Esu vienas tų žmonių, kuriam keliaujant nereikia turėti labai didelio ir konkretaus plano, tačiau kai pirmą kartą gyvenime vyksti į Aziją trims savaitėms, prieš tai tikrai norisi pasikalbėti, pasiklausinėti ir pasiskaitinėti kitų žmonių atsiliepimus bei įspūdžius apie šalį. Pagrindinis dalykas, kurį girdėjau buvo tai, kad Tailandas yra labai patogi keliavimui šalis ir puikus įvadas į Aziją: čia tikrai gerai išvystyta ifrastruktūra (tiek, kiek ji gali būti išvystyta Azijoje), o dėl stipriai išaugusio turizmo, kontrastai tarp Europos ir Azijos kultūrų nebėra tokie ryškūs ir taip stipriai nešokiruoja. Grįžusi tik dar kartą įsitikinau, kad labai svarbu susidėlioti kelionės maršrutą pagal savo pomėgius ir poreikius ir aklai nepasitikėti net ir artimiausių žmonių rekomendacijomis, nes tavo paties įspūdis priklausys ne vien nuo to, kokia graži lankoma vieta yra. O ką Tailande MANO nuomone verta aplankyti, pamatyti ir patirti?
Jei skrendant poilsiauti į Tailandą norisi išsirinkti gražų paplūdimį ir jame praleisti dvi savaites – puiku. Tačiau man kelionės yra apie patyrimą, pažinimą ir įspūdžius, o juos susirankioti galima tik važinėjant, pasiklystant, ragaujant ir netikėtai įsiveliant bei įsiliejant į vietinių kasdienybę. Kita vertus, labai svarbu priimti šalį ir jos kultūrą tokius, kokie jie yra ir nebūti už visus vietinius geresniu europiečiu, nes tokiu atveju viskas aplinkui gali pasirodyti per daug purvina, per daug nemalonu, ar net neskanu, ko Tailande net nelabai įsivaizduoju.
Pirmoji mano kelionės dalis buvo skirta aktyviam laisvalaikiui, o konkrečiau – vandenlenčių sportui. Tad jei tau tai bent kažkiek aktualu, visai netoli Puketo oro uosto įsikūręs International Wake Park bus puiki vieta prisiminti vasarą Lietuvoje išmoktus triukus. Kadangi savaitę gyvenome pačiame parke, turėjom progą išsinuomoti motorolerius ir patyrinėti Puketą bei jo apylinkes. Dauguma man sakė – turistų Pukete tuntai, nieko gražaus, gali net nevažiuoti. Tačiau net ir man, privengiančiai turistinių vietų, tas pats Puketas pasirodė visai įdomus. Išsinuomavus motorolerį, kurio nuomos kaina čia apie 9 eurus dienai, verta nuvykti iki Monkey Hill kano, kur gyvena daugybė bezdžionių, laukiančių kol smalsūs turistai jas pamaitins, iki Wat Chalong šventyklos, Phromthep Cape apžvalgos vietos, žymiosios Big Buddha skulptūros, ar Puketo senamiesčio, kuriame bruzda daugybė smulkių prekeivių. Aplink yra ir daugybė paplūdimių: vieni jų – miesto, kiti, kiek nuošalesni ir ramesni, treti – mokami ir siūlantys aplinkui besisukiojantį personalą. Vienas tokių yra Paradise Beach, į kurį įėjimas kainuoja apie 200 batų (~6 EUR), tačiau aplink švaru, tvarkinga, o ir aplinka tikrai instagraminė. Važiuoti į mokamą paplūdimį tikrai nebuvo mūsų tikslas, apie tai sužinojom tik atvykę, tačiau ramiam poilsiui jis puikiai tiko. Bang Tao Beach taip pat bus puiki vieta poilsiui, o stebėti saulėlydį galima vienoje kavinukių, kuriose ir nebrangu, ir išties skanu.
