Mėnulio žemė. Tai žodžiai, kuriais dažniausiai Ladaką apibūdina regioną aplankę keliautojai. Nors tai Indijos regionas, tačiau Ladakas nė iš tolo nepanašus į likusią šalies dalį. Čia išnyksta šurmulys ir triukšmas, didiesiems, keliautojų tarpe populiariausiems, Indijos miestams įprastą chaosą keičia pasakiška tykuma ir ramybė. Ladake nerasi didžiausių prekybos centrų, stiklinių dangoraižių ir judrių gatvių. Vietoje to, dangų čia skrodžia didingi Himalajų kalnai, lygumas vagoja ir slėnius drėkina plačios upės, nuotykių dvasią žadina šaltosios aukštumų dykumos. O kur dar senieji vienuolynai ir etnografija pulsuojantys kaimeliai... Nesuklysite Ladaką pavadinę savitu Indijos Tibetu.
Šiais laikais keliautojams nebeužtenka klasikinių kelionių krypčių: Europa išnaršyta, Amerika aplankyta, net ir tolimojoje Afrikoje šiek tiek saulutės jau pagaudyta... o ir šiaip, poilsį kurortuose kartais norisi paįvairinti ir dinamiškesnėmis patirtimis. Štai čia atsiranda dykumos, kalnai ir visokie ledynai. Vis dažniau renkamasi sudėtingesnes, tolimesnes, daugiau iššūkių keliančias ir nuoseklesnio pasiruošimo reikalaujančias keliones. Ir nors (šįkart) ne apie ledynus, tačiau į kalnus ir dykumas trumpam žvilgtelėsime. O tiksliau – į egzotiškąjį Ladaką.
Kas (ir koks) gi tas Ladakas?
Istorija, geografija, klimatas ir turizmas
Tai regionas apimantis šiauriausią Indijos valstybės dalį, supamas Pakistano ir Kinijos valstybių. Daugiau besidomintys istorija, šį kraštą pažins kaip Kašmyro regiono dalį – teritoriją ypatingai didelę reikšmę įgijusią dėl strategiškai patogios savo pozicijos, svarbos susisiekimui ir mainams vidurinėje Azijoje. Nenuostabu, jog tarp Indijos, Kinijos bei Pakistano valstybių, dėl Ladako, 1947-aisiais kilo ginčas... Visgi šiandien Ladakas, nors kartais dar tebelaikomas vienu politiškai karštesnių pasaulio taškų, jau yra saugus ir nuo 1974-ųjų – atviras turistams.
Anksčiau regioną pasiekti nebuvo lengva. Tam įtakos turėjo ir karinė padėtis regione ir pati Ladako geografija. Šią teritoriją vagoja įspūdingi kalnai bei tarpekliai. Svaiginančios Himalajų aukštumos regioną atskiria nuo išorinio pasaulio – žiemos mėnesiais ypatingai atšiaurus kalnų klimatas kraštą paverčia praktiškai neįžengiamu. Žinoma, visuomet atsirasdavo ir smalsuolių, kurių neišgąsdindavo nei regionui būdinga stingdanti žiemos temperatūra, nei vietos karo grėsmės. Vis dėlto, nepaisant pavienių drąsuolių, daugumai Ladakas iki pat 8-ojo dešimtmečio išliko daugiau-mažiau paslaptis.
Tiesa, net ir šiandien, šaltuoju sezonu Ladaką aplankyti – itin sudėtinga: žemės keliai uždaryti dėl snygio, skrydžius vykdo vos pora oro vežėjų, duris užveria ir vietos restoranai bei apgyvendinimo įstaigos. Tačiau kiekvieną žvarbią žiemą neišvengiamai keičia pavasaris. Orai šyla, sniegas daugumoje vietų nutirpsta, atveriami kalnų keliai, o ir vietiniai verslai pabunda iš sąstingio. Prasideda turizmo sezonas.
