Mano socialinių tinklų draugai ir sekėjai dar niekada nebuvo užversti tokiu kiekiu įspūdingų nuotraukų, kiek jų įkėliau atostogaudamas Madeiroje ir taip sukeldamas visiems baltą pavydą. Gėda prisipažinti, bet į šį, turbūt įspūdingiausią mano matytą Europos kampelį, nuvykau tik 2021 metais. Tą pačią klaidą padarėte ir Jūs? Žinau, kaip ją ištaisyti!
NORI Į MADEIRĄ IR TU??
PAŽINTIS SU MADEIRA
Patogiausia po salą nuomotis automobilį – patogiai, gerais keliais aplankysite žymiausias salos vietas. Automobilį nuomavomės Makaliaus autonuomos kainų palyginimo sistemoje, jį išsinuomoti gali padėti ir kelionių organizatoriaus atstovai vietoje (automobilis pristatomas į viešbutį, čia pat jį galėsite ir palikti). Viskam pamatyti savaitės gali nepakakti, todėl jei turite galimybę, keliaukite dviem! Orai saloje labai permainingi: štai Funšalyje vieną rytą kaitino saulė, bet vos 10 min pavažiavus į kalnus prasidėjo lietus, buvo didelis rūkas, matomumas tikrai ne panoramomis grožėtis. Kad planų nereikėtų nuolat koreguotis arba nuvykus į kitą salos gala liūdėti dėl blogų orų, duosiu Jums du labai svarbius patarimus:
1. Nesiplanuokite savo pažinties su sala padieniui, t.y. nenusistatykite konkrečios dienos konkrečiam maršrutui. Atsikelkite ryte ir pagal orus pasirinkite tinkamiausią tos dienos maršrutą. Mes šios kelionės metu kartu su draugais susiplanavome tris dienos maršrutus, kuriuos būtent ir pritaikėme pagal orus.
2. Orus kitoje salos dalyje, kalnuose ar prie jūros lengviausia stebėti interneto kamerose (Webcams Madeira). Labai naudinga nuoroda – paspaudus čia galėsite kiekvieną rytą žiūrėti, koks oras lankomiausiuose objektuose.
MŪSŲ KOMPANIJOS MARŠRUTAI:
PIRMAS MARŠRUTAS
Iš Funšalio (kuriame gyvenome) pajudėjome link „Vereda dos Balcoes” (PR11) – tai labai paprastas takas, apie 3 km į abi puses ir trunka apie 1,5 valandos. Tako pabaigoje atsiveria fantastinis vaizdas į kalnus! Pakeliui galima prisėsti kavinukėje išgerti kavos ar užkąsti. Vėliau vykome iki Santana miesto aplankyti „Casas tipicas de Santana“ – tai nedidelė teritorija (nemokama) apžiūrėti Madeiros senų laikų trikampių namelių. Gražus sodas šalia, pats miestelis jaukus, šalia bažnyčia ir miesto aikštė.
Toliau mūsų maršrutas sekė iki Praia do Faial. Įdomus paplūdimys ir skardis, sustojome tik pasižvalgyti. Atvykome į Porto da Cruz miestelį. Čia apsilankėme vietinio romo distilerijoje, ragavome specialius kokteilius su plakta grietinėle už 2 Eur (vairuotojui negalima!), nukeliavome iki pajūrio, kuriame įrengtas baseinas ir yra nemažai jaukių kavinukių su nuostabiu vaizdu. Čia prisėdome „Vila Bela“ ir vos už 4 Eur ragavome „Prego” sumuštinį su karšta kepta jautiena ir kiaušiniu. Nepadarykite klaidos, kurią padarėme mes – vieno sumuštinio pakaks dviems! Beje, prie sumuštinių labai dera vietinis PONCHA gėrimas... Irgi netinka vairuotojams.
ANTRAS MARŠRUTAS
„Vereda do Pico Ruivo”. Prieš čia vykstant, būtinai patikrinkite kamerą nuo kalno viršūnės – ar kalnas nepaskendęs debesyse. Tai aukščiausias kalnas saloje. Didžiąją dalį galima užvažiuoti automobiliu (apie 1500 metrų), likusius 300 metrų užkopti per maždaug 1-1,5 val. į vieną pusę (apie 3 km). Sudėtingiausia paskutinė atkarpa (vien laiptai į kalną). Takas patogus, kalnų batai nebūtini. Mums tai buvo pusdienio kelionė su sustojimu papietauti nusileidus nuo kalno artimame miestelyje. Norintys ilgesnės kelionės (ir sudėtingesnės) gali žygiuoti iš Pico Ruivo į Pico Areiro kalną, tačiau turėkite omenyje, kad atgal reikės grįžti tokiu pačiu taku (apie 11 km į vieną pusę).
TREČIAS MARŠRUTAS
Iš Funšalio miesto keliavome link Porto Moniz (apie 1 val. kelio). Pirmas sustojimas – „Vereda do Chao dos Lauros”(PR22), apie valandos trukmės pasivaikščiojimas laurų medžių mišku. Sao Vincente miestelis – labai mažas, jaukus. Vėliau keliaujame į Seišalį (Seixal). Čia yra graži apžvalgos aikštelė į krioklį ir paplūdimį („Miradouro do Veu da Noiva”).