Kita mūsų stotelė buvo Khao Sok nacionalinis parkas. Kadangi jis nuo Puketo nutolęs daugiau nei per 100 km, taupydami savo laiką rinkomės ne autobusą, o taksi. Kadangi keliavom keturiese, kelionės kaina mums nepasirodė kosminė, tačiau tikrai galima rasti pigesnių pervežimo variantų. Pirmai nakčiai Khao Sok nacionaliniame parke pasirinkom Our Jungle Camp viešbutį, kurio svečiai apsistoja unikaliuose nameliuose džiunglėse šalia upės. Nors patogumų čia kiek mažiau nei įprastuose viešbučiuose, o per sieną bėgantis driežiukas niekam nebekelia įspūdžio, tačiau patirtis – neįkainojama. Turą į Khao Sok nacionalinio parko ežerą įsigijome miestelyje: agentūrų čia nedaug, tad ir kaina visur vienoda – 2500 batų (~75 EUR) asmeniui už kelionę su visais pervežimais, plukdymais, ekskursijomis, nakvyne namelyje ant vandens bei 4 kartų maitinimu ekskursijos metu. Kelionė prasideda važiavimu iki uosto, plaukimu ežeru ir grožėjimusi gamta bei pietumis nuostabioje įlankoje, grožiu tikrai nenusileidžiančiu žymiam Phi Phi. Priklauso nuo to, kokį turą pasirinksit, bet mes po pietų leidomės į 2 valandų žygį po džiungles, grožėjomės nerealiais vaizdais ir net bridom per pelkę! Vakarop laukė įsikūrimas nameliuose ant vandens, kurie, nors ir visiškai paprasti ir be didelių patogumų, tačiau nėra nieko smagiau, kaip naktį prie namelio stebėti ryškias žvaigždes ir ryte pasitikti saulę kojas sumerkus į ežerą. Vakare leidomės į kelionę laivu, kurios metu pasisekė pamatyti laisvėje gyvenančius ir vakare nusiprausti atėjusius laukinius dramblius, o ryte, nors nematėme, tačiau puikiai girdėjome visai šalia besikarstančias bezdžiones. Tai buvo viena labiausiai įsiminusių ekskursijų visos kelionės metu ir svarstantiems, ar verta ją rinktis, siūlyčiau per daug negalvoti ir būtinai įtraukti ją į savo kelionės maršrutą.
Po nuostabių gamtos vaizdų Khao Sok nacionaliniame parke, mūsų laukė kita stotelė – Koh Phangan sala. Visą dieną praleidę skirtingose transporto priemonėse, vakare pasiekėme kelionės tikslą ir įsikūrėme nameliuose kone ant jūros kranto bei kitą rytą išsinuomavę motorolerius leidomės į pažintį su sala. Tiesa, nors kuras saloje brangesnis, tačiau tiek nuoma, tiek maistas, ar kitos prekės čia šiek tiek pigesnės nei Pukete. Sala gana aktyvi, čia daug jaunimo, jaukių kavinukių, barų bei nuostabių paplūdimių. Gyventi pasirinkome Ban Tai miestelyje, kadangi iš jo patogu greitai nuvykti iki uosto, vos už 10 min. kelio motoroleriu – puikus naktinis turgus, o ieškantiems patogios vietos darbui kompiuteriu yra ir keletas kavinių su labai skania kava. Jei jau prašnekau apie kavines ir barus, labai rekomenduoju stebėti saulėlydį jaunimo pamėgtame Amsterdam Bar, Top Rock Bar arba džiunglių apsuptyje įsikūrusiame Secret Mountain bare – garantuoju, liksi be žado. Puikaus maisto tikrai rasi Phantip Night Food Market, skaniai papusryčiausi The Fat Cat arba Beach Coconut Bowls, o išskirtinių kavinių mėgėjams tikrai patiks Koh Raham restoranas.