Keliautojų Ladake pradeda gausėti nuo balandžio mėnesio ir atviras tyrinėjimams regionas lieka ištisą vasarą iki, maždaug, rudens vidurio. Vasaros mėnesiais Indijos Himalajai džiugina šiluma ir saulėtais orais, visu grožiu veriasi stulbinanti vietos gamta. Žmonės čia atvyksta pasigėrėti unikaliu kraštovaizdžiu: lietaus neišvargintais didingais kalnais, aukštumų dykumomis, plačiomis smaragdinėmis upėmis ir krištoliniais slėniuose tyvuliuojančiais ežerais.
Kalbant apie pačius keliautojus, Ladaką, kaip puikią kryptį kerinčių vaizdinių bei nepamirštamų nuotykių kupinoms atostogoms, renkasi tiek patys indai, tiek ir „kitokios“ egzotikos ištroškę turistai iš viso pasaulio. O ir populiarumo prasme regionas kasmet sulaukia vis daugiau pripažinimo: nors Ladako vardas dar ne visiems girdėtas ar, juo labiau, puikiai pažįstamas, tarp aktyvesnių pasaulio tyrinėtojų ši kryptis, atsivėrus turizmui, netruko užsitarnauti vietą topinių sąrašuose.
Ladako kultūra: dominuoja Tibeto budizmas
Ladake atrasite keletą dominuojančių religijų, kurios neišvengiamai sąveikauja bei daro įtaką ladakiečių gyvenimo būdui. Tai islamas, hinduizmas, sikhizmas, net vieną kitą krikščionį pavyktų Ladake sutikti... Tačiau plačiausiai išpažįstamas regione – budizmas.
„Ladakas išsiskiria savo dominuojančia tibetine tradicija, budizmu“, – prabilus apie vietos kultūrą pasakoja „Makaliaus“ keliautojus Ladake lydinti, Indijoje apie 10 metų gyvenanti ir savo patirtimi Himalajuose sutikusi pasidalinti kelionių vadovė Rūta Šidlauskaitė. „Jeigu nežinantį žmogų ten nuskraidintum ir paklaustum jo, kur esi?, greičiausiai pasakytų, jog Tibete“, – papildo ji. Iš tiesų, nors vietiniai Ladako gyventojai dažnai nėra linkę tapatintis su gretimuoju Tibetu, panašumų tarp šių regionų – gausu. Tai ir kraštovaizdis, ir vienuolynai, tradicija... Ir žmonės. „Jie atrodo kitaip – mažesni, smulkesni, akių forma kitokia, oda šviesesnė, ladakietį gali ir Delyje atskirti“ – toliau pastebėjimais dalinasi Rūta.
Dauguma vietinių gyvenviečių Ladake taip pat nedidelės, kuklios, primenančios veikiau kaimelius, negu šiuolaikinius miestus. O ir pats gyvenimas čia teka lėta, kalnų regionui būdinga eiga. Vietiniai gyventojai, pakankamai atsiskyrę nuo išorinio pasaulio, dar dažnu atveju tebepuoselėja prosenelių įskiepytas tradicijas, papročius ir laikosi glaudžiose bendruomenėse. „Toks bendruomeniškumas padeda vietiniams gyventojams pakelti pakankamai ekstremalias kalnų gyvenimo sąlygas", – asmeniniu įspūdžiu dalinasi kelionių vadovė. Na, o viena ryškesnių regione tebepuoselėjamų tradicijų – dauguma ladakiečių šeimų dar vis siekia bent vieną iš atžalų (berniukų) paleisti į vienuolius.
Nors dauguma Indiją įsivaizduojame kaip nenuilstamo judesio ir triukšmo lydimą kraštą, tačiau čia, Himalajuose, keliautojus pribloškia visai ne spalvų ir kvapų kupinas chaosas, o sielą glostanti harmonija. Galbūt būtent dėl to kalnuose kadaise ir ėmė kurtis vienuolynai. Čia nesunku pasijusti kur kas arčiau Dievo negu patogiose, saugiose lygumose ir nuolatinėje žmonių apsuptyje. Aukštumų keliamas diskomfortas, patiriama vienatvė ir atskirtis, buvimas nuolatiniame santykyje su gamtos didybe neišvengiamai skatina stoiškos laikysenos ugdymą: „natūralu, kad ir keliauti čia dažniausiai renkasi kalnus arba filosofiją mylintys žmonės“ –, šypsosi „Makaliaus“ kelionių vadovė.
