į Keniją

• Patarčiau keliauti su vietiniu žmogumi pašonėje – ar tai būtų gidas, ar vairuotojas. Jis žinos visas patekimo į nacionalinius parkus sąlygas, geriausias vietas apsistoti pagal turimą keliautojo biudžetą.
• Kad kelionė būtų pigesnė, nusprendę keliauti savarankiškai, surinkite 6 keliautojų kompaniją (tiek jų telpa viename džipe) – tokiu būdu džipo, vairuotojo ar gido nuomos paslaugos kiekvienam gerokai atpigs. Arba prisijunkite prie grupinių turų, jeigu keliaujate dviese ar pavieniui.
• Susiraskite vietinį kelionių organizatorių, jei nuspręsite keliauti savarankiškai – jiems svarbu, kad grįžtumėte su geriausiais įspūdžiais, todėl Jums išreiškus pageidavimą vengti įvairiausių komercinių vietų, tokie prašymai bus įgyvendinti.
• Internete gausu informacijos iš buvusių safario keliautojų – jų nuoširdi nuomonė ir atsiliepimai, viešbučių vertinimai man padėjo atsirinkti visą informaciją. Lietuvoje taip pat yra safario kelionių ekspertų, kurie gali patarti, kaip susiplanuoti pirmąją tokią savo kelionę.
• Geriausias metas gyvūnų stebėjimui – didžiosios migracijos metu rugpjūtį-rugsėjį (kasmet prasideda skirtingu periodu), bei jauniklių atsivedimo metu sausį.
• Masai Mara nacionalinis parkas yra aukštai virš jūros lygio, todėl rugpjūčio mėnesį temperatūra dienomis siekdavo apie 15-18 laipsnių šilumos. Pasiimkite šiltesnių drabužių!
• Jums nebūtina turėti profesionalių fotoaparatų ar filmavimo įrangų, kad užfiksuotumėte puikių vaizdų. Daugybė veiksmo vyks prie pat Jūsų.
• Kelionę planuokitės gerokai iš anksto – populiariausiu periodu trūksta kambarių viešbučiuose, nebėra vietų lėktuvuose ir tenka rinktis iš likučių.

Nuvykę pasiruoškite savo įspūdingiausiai gyvenimo kelionei ir fiksuokite matomus vaizdus ne tik telefonu, bet ir savo akimis. Mėgaukitės kiekviena akimirka, būkite žingeidūs – Jus lydintys gidai yra atvira knyga, apie gyvūniją ir gamtą Kenijoje žinanti viską. Naudokitės proga, nes Jūsų lauks visiškai unikalios patirtys, o aš pats į Keniją dar tikrai sugrįšiu ir, manau, tikrai ne kartą.

Nori patirti kažką naujo, bet neapsisprendi ką? Šį kartą supažindinsiu Tave su kelionės jachta ypatumais. Nenusakomas jausmas gulėti po burėmis uodžiant sūrų jūros kvapą ir jaučiant lengvą jachtos siūbavimą. Apkabinus visą neaprėpiamą horizontą, sėdėti ant paties jachtos smaigalio... Pamatyk tiek jūros ir dangaus, kiek dar niekada neteko matyti.

Kviečiu išbandyti plaukimą Makaliaus jachta Trakų Galvės ežere

Kaip pasirinkti kur plaukti?

Reikėtų nuspręsti: ar plaukti tam, kad pamatytum/aplankytum miestą, šalį, salą, ar plaukti tiesiog pabūti ant vandens. Tai svarbu, nes jachta nėra pati greičiausia transporto priemonė. Žinant kelionės tikslą, galima nuspręsti, iš kurio uosto plaukti. Pavyzdžiui, jei nuspręsi pradžiai atrasti Baltijos jūrą, Tavo išvykimo uostas – Klaipėda. Jeigu nori pabūriuoti Adrijos jūroje – geriausia vykti į Kroatiją ir ten nuomotis jachtą. Nuo pasirinkto tikslo priklausys kelionės trukmė ir potyriai. Jei nori kuo ilgiau plaukti ir būti ant vandens – rinkis, pavyzdžiui, Gotlandą ar dar tolimesnius „taškus“. Jei nori tik neilgos iškylos, gali nuplaukti iki Helio, Gdansko (Lenkija), Liepojos (Latvija). Tokių kelionių trukmė iki vienos paros (į vieną pusę). Jei dar nedrąsu – gali rinktis kelionę į Juodkrantę (tiesa, Kuršių mariose nesupa, tad greičiausiai nesužinosi, ar sergi jūros liga).

Kelionė jachta – visada nuotykis

Kelionė jachta – romantika, galimybė atitrūkti nuo kasdienybės. Svarbu suvokti, kad jachta yra ne tiek transporto, kiek laisvalaikio leidimo priemonė, nes kelionės paprastai trunka ilgai. Maksimalus ne sportinės jachtos greitis – iki 10 mazgų... Nepatikėsi, kiek daug galima nuveikti kelių kvadratinių metrų plote. Keliaujant patirsi tikrą nuotykį – bangas, vėją, jachtos siūbavimą. Pažink artimiausius draugus iš naujo, nes jachtoje vietos labai mažai, tad kelionės metu turėsi labai ribotą asmeninę erdvę. Išbandyk save ekstremaliomis sąlygomis.

Pagrindinis išbandymas – siūbavimas. Net jei jūra bus rami, jachta siūbuos į šonus ir šokčios, kai susidurs su priešpriešine banga.