Šiltuoju metų laiku galėtų būti įdomus Seišalio natūralus baseinas – „Piscinas Naturais do Seixal” (apie 10 minučių kelio automobiliu nuo prieš tai lankyto Sao Vicente miestelio). Pasirūpinkite vandens batais, nes baseino dugnas labai slidus. Juodojo smėlio paplūdimys Seixal beach – čia praleidome šiek tiek laiko stebėdami banglentininkų pamokas bei giedrėjantį dangų, kuris atvėrė nuostabius vaizdus į šalia stūkstantį kalną. Porto Moniz natūralus vandens baseinas – čia lankantis balandžio mėnesį, vandens temperatūra nesužavėjo, bet vis tiek buvo labai smagu. 18 laipsnių šilumos (yra galimybė persirengti, dušai). Patogios maudynės jūros vandenyje. „Skywalk Cabo Girao” – nemokamas objektas pajusti, ką reiškia stovėti 580 metrų virš jūros lygio, kai po tavimi tik stiklinės grindys! Unikali patirtis.
KETVIRTAS MARŠRUTAS
Šią dieną norėjome suderinti su trumpu poilsiu savo viešbutyje (ir pasikaitinimu saulėje), todėl pažindinimasis truko pusdienį: keliavome į „Vereda da Ponta de Sao Lourenco” (PR8). Palikome automobilį stovėjimo aikštelėje ir keliavome per iškyšulį apie 7-8 km (4 valandas). Paskutinis etapas sudėtingiausias – kopimas į statų kalną, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama. Jeigu atgal grįžti tuo pačiu taku tingėsite, vieninteliame tako pabaigoje esančiame bare galite įsigyti 10 Eur kainuojantį bilietą plaukimui geltona didele pripučiama valtimi – parplukdys į prie uosto esantį viešbučio kompleksą, nuo kurio iki automobilių aikštelės nueisite per 20 minučių (asfaltu, į kalną). Viena įspūdingiausių mūsų dienų ir nuostabūs vaizdai. Kadangi tai iškyšulys, o iš abiejų jo pusių – vandenynas, pučia stiprūs vėjai, prigriebkite kažką uždengti ausims / kaklui. Čia būtų pravertę kalnų batai, truputį gailėjausi jų neturėdamas, bet taką praėjau pakankamai nesunkiai ir su paprastais sportiniais batais.
KĄ DARYTI, JEI NEVAIRUOJU?
Neturintys galimybės vairuoti automobilio, gali keliauti viešuoju transportu (įmanoma, nors nelabai patogu) arba įsigyti ekskursijas vietoje. Ekskursijų metu galite aplankyti sodą su begale žydinčių augalų, grožitės miesto panorama, užvažiuoti į Pico do Arieiro – trečią pagal aukštį viršūnę (1818 m), vykti į Ribeiro Frio kaimelį, Santanos miestelį, grožėtės uolų kraštovaizdžiu, apsilankyti panoraminėje apžvalgos aikštelėje.
Apžvalginė dienos ekskursijos po vakarinę salos dalį metu grožitės nepakartojamais vaizdais – Cabo Girao stikline apžvalgos aikštele, žvejų kaimeliu Ribeira Brava, Enkumenada kalnų perėja. Matote laurų mišką, per jį nukeliaujate iki Calheta miestelio. Porto Moniz kurorte grožitės lavos baseinais. Vėliau pasiekiate cukranendrių fabriką ir dalyvaujate romo degustacijoje.
Yra ir daugiau ekskursijų: Levada „Do Furado“ – žygis palei vieną iš salos drėkinimo kanalų. Trasa – 12 km. Levada „Rabacal“ – vidutinio sudėtingumo žygis, 13 km trasa, trunka apie 4,5 valandos. Pico Ruivo viršūnė – sunkus žygis, apie 6 km.
SVARBŪS MAKALIAUS PATARIMAI
- Ši kryptis labiau tinkama aktyvesnio poilsio mėgėjams arba bent jau tiems, kas mėgsta suderinti aktyvų laisvalaikį su pasigulėjimu prie baseino.
- Užsisakykite viešbutį tik su pusryčiais ir vakariene, jeigu leisitės bent į kelias ekskursijas susipažinti su Madeiros lankytinomis vietomis. Pietums tikrai pakaks „Prego“ sumuštinio.
- Nors Madeiros klimatas šiltas (dienomis apie 20-24 laipsniai), tačiau temperatūra labai permaininga ir priklauso nuo aukščio, kuriame esate. Šalčiausia buvo +8, šilčiausia – +26. Pasiimkite ne tik šiltesnį rūbą, bet ir neperpučiamą striukę su kapišonu. Žygiuojant kalnų takais būkite apsirengę taip, kad bet kada viršutinį rūbą sušilus galėtumėte nusiimti, sušalus – apsirengti. Man pravertė marškinėliai, kuriuos dėviu sportuodamas.
NORI Į MADEIRĄ IR TU??