Keliaujant Ladake, gompos (budistų vienuolynai) lydi visur. Jie tarsi aviliai aplipę stačius kalnų šlaitus, savo dydžiu ir, kai kuriais atvejais, spalvomis stebina praklystančius keliautojus. Dažnai tokie vienuolynai tampa ir turistų prieglobsčio ar poilsio stotelėmis. Čia galima užkąsti, netgi apsipirkti ar leistis į ekskursijas po nedidelius miestelius primenančias gompų gatveles. Patys vienuoliai – labai svetingi, keliautojus pasitinka su šypsenomis, nesibodi pasidalinti savo istorijomis bei gyvenimo patirtimis ir netgi priima į tradicines savo šventes.
Vienas svarbiausių budistų religinių minėjimų Ladake, kuriame sudalyvauti trokšta dauguma čia atvykstančių turistų – Hemiso festivalis. Tai šventė, skirta Guru Padmasambhava gimimo ir gėrio pergalės prieš blogį minėjimui. Festivalio metu atliekami įvairūs ritualai, vienuoliai šoka pasipuošę spalvingomis kaukėmis, iškilmes lydi gyvai atliekama muzika. Renginys trunka dvi dienas ir paprastai vyksta birželio arba liepos mėnesį to paties pavadinimo ir viename didžiausių regione, Hemiso, vienuolyne. Tai proga vietiniams gyventojams pasipuošti ir susiburti magiško vaizdinio stebėjimui, kartu švęsti savo tikėjimą. Turistams tai „galimybė įsimaišyti, pabūti tarp tų vietinių žmonių“, – pasakoja Rūta. „Apsilankymas festivalyje yra labai didelis kelionės pliusas – visur kitur dažniausiai einama su grupele, o čia galima ir atsiskirti, daugiau bendrauti, pajusti“.
Tapti šventės dalimi gali ir Tu – keliauk į Ladaką per Hemiso festivalį!
Taigi religija Indijos Himalajuose vaidina tikrai svarbų vaidmenį – ne tik sąlygoja senosios vietos kultūros puoselėjimą, tačiau ir skatina vietinių bendruomeniškumą bei, tuo pačiu, prisideda prie vietos turizmo plėtros.
Lehas: istorinės sostinės reikšmė turizmui Ladake
Kalbant apie vietos gyvenimo ritmą, nuošalyje nederėtų palikti ir įspūdingosios senosios Himalajų karalystės sostinės – Leho. Tai didžiausias miestas Ladako regione, įsikūręs Indo upės slėnyje ir kadaise tarnavęs kaip svarbus pirklių sustojimo taškas prekybos keliuose tarp Tibeto, Kašmyro, Kinijos bei Indijos.
Šiandien miesto reikšmė – galbūt šiek tiek kitokia, tačiau ne ką menkesnė, negu prieš šimtus metų. Lehas – vienas svarbiausių turizmo Ladake plėtros taškų. Jeigu planuojate kelionę į Ladaką, iš Delio atskrisite greičiausiai būtent į šį miestą ir kur būsite pasitikti „ištiestomis rankomis“. Čia sezono metu gausu vietų, kuriose gali apsistoti turistai, yra galimybė pavalgyti bei apsipirkti, įsigyti suvenyrų: „mieste yra ir parduotuvėlių, ir kavinių, ir tų vadinamųjų coffee shop'ų bei visokių kepyklėlių, pats kraštas logistikai pakankamai gerai sutvarkytas", – interviu pasakoja Rūta. Taip pat iš miesto siūloma vykti ir į begalę kelionių po nuošalesnius, kvapą gniaužiančius Ladako kampelius, o juk būtent to čia ir atvyksta dauguma keliautojų: aplankyti slėnius, kalnų ežerus ir dykumas, aplinkinius vienuolynus bei mažesnes gyvenvietes.
Norintys nuosekliau patyrinėti sostinę, gali leistis į ekskursijas ir pačiame Lehe. Labiausiai ši istorinė sostinė garsėja savo devynių aukštų Tibeto architektūros karališkaisiais rūmais, kadaise pastatytais karaliaus Singge Namgyal. Sakoma, jog ši pilis įkvėpė, po pusės šimtmečio pastatytų, žymiųjų Potalos rūmų Lasoje architektūrą. Tai lankomiausias miesto objektas, reto turisto paliekamas neapžiūrėtas.