Bagažas ir apranga

Su savimi pasiimk tik pačius reikalingiausius daiktus (rankinį bagažą), nes jachtoje vietos daiktams nėra daug. Pasistenk atsisakyti aukštakulnių, dviračių ar nepatogių batų. Pasiimkite ką nors nuo lietaus, bet ne maišiukų, o kombinezoną ar gerą neperšampančią striukę, kelnes. Idealiai šiam reikalui tinka žvejo kostiumas. Paprastai jachtoje būna stalo įrankių, puodų, puodelių, lėkščių. Pirkti reikėtų nesudėtingai gaminamo maisto. Tiesa, nerašyta jūrinė taisyklė, kad kajutkompanija maitina ir kapitoną, bei jo padėjėją, todėl planuojant maisto atsargas reikia tai numatyti. Su savimi reikia vežtis geriamojo vandens.

Įprasti patogumai jachtoje

Jachtoje yra viskas, kaip ir įprastame „kemperyje“ – gulimos vietos, virtuvėlė, tualetas, tačiau paprastai nebūna jokio dušo, tad nusiprausti galėsi nebent ant denio arba artimiausiame uoste. Dėl supimo gaminti įmanoma tik jachtai stovint. Būti ant jachtos denio kelionės metu yra smagu net smarkiai siūbuojant. Bus išdalintos gelbėjimosi liemenės su virvėmis ir karabinais, tad galėsi prisisegti prie jachtos trosų. Privaloma kelionės įgula – kapitonas ir jo padėjėjas. Beje, jei kuris nors Tavo draugų turi buriuotojo pažymėjimą, jums padėjėjo nereikės.

Kaina

Norint buriuoti yra du pagrindiniai būdai: jūs patys planuojatės kelionę su savo kompanija, kitas variantas – plaukti lenktynėse (regatose), kuriose dalyvauja jachtos ar burlaiviai. Į jūsų suplanuoto plaukimo kainą paprastai įskaičiuojama jachtos nuoma, kuras (jei prireiks – pavyzdžiui, nebus vėjo), stovėjimas uoste, jei tingisi gaminti, įgula gali pasirūpinti maistu – jį supirkti ir pagaminti. Paprastai internete galima rasti „rimtiems“ burlaiviams ar jachtoms skirtų tinklalapių ir pasidomėti galimybėmis jomis plaukti.

Patarimas

Kai kapitonas jums pasiūlys pavairuoti jachtą, sutikite, nes tai jaudinanti ir įdomi patirtis. Beje, nuogąstaujantys dėl galimų sveikatos sutrikimų, turėtų įsigyti vaistų, apyrankių ar lipdukų nuo jūros ligos. Vaistus reikėtų gerti likus maždaug valandai iki kelionės, o ne tada, kai jau jaučiatės blogai. Į kompaniją kvieskitės „laiko patikrintus“ žmones, nes tam tikra prasme tai – „klaustrofobinė kelionė“ – siaura jachtos vidaus erdvė, siauros miegui skirtos vietos (mažiausiai supa gulint viršutiniuose gultuose). Prieš plaukdami, būtinai apžiūrėkite savo pasirinktą transporto priemonę, pasikalbėkite su kapitonu, nes nuotraukos ir realybė gali labai skirtis. Beje, plaukimo metu jums reikės padėti pakeisti bures, kurios keičiamos priklausomai nuo oro sąlygų.

Na, o jei pirmiausia nori išbandyti trumpą pasiplaukiojimą jachta ir pajusti, ką reiškia vėjas plaukuose, čiupk plaukimo Makaliaus jachta pasiūlymą ir užkeliauk Trakų Galvės ežerą!

Egzotinės, tolimosios kelionių kryptys neretai kelia begalę klausimų. Ne išimtis ir spalvingoji Meksika. Ši, pietinėje Šiaurės Amerijos dalyje esanti valstybė, vilioja keliautojus savo turtingu istoriniu palikimu, kultūros turtais, gamtos grožybėmis bei žinoma – puikiais kurortais! Tačiau tam, jog šalies gėrybėmis galėtum mėgautis be rūpesčių, privalai kelionei deramai pasiruošti. Būtent tai aš Tau ir padėsiu padaryti. Čia sudėjau svarbiausią informaciją, kurią pravartu žinoti, jeigu planuoji lėkti į Meksiką. Pasiskaityk!

Kaip ir bet kurioje kitoje kelionėje, ypatingai egzotinėje, svarbiausia, ką turi žinoti keliaudamas į Meksiką, tai formalumai, leisiantys tau patekti į šalį, sveikatos apsaugos reikalavimai bei kasdienės buities ir etiketo detalės.

Ar reikia vizos į Meksiką?

Trumpalaikei viešnagei turizmo ar verslo tikslais Meksikoje, Lietuvos piliečiams turintiems galiojantį Lietuvos Respublikos pasą, vizos nereikia. Lietuvos piliečiai be vizos Meksikoje gali viešėti ne daugiau negu 90 dienų per maksimalų turizmo ar verslo tikslais suteikiamą 180-ies dienų laikotarpį. Daugiau informacijos rasi čia.

Anksčiau reikalautos užpildyti Kelių imigracijos formos (FMM – Forma Migratoria Multiple)*, siekiant paspartinti atvykimo į šalį jūrų bei oro uostuose procesus, nuo 2023 m. birželio mėnesio pildyti nebereikės. Vietoje formos, atvykimo kontrolės pareigūnai keliautojo pase dės antspaudą, kuris apibrėš asmens statusą (turizmas, verslas ar kt.) ir atspindės leistiną buvimo šalyje dienų skaičių.