Kadangi sausio mėnesį beveik visi kriokliai buvo išdžiuvę, važinėjom po įvairiausius paplūdimius, kurių keliuose ne tik puikiai praleidom dieną, bet ir panorom pasilikti. Labai gražus yra Leela Beach bei jo apylinkės, iš Mae Haad paplūdimio galima nueiti, arba, jei vanduo pakilęs – nubristi iki mažos salelės, Haad Than Sadet paplūdimys, nors ir nedidelis, tačiau siūlo labai įdomius apgyvendinimo variantus kalno papėdėje, na o Ao Thong Nai Pan Noi paplūdimyje bus kiek mažiau žmonių, o ir viešbučių pasirinkimas, norintiems gyventi ant jūros kranto – tikrai nemažas. Bet didžiausią įspūdį mums paliko Bottle beach paplūdimys, kuriame užsisakėme kambarį namuke pačiame paplūdimyje ir praleidę vieną naktį, nusprendėme pasilikti dar dviem. Paplūdimys nedidelis, tačiau nuvažiavimas iki jo yra neįtikėtinai nepatogus ir net pavojingas, todėl turistų čia nedaug, o tie, kurie atkeliauja čia dienai, dažniausiai atplaukia vandens taksi. Tačiau atmosfera puiki, aplink yra keletas kavinių, vietų, kuriose galima pasidaryti masažą ir nėra ryšio – tikrų tikriausias atsijungimas nuo pasaulio garantuotas. Na o ieškantiems veiklos galima užsikarti į Bottle Beach apžvalgos vietą, iki kurios laukia netrumpas ir ne itin saugus kelias, tačiau vaizdai – verti milijono. Koh Phangan sala žavi nuostabia gamta, vingiuotais keliukais, paplūdimiais ir bendra atmosfera – visi čia atsipalaidavę, niekur neskuba, vakarais bruzda turgūs ir barai, o ieškantys daugiau nuotykių gali rinktis jėgos aitvarų sportą, vandens motociklus arba ekskursijas į Ang Thong nacionalinį parką ar Ko Thao salą.
Kita ir jau paskutinė mūsų stotelė buvo Bankokas. Keltu kėlėmės iki Surat Thani, važiavom į oro uostą ir skridome tiesiai į Bankoką. Tailande labai patogu yra tai, kad praktiškai visur galima nusipirkti bendrus bilietus iki reikiamo taško, jei nuvažiuoti iki jo reikia daugiau nei vienos transporto priemonės. Taip ir čia: kasoje nusipirkome bilietą į keltą bei autobuso bilietą iki Surat Thani oro uosto – belieka sekti ten, kur tau pasako. O ir vyksta visuomet viskas be didesnių trikdžių. Atskridus į Bankoką mus pasitiko didžiulis šurmulys, kamščiai ir miesto karštis, kurio saloje taip stipriai nebejutome. Miestas milžiniškas, neturi kažkokio konkretaus centro, todėl viešbutį rinkomės pagal tai, kad šalia būtų skytrain (kaip metro, tačiau traukinys nevažiuoja po žeme) stotelė, o visi mūsų norimi pamatyti obejktai mieste nebūtų labai stipriai nutolę nuo viešbučio ir patogiai pasiekiami. Prieš kelionę girdėjau ne vieną žmogų sakant, kad Bankokas jam nepatiko, mat miestas milžiniškas, nešvarus ir daugiau nei vieną dieną ten nėra ką veikti. Bankoke praleidau 4 pilnas dienas ir galėčiau pasakyti, kad miestas neįtikėtinai įdomus, spalvingas ir būtent ta vieta, kur galima pamatyti matyt didžiausius Tailando kontrastus.
Pirmą dieną Bankoke paskyrėm šventykloms ir pagrindinėms turistinėms vietoms. Aplankėm Grand Palace karališkuosius rūmus, kurie išties palieka labai didelį įspūdį. Buvom ir Wat Pho arba kitaip, gulinčios Budos šventykloje, kurioje galima išvysti 46 metrų ilgio auksu dengtą įspūdingą Budos skulptūrą. Nebūčiau pagalvojusi, kad ji toookio įspūdingo dydžio! Na o vėliau, už 4 batus, vandens taksi persikėlėm į kitą upės pusę, kur stūkso žymioji Wat Arun šventykla. Įspūdingos architektūros, laiptų terasomis ir balkonais dekoruota šventykla tikrai palieka įspūdį. Grįžus atgal į kitą upės pusę, galima pasivaikščioti prieplauka ar prisėsti vienoje kavinių, iš kurių leidžiantis saulei atsiveria nuostabus vaizdas į šventyklą. Tačiau mes savo vakarą praleidom tarp turistų pagarsėjusiame Khao San Road, kuris dienos metu primena įprastinį turgų su krūva skirtingų prekeivių siūlančių drabužius, suvenyrus ar maistą, o vakare, barams pagarsinus muziką ir į gatvę išsinešus stalus, virsta keliautojų mėgstama pasilinksminimo vieta. Ieškantiems triukšmingų barų ir nakties linksmybių čia tikrai patiks.