Keliautojo atmintinė
Iššūkiai ir pasiruošimas kelionei
„Tai specifinė kelionė reikalaujanti atitinkamo pasiruošimo ir pačio keliautojo suinteresuotumo regionu“, – kalbai pakrypus apie iššūkius laukiančius Ladake pasakoja „Makaliaus“ kelionių vadovė ir papildo: „Grupių čia tikrai neštampuojame, bet gal ir gerai, kitu atveju galbūt paliktume per didelį savo pėdsaką“.
Tuo tarpu nusprendusius aplankyti Ladaką, Rūta skatina nusiteikti, jog atvykstama čia į daugumai neįprastas aukštumas. Vien pats Lehas įsikūręs stulbinančiame 3500 metrų virš jūros lygio aukštyje, tad net paprasčiausias laikas mieste, ypatingai atvykus oro transportu ir kūnui nespėjus palaipsniui prisitaikyti, jautresniems keliautojams gali kelti vadinamąją „aukštumų ligą“. Pastaroji skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingais būdais. Vieni keliautojai nejunta nieko ir visos kelionės metu jaučiasi puikiai, kitiems tenka iškęsti ir vieną-kitą dieną tam tikro diskomforto, kol kūnas adaptuojasi prie staiga pakitusio slėgio bei deguonies kiekio ore. Aukštumų liga paprastai pasireiškia šiais simptomais:
- Galvos skausmas;
- Pykinimas;
- Silpnumas / svaigulys;
- Apetito stygius;
- Pasunkėjęs kvėpavimas.
Susidūrus su minėtais pojūčiais svarbu gerti daug vandens, bent minimaliai užvalgyti, esant reikalui galima išgerti vaistų nuo skausmo ir, nepaisant smalsumo ir beribio troškimo leistis į nuotykius, pirmosiomis dienomis vengti didesnio fizinio krūvio. Džiugu tai, jog paprastai žmogaus kūnas netrunka prisitaikyti ir skyrus dieną ar dvi ramiai aklimatizacijai, keliautojai gali leistis ir į aktyvesnius Ladako tyrinėjimus.
Pati kelionė, renkantis populiariausius maršrutus, Ladake nėra sudėtinga, taigi – tinkama įvairaus amžiaus bei fizinio pasirengimo turistams: „didesnių alpinistinių, fizinės parengties sugebėjimų čia tikrai nereikia, vienos gražiausių vietų Ladake yra patogiai pasiekiamos paprasčiausiu žemės transportu“, – būsimus keliautojus ramina Rūta. Grupės į lankytinas vietas vyksta autobusais, kartais tenka šiek tiek pažygiuoti.
Pravartu žinoti, jog prasidėjus turizmo sezonui, pavasarį, Ladako keliautojus džiugina švelni šiluma, tačiau vasarą gali būti ir kiek karščiau – iki 30 laipsnių šilumos. Rudenį temperatūra krinta ir apie spalį galima sulaukti sniego. Beje, oro temperatūra visuomet krinta ir kylant aukštyn į kalnus, tačiau bent su lietumi viešnagės Ladake metu greičiausiai nesusidursite. Šiltuoju metų laiku kritulių čia praktiškai nesulaukiama, o jau saulės – į valias! Tad ką svarbiausia įsimesti į lagaminą?
- Patogi avalynė. Pravers tyrinėjant lankytinas vietas, leidžiantis į ekskursijas (treko ar panaši);
- Patogūs, galimam temperatūrų skirtumui kompensuoti tinkami drabužiai. Himalajuose susiduriama su dykumų klimatu, kuomet dienos yra pakankamai šiltos, o naktys – vėsios. Geriausia turėti drabužių pasikeitimui, priklausomai nuo ekskursijų, į kurias planuojama leistis ir juos sluoksniuoti;
- Kremas nuo saulės. Saulė – puiku, tačiau ne per daug, o dykumose ji gali būti ir ypatingai kaitri!