*Ši forma turėjo būti saugoma visos kelionės metu, kaip asmens turisto kortelė Meksikoje, įrodanti, jog šalyje keliaujama legaliai. Vėliau, išvykstant iš šalies, ši kortelė būdavo atiduodama pareigūnams. Kortelės pametimo atveju sumokama apie 30 Eur siekianti bauda bei pildomi nauji dokumentai prieš išvykstant iš šalies. 

Taip pat turėk omenyje, jog 180-ies dienų bevizės viešnagės terminas nesuteikiamas pagal nutylėjimą. Atvykus į šalį nusiteik klausimams, ypatingai, jeigu planuoji Meksikoje praleisti kiek daugiau laiko arba čia būti visą leistiną viešėti be vizos laikotarpį. Imigracijos pareigūnas gali domėtis Tavo atvykimo tikslais, planais, prašyti pateikti daugiau su kelione susijusių dokumentų, garantuosiančių, jog kelionės metu nekils nesklandumų ir šalį paliksi laiku. Tai gali būti:

• Atgalinis kelionės bilietas iš Meksikos, kuriame būtų matoma išvykimo data;
• Pasas, galiojantis dar bent 6 mėnesius;
• Viešbučio rezervaciją įrodantys dokumentai arba artimųjų / šeimos narių kvietimas atvykti, apsistoti pas juos Meksikoje;
• Tinkamas sveikatos draudimas (mažiausiai 50 tukst. JAV dolerių sumai);
• Kiti įrodymai / dokumentai tvirtinantys, jog turi pakankamai lėšų išgyventi Meksikoje numatytą kelionės laikotarpį.

Net jeigu viešėti Meksikoje ilgesnį laiko tarpą neplanuoji, patariu pasirūpinti galimybe svarbiausią su kelione susijusią informaciją, atsiradus poreikiui, suteikti pareigūnams greitai ir patogiai (dokumentų kopijos, rezervacijų patvirtinimai, artimųjų laiškai / žinutės). Taip sutaupysi tiek savo, tiek ir kitų asmenų laiko, kelionė bus sklandesnė, malonesnė.

Nedrąsu keliauti savarankiškai? Griebk pažintinę kelionę į Meksiką ir leiskis į šio užburiančio krašto tyrinėjimus su gidu bei smagiomis ekskursijomis.

Geriausias laikas vykti į Meksiką

Lapkritis neretai laikomas puikiausiu mėnesiu viešnagei Meksikoje. Regionui būdingi šiltojo metų laiko lietūs jau būna beveik išsikvėpę, didžausi karščiai praėję – po truputį įsibėgėja turistinis šalies sezonas. Beje, lapkričio 1-ąją dieną Meksikoje švenčiama ir viena didžiausių regiono švenčių – Mirusiųjų diena, skirta pagerbti anapilin išėjusiems artimiesiems. Turistams, viešintiems šalyje šventės metu, tai puiki galimybė pasinerti į vietos kultūrą: pasigėrėti spalvingomis eisenomis, kaukėmis, gausybės žvakių švieselėmis, pasiklausyti tradicinės muzikos ir net įsitraukti į smagų šokį!

Trokštantiems puikių orų į Meksiką rekomenduoju vykti gruodžio – balandžio mėnesiais. Tai sausasis sezonas, kuomet šalyje praktiškai nelija, o ir temperatūra per daug nevargina karščiu. Gruodis ir sausis Meksikoje yra vėsiausi, tačiau net ir šalčiausiais mėnesiais piečiau esančioje šalies dalyje galima džiaugtis apie 25 laipsnius (ar daugiau) siekiančia šiluma. Idealus pasirinkimas planuojantiems poilsį Meksikos paplūdimiuose. Šiaurinėje dalyje bei toliau nuo vandenyno pakrančių, žinoma, temperatūra šiuo sezonu kiek vėsesnė, galima tikėtis apie 18 laipsnių šilumos dieną.

Gegužės ir spalio mėnesiai – taip pat pakankamai neblogas laikas lankytis šalyje. Nors lietaus šiuo laiku sulaukiama kiek daugiau, tačiau liūtys per ilgai netrunka (primena musoninius lietus) ir stipriai kelionės planų jaukti neturėtų.

Tuo tarpu vasaros mėnesiai Meksikoje – uraganų sezonas. Šiuo laiku šalyje tvyro didelė potvynių bei nuošliaužų grėsmė. Uraganai dažniausiai kyla Jukatano pusiasalyje ir vakarinės pakrantės, Oachakos ir Gerero, valstijose. Lietūs dažniausiai iškrenta popietės metu, temperatūra dienos metu kyla iki 30 laipsnių šilumos.

Jeigu savo kelionę į Meksiką norėtum planuoti atsižvelgdamas į konkretų užsiėmimą ar šventę, vertingos informacijos rasi šiame straipsnyje (anglų k.)!

Ar reikia skiepų į Meksiką?

Privalomų skiepų keliautojams, vykstantiems į Meksiką, nėra.

Rekomenduojami skiepai dėl kitų galimų infekcijų: hepatitas A, hepatitas B, suaugusiems – nuo difterijos, stabligės revakcinacija.

Jokie su COVID-19 virusu susiję saugumo reikalavimai nėra taikomi.

Praktiniai patarimai keliautojams

Susitvarkius svarbiausius kelionės formalumus, svarbu nepamiršti ir kai kurių kasdienybės detalių, su kuriomis neišvengiamai susidursi viešnagės Meksikoje metu. Štai keletas dalykų, kuriuos bus pravartu / įdomu žinoti...