Antrą dieną keliavom aplankyti Erawan muziejaus, kuris nuotraukose atrodė įspūdingai, tačiau toli gražu neprilygo tam, ką pamatėme gyvai. 2003-iaisiais metais duris atvėręs muziejus saugo brangiausius meno kūrinius ir žavi išskirtiniu dekoru bei didžiuliu pastato viršuje stovinčiu trigalviu drambliu. Kadangi turėjome laiko ir galėjom sau leisti niekur per daug neskubėti, popietę praleidom Lumpini parke, kuriame galima ne tik ramiai pasimėgauti gamta sėdint ant pievelės, pasiplaukioti vandens dviračiais, pamatyti daugybę sportuojančių žmonių, bet ir sutikti pro šalį praeinantį milžinišką driežą. Na o vakare keliavom į Chinatown kinų kvartalą, kuris neįtikėtinai sužavėjo! Daugybė, žmonių, kvapų, spalvų ir skonių – čia galima rasti kone viską. Kinų kvartalas nėra labai mažas, tačiau kiekvienas kampelis labai įdomus ir tikrai vertas ilgesnio pasivaikščiojimo po jį. Kadangi gatvės maistas yra labai didelė tajų kultūros dalis, likusį vakarą skyrėm įvairiausių patiekalų ragavimui – čia galima gauti visko nuo bandelių, keptos pekino anties, iki puikaus ant grilio kepto omaro.
Priešpaskutinę kelionės dieną leidomės į ekskursiją į Mae Klong turgų ant traukinio bėgių bei į žymųjį Damnoen Saduak turgų ant vandens. Nors esam savarankiški keliautojai ir ne itin mėgstam suorganizuotus turus, tačiau šie turgūs nuo Bankoko nutolę per 100 kilometrų, o turint omenyje, kiek skirtingų transporto priemonių reikia pakeisti turo metu – sudėliota ekskursija buvo paprasčiausias turas pamatyti viską iš kaip galima arčiau. Nors turistų čia išties daug, tačiau tajai, prisitaikydami prie to ir pardavinėdami pigius suvenyrus, tuo pačiu neišduoda savęs ir savo kultūros bei pardavinėja savo prekes turguose taip pat, kaip tai darydavo jų tėvai ar seneliai. Turgus ant bėgių unikalus tuo, kad traukiniui artėjant link stoties, visi prekeiviai nuo bėgių patraukia prekystalius, o vos jam pravažiavus – viskas grįžta į savo vietas. Traukinys per turgų pravažiuoja 8 kartus per dieną, tad ir be prekybos žmonėms yra ką veikti. Na o Damnoen Saduak turgus ant vandens yra kone seniausiais ir didžiausias, prekeivių čia labai daug ir kiekvienas jų tikrai ras ką tau pasiūlyti. Nuo drabužių, iki suvenyrų, nuo vietinio maisto kavinių, iki pačioje valtyje gaminamų delikatesų. Pamatę kaip vyksta prekyba ant vandens bei traukinio bėgių, grįžę į miestą atsikvėpėme ir keliavome pasigrožėti miesto panorama iš baro ant stogo. Kadangi Bankoke dangoraižių netrūksta, daugumos jų paskutiniuose aukštuose yra įsikūrę restoranai ir barai. Būtent pabuvojęs tokiame bare ir vėliau nusileidęs žemyn supranti, kokie dideli kontrastai susitinka šiame mieste.