- Akiniai nuo saulės;
- Pirmoji pagalba. Kasdien vartojami vaistai ir pirmosios pagalbos vaistinėlė susižeidus, vaistai nuo skausmo turėtų būti kiekvieno egzotiškesnę kryptį pasirinkusio keliautojo krepšelyje, šis atvejis – ne išimtis. Dauguma būtiniausių vaistų paprastai pasirūpina ir kelionės vadovai, gidai, tačiau atsarga gėdos nedaro;
- Asmeninės higienos priemonės. Už Leho ar kitų, kiek didesnių, miestelių ribų higienos priemonių galimybės nusipirkti gali ir nebūti, dėl to vykstant į kelionę svarbu pasirūpinti asmeninėmis atsargomis;
- Vanduo. Padės kovoti su temperatūrų skirtumais, aukštumų liga.
Visa kita priklauso nuo asmeninių keliautojų poreikių, taip pat, renkantis tolimesnę pažintinę kelionę, dėl pasiruošimo galima pasikonsultuoti ir su būsimos kelionės vadovais ar pačia kelionių agentūra.
Indijos turtai: ką išvysite kelionės metu
Na ir pabaigai paliekame tai, kas geriausia! Kokias grožybes aplankysite leidęsi į „Makaliaus“ pažintinę kelionę po Ladaką? Štai keletas jų...
- 2 diena. Lehas ir apsilankymas Stok – privačiuose dabartinio Ladako karaliaus rūmuose ir pastaruosiuose įrengtame muziejuje;
- 3 diena. Hemiso vienuolynas ir diena žymiajame Hemiso festivalyje;
- 4 diena. Alči miestelis, Lamayuru ir Likir (vienas aktyviausių Ladake) vienuolynai, Rizong vienuolynas garsėjęs savo grižtomis taisyklėmis ir asketišku gyvenimo būdu bei Gurudwara Pathar Sahib – Guru Nanak Dev, sikhų religijos pradininkui, skirta gurudvara (sikų šventyklėlė).
- 5 diena. Viena aukščiausių pasaulyje, Khardungla kalnų perėja, skirta transporto priemonėms ir Nubros slėnis, kadaise buvęs pagrindiniu karavanų susisiekimo keliu tarp Leho ir Kashgaro miestų;
- 6 diena. Karštosios versmės Panamik miestelyje, garsėjančios savo gydomosiomis savybėmis, Yarab Tso ežeras ir Samstanling vienuolynas Sumuro gyvenvietėje bei galimybė pasijodinėti itin retos rūšies dvikupriais kupranugaliais šaltojoje kalnų dykumoje netoli Hundaro;
- 7 diena. Lehas. Garsieji karališkieji Leho rūmai ir Jama Masjid mečetė, Shanti Supta budistų šventykla ir Sankar vienuolynas;
- 8 diena. Spalvas keičiantis Pangongo ežeras, Thiksey vienuolynas;
- 9 diena. Delis. Qutub Minar pergalės bokštas, įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, Indijos vartai, Bangla Sahib Gurudwara šventykla, Parlamentas bei Prezidentūra (pravažiuojant);
- 10 diena. Delis. poilsis su galimybe aplankyti Agrą (Taj Mahal arba apsilankymas Akshardham šventykloje).
*Daugiau informacijos apie lankytinus objektus rasite kelionės į Ladaką pasiūlyme!
„Indijoje gera dirbti kelionių vadovu. Čia kasdien gali surast kažką naujo, kas nustebins keliautojus. Tai tradicijos, festivaliai, gyvenimo papročiai ir įpročiai, ta pati gamta...“, – kiek svajingai pokalbį užbaigia kelionės vadovė Rūta. Iš pirmo žvilgsnio atšiaurus ir kartais iš tiesų neįžengiamas kraštas savyje talpina vienus nuostabiausių peizažų, atėjus pavasariui keliautojus pasitinka amžiais atmintyje išliekančiais vaizdais. Pasak Rūtos, nė vienas keliautojas dar nenusivylė čia atrastu pasauliu, gamtos grožis, kultūros lobynai visuomet nustelbia ir čia patiriamus iššūkius. Tai kraštas, kurio tiesiog negali neįsimylėti.
Leiskis į nepamirštamą gyvenimo nuotykį Ladake ir Tu!