Kelionės planavimas:

• Muziejai pirmadieniais nedirba. Jeigu Tavo kelionės planuose numatytas muziejų lankymas, įsitikink, jog šie planai skirti ne pirmadieniui, mat praktiškai visi muziejai, kaip, beje, ir kai kurios kavinės ar krautuvėlės, Meksikoje šią dieną nedirba. Archeologinės vietovės, tuo tarpu, yra atviros ir pirmadieniais, tad, jeigu domina istorija, kultūra, pirmadienį gali skirti žymiojo Teotichuano ar Chitchen Itzos aplankymui;
• Bilietais į lankytinus objektus, muziejus pasirūpink iš anksto. Dėl didelio turistų skaičiaus, lankomiausiuose muziejuose apsilankyti spontaniškai gali nepavykti.
• Fotografuodamas atsiklausk leidimo. Tai vietos etiketo dalis. Jeigu nori padaryti nuotrauką, kurioje aiškiai būtų matomi kiti žmonės, ypatingai vaikai, meno kūriniai bei juos sukūrę asmenys ar tam tikros prekės turguose – turėtum atsiklausti, ar šie asmenys ar jų nuosavybė gali būti įamžinta;
• Čia pakankamai triukšminga. Meksika spalvinga ne tik vizualiai, šalyje pasitinka ir įvairiausių garsų bei muzikos paletė. Jeigu esi jautresnis garsams, rekomenduoju pasirūpinti ausų kištukais. Tai ypatingai aktualu lankantis didžiuosiuose šalies miestuose.
• Viešieji tualetai neretai tampa tikra mįsle užsieniečiams. Moterims skirti tualetai žymimi raidėmis M (mujeres) arba D (damas), vyrams – H (hombres) arba C (caballeros) raidėmis. Bendri tualetai paprastai žymimi tarptautiniu WC ženklu arba baño.

Apranga:

• Temperatūra dieną ir naktį bei priklausomai nuo regiono, kuriame viešėsi, gali skirtis pakankamai stipriai. Atsižvelgdamas į kelionės laiką ir planus pasirūpink atitinkama apranga, geriausiai – sluoksniais;
• Meksikoje rengiamasi pakankamai konservatyviai. Nepaisant ištisus metus lepinančios šilumos, meksikiečius retai išvysi apsirengusius atviresnius drabužius, tad, jei nenori stipriau išsiskirti iš minios, šortus iškeisk į lengvas vasarines kelnes, ilgesnį sijoną ar sportinius drabužius. Šiuo atveju, šviesūs, natūralių audinių drabužiai padės neperkaisti;
• Saulė čia – nuolatinis palydovas, tad nepamiršk apsaugos! Meksika randasi maždaug ties pusiauju, tad saulė čia itin kaitri. Būtinai pasirūpink kremu nuo saulės ir galvos apdangalu.

Pinigai:

• Meksikoje tebekaraliauja grynieji. Grynųjų pinigų su savimi čia rekomenduoju turėti visada (tik ne per daug – apie 1000 pesų / 50 Eur), mat sugalvojus apsipirkti mažesnėse krautuvėse, turguose, pavalgyti vietiniuose restoranuose, kortele atsiskaityti greičiausiai negalėsi;
• Geriausia atsiskaityti Meksikos pesu – vietos valiuta. Doleriai bei eurai taip pat daug kur yra priimami, tačiau tokiu atveju paprastai teks permokėti;
• Venk pinigus gryninti mieste. Šių, dažnai privačioms įmonėms ar asmenims priklausančių, bankomatų įkainiai bus kur kas didesni, negu tų, kuriuos rasi, pavyzdžiui, oro uoste. Patariu grynųjų atsargomis pasirūpinti iš anksto;
• Arbatpinigiai. Restoranų kultūroje čia vyrauja panašus etiketas, kaip ir daugumoje kitų valstybių. Arbatpinigių paliekama 10 – 20 proc. nuo išleistos sumos. Tačiau jeigu arbatpinigius norėsi palikti mokėdamas kortele, turi sumą nurodyti prieš susimokėdamas ir viską apmokėti kartu bendroje sąskaitoje;

Transportas:

• Esant galimybei patariu naudotis pavežėjų paslaugomis. Keliauti Uber čia yra kur kas saugiau nei viešuoju transportu, o ir pavežėjimo kaina, palyginus, nedidelė (įkainis paprastai apie 50 proc. mažesnis negu Jungtinėse Amerikos Valstijose). Tiesa, ši paslauga teikiama ne visose Meksikos valstijose;
• Jeigu nusprendei nuomotis automobilį – pasidomėk įmonės reputacija. Meksika garsėja šios srities sukčių gausa. Radus puikų pasiūlymą automobilio nuomai, yra tikimybė, turėsi sumokėti dar kelis kartus didesnę sumą už įvairius papildomus mokesčius bei draudimus;
• Dėl taksi pavežėjimo įkainio sutark prieš kelionę. Vairuotojas išgirdęs, kur norėtum nuvykti, pats pasiūlys tam tikrą kelionės įkainį. Jei pasiūlytas įkainis Tave tenkina, gal sėsti į automobilį ir keliauti. Dėl pavežėjimo kainos (kaip, beje, ir visų kitų kainų Meksikoje) paprastai nesiderama – su pasiūlymu sutinkama arba ne. Atstumo matuoklių automobiliuose čia taip pat nėra, kelionės kaina siūloma asmeniškai;

Maistas:

• Stipriuosius alkoholinius gėrimus siurbčiok. Taip, net ir tekilą;
• Būtinai paragauk gatvės maisto. Tai be galo didelė Meksikos patirties dalis. Norėdamas išsirinkti tikrai gerą vietą pavalgyti ieškok žmonių eilių bei užkandinių apsuptų taksi automobiliais (čia vairuotojai paprastai žino geriausias vietas mieste). Taip pat geras ženklas – jei užkandinėje dirba bent du darbuotojai: vienas ties maistu, kitas – ties klientų aptarnavimu;
• Meksikoje vanduo iš krano – negeriamas. Viešnagės metu geriausia pirkti vandenį buteliuose, įsigyti vandens filtrą arba, prieš geriant, vandenį virinti;
• Ledukus vartoti Meksikoje paprastai yra saugu. Jie gaminami iš jau gryninto vandens.