Paskutinę dieną skyrėm pasivaikščiojimui po žymųjį Chatuchak savaitgalio turgų, kuriame galima nusipirkti VISKĄ. Ir kai sakau viską, turiu minty, kad tikrai viską. Drabužiai, aksesuarai, indai, namų apyvokos reikmenys, maistas, suvenyrai – čia tikrai rasi viską, ką norėtum parvežti artimiesiems lauktuvėms ar nusipirkti sau. Turguje galima ir pavalgyti, o desertui siūlau išmėginti populiarų Mango Sticky rice patiekalą bei kokosinius ledus – neabejoju, apsilaižysi pirštus. Pasivaikščioję po turgų ir pasirūpinę lauktuvėmis, nusprendėme saulę palydėti viename iš rooftop barų. Kadangi Vilniaus kamščiai prieš Bankoko kamščius yra kone ramus pasivaikščiojimas parke ir į norimą barą būtume nespėję, saulėlydžiui pasirinkome vakar lankytą Octave barą Marriott Hotel Sukhumvit viešbutyje, kuriame įprastos kokteilių kainos prasideda nuo 500 batų (~15 EUR), tačiau iki 19 valandos galima pataikyti į Happy Hour, kuomet kokteiliai kainuoja pusę kainos. Paskutinei vakaro stotelei ir atsisveikinimui su Bankoku pasirinkome Lebua at State Tower viešbutį, kuriame buvo filmuotas žymus Holivudo filmas „Pagirios Tailande”. Apsilankymas 64-ame viešbučio aukšte įsikūrusiame rooftop bare yra nepigus, mat norint po jį pasivaikčioti yra gražiai paprašoma užsisakyti kažką iš meniu, o pigiausias kokteilis čia kainuos apie 35 EUR. Kadangi pagalvojome, kad tai paskutinis mūsų vakaras Tailande ir tokią akimirką norisi paminėti, užsisakėme specialiai filmo komandai sukurtą kokteilį „Hangovertini”, kuris, pridėjus visus mokesčius, kainavo beveik 40 EUR. Kai pagalvoji – kaina kosminė. Tačiau iš baro atsiveriantys vaizdai ir bendra atmosfera atperka kiekvieną centą.
Na ir pabaigai, dalykai, kuriuos mano nuomone vertėtų žinoti keliaujant į Tailandą:
- Tai nėra tokia pigi šalis, kaip visi ją pristato. Žinoma, galima nuolatos valgyti turguose ir nesileisti į ekskursijas, tačiau norint pilnai pažinti šalį, kainuos tiek maistas, tiek transportas, tiek išvykos. Žinoma, kainos mažesnės nei Lietuvoje, kartais net gerokai, tačiau tikėtis, kad trijų savaičių atostogos su skrydžiais ir viešbučiais kainuos iki 1000 eurų, būtų gana naivu.
- Kraunant lagaminą ar kuprinę atsimink, kad greičiausiai nepanešiosi nei pusės tų drabužių, kuriuos jau susikrovei. Trijų savaičių atostogoms su savimi vežiausi nedidelį rankinį lagaminą bei kuprinę ir tikrai turėjau daiktų, kurių nepanaudojau. Pilnai užteks poros šortų, keletos palaidinių, vieno puošnesnio rūbo, maudymosi kostiumėlio ir svarbiausia – patogios avalynės. Jei dar neturi patogių turistinių basučių – labai rekomenduoju jas įsigyti.
- Jei matai, kad nuo taško A iki taško B yra 100 km, negalvok, kad juos nuvažiuosi per valandą-dvi. Tailande viskas vyksta daug lėčiau. Kelionei rinkdamasis autobusus gali užtrukti ir 5 valandas, o į kai kurias vietas paskutiniai autobusai išvyksta 13 ar 15 valandą dienos. Todėl siūlau labai gerai įsivertinti galimybes.
- Nepamiršk apsaugos nuo saulės ir negalvok, kad tai įprastinis patarimas, tinkantis visoms saulėtoms atostogoms – Azijos saulė tikrai nėra labai draugiška, todėl apsauginis kremas su bent SPF30 filtru yra būtinas.
- Nepamiršk būti atviras, šypsotis vietiniams, tačiau neprarasti budrumo, nebijok pasiklysti ir pažinti nematytų vietų, nebijok ragauti gatvės maisto, nes būtent jis yra skaniausias. Iki soties prisivalgyk šviežių vaisių, nes jų skonis čia nerealus!
Tekstas ir nuotraukos Makaliaus komandos narės Aistės Svarauskaitės
daugiau įspūdžių asmeninėje Instagram paskyroje: https://www.instagram.com/mondayjazz/