Na štai, dabar esi pilnai pasiruošęs užkeliauti šį spalvingą pasaulio kampelį!

Slovakijos sostinė Bratislava, esanti tarp Vienos ir Budapešto – ramesnė ir pigesnė vieta pakeliauti. Daug kas lygina ją su Vilniaus ir Kauno miestais, tačiau patarčiau nelyginti. Nustebsite, kaip ir aš, koks jaukus ir gražus tai miestas, jo senamiestis, Dunojaus krantinė su kavinėmis ir sutvarkytu parku bei Bratislavos pasididžiavimas – ant kalno stovinti pilis.

Trumpai apie Bratislavą

Į Bratislavą per valandą su trupučiu tiesiogiai iš Kauno atskraidina „Ryanair“ oro linijų lėktuvai, o kai kurie skrydžių laikai labai patogūs, nes į priekį skrydis anksti ryte, o atgal – vėlai vakare, tad galima neblogai pasiplanuoti kelių dienų viešnagę. Bratislavoje užtenka dienos, buvau nusprendusi čia praleisti vieną naktį. Galima ir iškart važiuoti į kitą miestą (Vieną, Budapeštą) ir ten pernakvoti, visgi nakvynė Bratislavoje kainuos daug pigiau. Kelionė iš Bratislavos į Vieną trunka apie valandą ir kainuoja 10 €, į Budapeštą traukiniu – 2,5 val., kaina apie 16 €.

Išėjus iš Bratislavos oro uosto priešais pamatysite autobusų stotelę, su čia esančiais geltonais automatais nusipirkti bilietams. 61 numerio autobusu per pusvalandį pasieksite miesto centrą. Kaina 0,9–1,2 €.

Bratislavos centre viskas išsidėstę gana kompaktiškai, tad užtenka dienos apžiūrėti senamiestį, užlipti iki pilies, pereiti krantinę ir apžiūrėti „Sky Park“ – besikuriantį modernų betono ir stiklo daugiaaukščių pastatų rajoną, čia esantį Operos pastatą, išpuoselėtą krantinės parką su kavinukėmis, užsukti paragauti vietinio maisto, gėrimų, pasiklausyti muzikos „Jazztikot“ kavinėje.

Nori keliauti į Bratislavą ir Tu?

Lankytinos vietos Bratislavoje

Pirmiausia miestas pasitinka Grasalkovič rūmais („Presidential Palace“) su nedideliu sutvarkytu parku. Čia dirba Slovakijos prezidentas.

Šv. Mykolo vartai („Michale‘s Gate“) – vieninteliai išsaugoti miesto vartai ir vienas iš seniausių miesto pastatų, stovintis nuo maždaug 1300 metų. Miesto vartų pastatas 51 metro ir 7 aukštų, neseniai renovuotas ir vasarą turėtų pilnai atsidaryti.

Miesto širdis – senoji rotušė („Old Town Hall“) pastatyta 1370 metais, kuri stovi pagrindinėje aikštėje. Iš senosios rotušės bokšto, vos už 3 €, atsivers labai gražus vaizdas į senamiestį, pilį ir tolimesnius objektus.

Pagrindinėje aikštėje rasite ir Maksimiliano fontaną („Maximilian‘s Fountain“), čia stovintį nuo 1572 metų, apie kurį sklando įvairios legendos.

Arkivyskupo rūmai ir kiemas („Primate‘s Palace“) – rūmai, stovintys visai greta senosios rotušės. Tai neoklasikinio stiliaus rausvos spalvos pastatas, primenantis Vienoje esančius statinius – šių rūmų architektas yra kilęs iš Austrijos.

Bratislavos pilis („Bratislavy Hrad“) – ne veltui laikoma Bratislavos pasididžiavimu, nes čia atėjus rasite didžiulę panoraminę aikštelę, sutvarkytas erdves, sodus, muziejų, kavinę. Pati pilis turi keturis bokštus kiekviename kampe ir keturis vartus, patekimui į pilies kiemą. Pasimėgaukite ramybe ir panoraminiu vaizdu į apylinkes, Šv. Martyno katedrą („St. Martin‘s Cathedral“), naująjį tiltą ir UFO skraidančios lėkštės formos bokštą su panoraminiu restoranu.

Jei turite pakankamai laiko ir noro, rekomenduoju pasivaikščioti senamiestyje su gidu ir paklausyti miesto istorijų. Arba pasivažinėti vienu iš keleto čia riedančių senovinių turistinių vagonėlių, klausant audio gidą.

Apie Slovakijos virtuvę

Slovakų virtuvėje dominuoja riebesnis maistas, bulvės, grybai, mėsa, kopūstai. Tradiciškai daugelyje vietų mėsos patiekalai patiekiami su daug batono. Pagrindiniai vietiniai patiekalai:

Brynzove Halusky – nacionalinis patiekalas, kurį sudaro bulvių virtinukai, daug brinza sūrio ir priedai, tai gali būti šoninė, laiškiniai česnakai, svogūnai ir pan.

Brynzove Pirohy – slovakiška lenkiškų koldūnų versija, tešla pagaminta iš bulvių, įdarui vėlgi naudojamas avių pieno sūris brinza ir padažas, ruošiamas iš šoninės, laiškinių česnakų, grietinės.

Bratislavos ragelis – pasagos formos arba C raidės formos ragelis įtrauktas į tradicinius regiono gaminius. Šie pyragėliai turi būti gaminami rankomis ir be chemikalų. Skoniai – tik aguonų arba graikinių riešutų įdaro. Šie suktinukai pirmą kartą paminėti 1599 metais. Juos paragauti galite „Pressburg Bajgel“ kepykloje.

Kofola – gazuotas gėrimas, gaminamas Čekijoje ir Slovakijoje, sukurtas kaip alternatyva Coca-Cola ir Pepsi gėrimams. Šis mažiau saldus, turintis daugiau kofeino ir su 14 žolelių, vaisių ingredientais.

Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Kavinės Bratislavoje

Kavinių pasirinkimo nėra itin daug, tačiau vistiek, kiekvieno skoniui ir norams atsiras vietelė papusryčiauti, sočiai vakarienei ar gėrimui su gyva muzika.

• „KeP‘s caffetteria“ – vienos populiariausių kavinių, jų mieste yra trys, visos įvertintos aukštais balais Google. Čia galima prisėsti kavos, kokteilio, kruasanų, sumuštinių. Taip pat, tai viena iš anksčiausiai atsidarančių kavinių, tad atskridus į miestą anksti ryte, rasite kur prisėsti kavos.
• „Urban House“ – turintis pusryčių meniu, bet tinkamas baras ir vakarui. Daug erdvės tiek viduje, tiek ir lauke. Beje, užsukite į jų WC – buvo kiek netikėtas reginys, dėl ko galima susidaryti vaizdą, kad vakarui šis baras tikrai turėtų būti tinkamas. Aš prisėdau tik pusryčiams.
• Populiariausios Bratislavoje aludės – „Pivarnia“, jų yra ne viena, atvyksta čia tiek turistai, tiek vietiniai, tiek iš gretimos Austrijos sostinės Vienos, nes Bratislavoje linksmintis pigiau, gėrimai kainuoja mažiau.
• „Flagship“ – pasirinkau šią vietą pietums. Tai viena labiausiai rekomenduojamų vietų įvairiuose giduose, kur pavalgyti Bratislavoje. Baras įrengtas buvusiose kino teatro patalpose, siūlo visus tradicinius slovakiškus patiekalus, yra bene didžiausias Bratislavoje bei turi alaus daryklą pirmame aukšte, galima pasivaikščioti ir apžiūrėti.
• „Viecha“ – vyninė turinti didelį pasirinkimą vietinių vynų, užkandžių, jauki atmosfera. Vakare skambėjo gyva muzika pianinu. Beje, šiame mieste stebina nedidelės vyno kainos.
• „Jazztikot“ – bevaikštant senamiesčio gatvėmis pamačiau reklamą, kad šiame bare gros džiazo muzikos grupė, tad to vakaro nuotaikai labai tiko sprendimas užsukti pasiklausyti. Laisvų staliukų radau, nors daugelis buvo jau rezervuoti iš anksto. Jaukus, nedidelis baras, su labai paslaugiu padavėju, puikia atmosfera, tik gal kiek skurdokas užkandžių meniu ir neturi vietinių slovakiškų gėrimų.
• „Pressburg Bajgel“ – šioje kepyklėlėje galima valgyti vietoje arba pasiimti išsinešimui jau minėtus tradicinius Bratislavos ragelius su aguonomis arba graikinių riešutų įdaru. Puikus užkandis pasiimti į traukinį kelionei į gretimus miestus Vieną arba Budapeštą.

Nuotraukų ir teksto autorė: Laura Bernotienė

Balis keliones mylintiems žmonėms – egzotiškoji svajonė. Čia vykstama pasisemti kultūros turtų, susipažinti su vietos istorija ir religija, pasigėrėti žaliuojančia, žydinčia salos gamta. Sakyčiau – tikras rojaus kampelis žemėje, o tiksliau – Indonezijoje. Tačiau, kaip ir daugumą egzotinių krypčių, Balio salą supa ir nemažas klausimų šydas. Skiepai, klimatas, reikalavimai keliautojams ir pasiruošimas kelionei, o kur dar vizos ir kiti „įvairiausio plauko“ dokumentai... Kartais sunku ir susigaudyti, nuo ko čia reikia pradėti domėtis. Susidūrus su nežinomybe, egzotinės kelionės planavimas gali kelti išties didelį stresą. Puiki žinia ta, kad esu čia tam, jog padėčiau Tau egzotiką gaubiančias paslaptis prasklaidyti ir Tavo kelionę padaryti kiek įmanoma malonesnę. Šiame straipsnyje rasi svarbiausią informaciją, kurią turi žinoti, jeigu planuoji keliauti į Balį, bei keletą vertingų nuorodų į šaltinius padėsiančius pagilinti žinias ir įsivertinti savo, kaip unikalaus keliautojo, poreikius ir atsakomybes laukiančioje kelionėje.

Kelionės planavimą apima keletas pagrindinių aspektų: kelionės laiko numatymas, reikalingų dokumentų tvarkymas bei kitų formalumų, su kuriais gali tekti susidurti kelionėje, apžvalga ir biudžeto planavimas. Taigi...

Kada keliauti į Balį?

Klimatas

Balyje vyrauja tropinis klimatas:

• Sala randasi maždaug ties pusiauju, tad dienos ilgumas ištisus metus čia išlieka daug nepakitęs – šviesusis paros laikas trunka apie 12 valandų;
• Oro temperatūra, savo ruožtu, taip pat stipriai nekinta – visuomet vyrauja apie 30 laipsnių siekianti šiluma;
• Kalbant apie lietų, kaip ir būdinga tropikams, Balyje skiriami du pagrindiniai sezonai: drėgnasis – būdingas žiemos mėnesiams, kuomet sulaukiama pakankamai daug lietaus, ir sausasis – vasaros sezonas, kuomet kritulių sulaukiama itin retai. Būtent šis, lietaus sezoniškumas, turi didžiausią įtaką turistų srautui saloje.

Turistinis sezonas Balyje

Vasariškieji balandžio – rugsėjo mėnesiai laikomi sausuoju ir pagrindiniu kelionių sezonu Balio saloje. Turizmas čia po truputį aktyvėti pradeda jau kovą, o rudeniop, gausėjant lietums, po truputį išblėsta. Pats turistinio laikotarpio įkarštis – birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai, tačiau žiemą saloje, ypatingai lapkričio bei gruodžio mėnesiais, taip pat regimas tam tikras suaktyvėjimas turizmo srityje. Tam įtaką daro sezoninės šventės ir vaikų atostogos mokyklose, kuomet į Balį vyksta atostogauti šeimos.

❗️Balis nėra didelė sala, tad minėtaisiais piko laikotarpiais, dėl turistų srauto, čia gali būti juntama šiokia tokia sumaištis: istorinėse, kultūrinėse vietose zuja daugiau žmonių, gali tekti laukti ilgesnėse eilėse oro uostuose, susidurti su eismo trikdžiais, brangsta ir apgyvendinimas. Tad jei pirmenybę teiki ramybei, nori išvengti minių – keliauti turistinio piko laiku nerekomenduoju.

Manau geriausias laikas viešnagei Balio saloje – pavasaris arba ruduo

Tiksliau – balandžio, gegužės bei rugsėjo ir spalio mėnesiai. Tai laikas, kai lietaus sulaukiama jau (arba dar) visai nedaug, o jei saloje ir palija – neilgai. Netrukus galima vėl džiaugtis saulės spinduliais ir žydru dangumi. Kainos šiais mėnesiais Balyje taip pat negąsdina, turistų – kur kas mažiau nei vasarai įsibėgėjus, o ir norimą viešbutį rezervuoti, turistinius taškus aplankyti yra kur kas paprasčiau. Pats aukso viduriukas!

Nori keliauti į Balį? Turiu Tau net keletą pasiūlymų!

Ar reikia vizos į Balį?

Lietuvos Respublikos piliečiams viza yra reikalinga.

Daugumos pasaulio valstybių*, tarp jų ir Lietuvos, piliečiai gali gauti elektroninę vizą viešnagei Balio saloje (Indonezijoje). Šių valstybių sąrašą rasi paspaudęs nuorodą. Elektroninės vizos, išduodamos turistams, yra dviejų tipų: e-VOA ir B-211A.

e-VOA viza (Electronic Visa on Arrival)

• Gaunama užpildžius formą internete arba oro uoste atvykus į Indoneziją (įvažiavimo spaudas);
• Kaina – apie 40 Eur;
• Galiojimas – 90 dienų. Šalyje leidžia viešėti 30 dienų;
• Tinkama vienkartiniam įvažiavimui į šalį;
• Gali būti pratęsta 1 kartą, viso gaunant 60 dienų vizitui šalyje. Vizą prasitęsti galima Imigracijos konsulate Indonezijoje, likus 14 dienų (arba mažiau) iki senosios vizos galiojimo pabaigos;
• Paprastai išduodama turizmo / artimųjų lankymo / tranzito tikslais;
• Jeigu e-VOA vizą susitvarkyti planuoji oro uoste atvykus į šalį, su savimi privalai turėti ir pareigūnui pateikti šiuos dokumentus: kelionės dokumentas (pasas) galiojantis dar ne trumpiau kaip 6 mėnesius, išvykimą iš šalies užtikrinantys atgalinės kelionės bilietai, apmokėjimą už vizą patvirtinantys dokumentai (500 000 Indonezijos rupijų sumai / apie 40 Eur).

B-211A viza (Visitor visa)

• Gaunama užpildžius formą internete;
• Kaina – ape 50 Eur;
• Galiojimas – 90 dienų. Šalyje leidžia viešėti 60 dienų;
• Išduodama turizmo / socialiniais / kultūriniais / verslo tikslais;
• Tinka vienkartiniam įvažiavimui į šalį;
• Gali būti pratęsta iki 4 kartų, kaskart po 30 dienų (maksimali tokios viešnagės trukmė – 150 dienų). Vizą pratęsti galima Imigracijos konsulate Indonezijoje;

Tai populiariausios vizos keliautojų tarpe. Daugiau apie elektronines vizas, tinkamas lankyti Balio salą skaityk čia.

*Valstybių, neįtrauktų į galinčių gauti elektronines vizas sąrašą, piliečiai Indonezijos vizą gali gauti savo šalyje esančioje Indonezijos ambasadoje arba konsulate. Minėtose institucijose apsilankyti teks ir norintiems gauti daugkartinio įvažiavimo vizą į Indoneziją (D212 – skirta vizitams verslo tikslais).

Kelionė į Balį: kiti reikalavimai

Viza – ne vienintelis dokumentas reikalingas kelionei į Balio salą. Štai dar keletas reikalavimų, kuriuos turi išpildyti norėdamas sėkmingai patekti į šalį.

Muitinės deklaracija

Visų tipų vizų turėtojai atvykdami į šalį taip pat turi turėti ir užpildytą muitinės deklaraciją (e-CD arba BC 2.2). Deklaracija turi būti pildoma kaskart asmeniui atvykstant į šalį. Kai kuriais atvejais muitinės deklaraciją keliautojai užpildyti gali kartu su kelionės viza, priklausomai nuo svetainės, per kurią pasirenkama pildyti reikalingus dokumentus.

Skiepai

Nėra privalomų skiepų keliautojams vykstantiems į Indoneziją, Balio salą.

Rekomenduojami skiepai dėl kitų galimų infekcijų: hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, suaugusiems – difterija, stabligės revakcinacija.

Išskirtiniai atvejai:

• Geltonoji karštligė. Tarptautinio sertifikato, patvirtinančio vakcinaciją nuo geltonosios karštligės, reikalaujama tik iš vyresnių kaip 9 mėn. amžiaus keliautojų, atvykstančių iš endeminių geltonosios karštligės teritorijų.
• Meningokokinė infekcija. Keliautojai, atvykstantys iš Saudo Arabijos Karalystės, turi pateikti galiojantį Tarptautinį sertifikatą apie atliktą vakcinaciją nuo meningokokinės infekcijos.
• Poliomielitas. Atvykstantys iš endeminių poliomielito šalių turi pateikti galiojantį Tarptautinį sertifikatą apie atliktą vakcinaciją nuo poliomielito.

❗️Maliarijos infekcijos rizika vyrauja visus metus visoje rytinėje Indonezijoje: East Nusa Tenggara, Maluku, North Maluku, Papua, West Papua. Maliarijos rizika taip pat vyrauja ir kitose šalies teritorijose išskyrus Jakartą, didelius miestus ir turistų lankomas vietas.

COVID-19

Į Indoneziją vykstantiems visiems užsienio valstybių piliečiams nebereikalinga pilna COVID-19 vakcinacija. Nuo 2023 m. birželio 9 dienos šalyje panaikinti su virsus susiję saugumo reikalavimai.

Kiek kainuoja kelionė į Balį?

Na ir galiausiai, spėju įdomu, kiek kelionė į Balį kainuoja? Iš tiesų, tai labai priklauso nuo individualaus keliautojo poreikių, norų, kelionės trukmės ir laiko, kuomet keliaujama. Atsižvelgti ir savo biudžetą rekomenduoju planuoti pagal šiuos pagrindinius kriterijus:

• Skrydžiai. Skrydžiai į Balio salą paprastai kainuoja nuo 1000 iki 2000 eurų, priklausomai nuo metų laiko, pasirinktų oro linijų bei kelionės maršruto;
• Apgyvendinimas. Už naktį Balio saloje sumokėti galima vos nuo kelių eurų iki kelių šimtų eurų asmeniui už naktį, jeigu apsistoti norima geresniame SPA viešbutyje. Vidutinio lygio apgyvendinimas (3* viešbutis mieste su pusryčiais) greičiausiai atsieis apie 80 – 100 Eurų asmeniui už naktį;
• Transportas. Balyje yra galima keliauti viešuoju transportu, jungiančiu daugumą didesnių vietos miestų – autobuso / mikro autobuso bilietas paprastai kainuoja nuo 2 iki 8 eurų asmeniui. Norintiems keliauti patogiau yra galimybė užsisakyti privačius pervežimus, tačiau šis pasirinkimas pareikalaus kur kas daugiau išlaidų – viena kelionė gali kainuoti ir apie 50 eurų. Geriausias ir, dauguma atveju, patogiausias būdas keliauti Balio saloje – motoroleriu. Šią transporto priemonę galima išsinuomoti už maždaug 20 – 30 eurų savaitei arba vos už kelis eurus dienai.
• Maistas. Pavalgyti Balyje galima labai pigiai. Patiekalas tradicinį vietos maistą tiekiančioje kavinėje paprastai kainuoja nuo 4 iki 8 eurų, o kai kuriais atvejais – net mažiau. Vakarienė geresniame restorane, visgi, kainuos panašiai kaip čia, Lietuvoje – apie 20 eurų asmeniui;
• Lankytini objektai. Įėjimas į daugumą turistų pamėgtų istorinių-kultūrinių vietovių, tokių kaip šventyklos ar ryžių terasos, Balyje daug nekainuoja, paprastai apie porą eurų asmeniui. Kiek daugiau gali tekti paišlaidauti ant pageidaujamų pramogų, pavyzdžiui, saloje itin populiaraus nardymo, kuris gali atsieiti nuo 50 eurų asmeniui;
• Kitos išlaidos. Kas be ko, derėtų nepamiršti ir netikėtų bei papildomų (suvenyrai) kelionės išlaidų, sveikatos draudimo bei vizos įkainio.

IŠVADA: Jeigu planuoji keliauti turistinio piko laiku, apsistoti neblogame viešbutyje, įsigyti suvenyrų, šiek tiek papramogauti ir Balyje praleisti viso apie 2 savaites, tokia kelionė gali atsieiti apie 3500 eurų asmeniui. Tuo tarpu pasirinkus pigesnį kelionių laikotarpį ir apsistojant svečių namuose, poros savaičių kelionėje į Balį galima apsieiti ir su 2000 – 2500 eurų biudžetu asmeniui.

Keliauti į Balį verta ir labai rekomenduotina

Jei čia užsukai tik iš smalsumo, galbūt pats laikas rimtai susimąstyti apie galimybę leistis į egzotišką nuotykį? Balio sala kupina atradimų: nuostabi gamta, istorija, kultūra, gausybė lankytinų objektų, čia puikus maistas ir malonus klimatas... Nesvarbu, ar esi patyręs egzotikos užkeliautojas, ar tik pradedantis pasaulio naršytojas, Balio sala abejingų nepaliks.

Svajoji apie kitą egzotinę kryptį? Turiu Tau visą saują puikių idėjų!