Urugvajuje atsidūrėme beveik netyčia. Norėjome aplankyti Braziliją ir Argentiną, o Urugvajus, įsispraudęs tarp didžiųjų kaimynių, mums buvo pakeliui, ir, nors atrodė nelabai įdomus, nusprendėme jam skirti keletą dienų. Vis dėlto pakeliavę po Urugvajų ir pamažu perpratę šio krašto dvasią, drąsiai galime teigti - pamatyti šią šalį verta.
Labiausiai mus sužavėjo... ramybė. Didelėje šalyje - vos trys milijonai gyventojų, beveik pusė jų telkiasi sostinėje, kiti miestai - maži, erdvūs, ramūs, o didžiają dalį šalies teritorijos užima lygumos, platūs laukai, kuriuose ganosi galvijų bandos. Urugvajaus ekonomikos variklis - žemės ūkis, tiksliau - galvijų auginimas, ir urugvajiečiai teigia, kad tikroji jų šalies dvasia juntama būtent kaime - apsilankyti fermoje būtina, kad suprastum, kas yra Urugvajus. Mes aplankėme karvių augintoją, kuris turi apie 150 karvių, jo namuose stovi milžiniškas šaldiklis, pilnas jautienos, o šaldytuve - ąsotis, kasryt pripilamas šviežio pieno. Jautiena ir pienas - urugvajiečių raciono pagrindas, daug jautienos jie eksportuoja, bet daug suvartoja ir patys, ji valgoma kasdien, įvairiai paruošta. Kita vertus, pieno produktai mus nuvylė - jogurtai - saldinti ir su daugybe cheminių priedų, o sūris - vos dviejų rūšių: baltas, sausas, beskonis, užtat pigus, šiek tiek primenantis liesą varškę, bei geltonas, riebus, minkštas, aromatingas ir brangus, juokaudami praminėm juos paprastuoju ir prabangiuoju.
Be jautienos patiekalų, Urugvajuje dar populiari pica ir makaronai. Tai - išeivių iš Italijos įtaka, mat dauguma urugvajiečių - ispanų arba italų palikuonys. Iš italų jie paveldėjo ir puikias kavos ruošimo bei ledų gamybos tradicijas.
Tipiškas urugvajietis neįsivaizduoja savo dienos be matės - labai stiprios, karčios žalios arbatos, geriamos pro metalinį šiaudelį. Įprasta manyti, kad matė - argentiniečių gėrimas, tačiau Urugvajuje ji taip pat labai mėgiama - žmonės gurkšnoja matę visur - gatvėje, darbe, parduotuvėje, vairuodami automobilį... Kitas pomėgis, kuris vienija Urugvajaus ir Argentinos gyventojus - tango, abi šalys jį laiko savo nacionaliniu šokiu. Argentina - didžioji kaimynė, kurios šėšėlyje Urugvajus nenori tūnoti - urugvajiečiai didžiuojasi savo šalimi ir nemėgsta būti lyginami su argentiniečiais, be to, abi šalys varžosi, kuri geriau žaidžia futbolą. Urugvajaus žmonės mums pasirodė santūrūs, tačiau draugiški, išsilavinę, jaunimas neblogai kalba angliškai. Visuomenėje vyksta pokyčiai - neseniai įteisinti abortai, tos pačios lyties asmenų santuokos, legalizuota auginti bei rūkyti marichuaną. Papročiai laisvėja, Urugvajus tampa viena liberaliausių Pietų Amerikos šalių.
Šalies sostinė Montevidėjus mums nepaliko didelio įspūžio - Lotynų Amerikos mąstais miestas nėra didelis, senamiesčiui aplankyti pakanka vienos dienos. Daug pilkos spalvos - pilki stačiakampiai pastatai, gatvių grindinys ir... žmonės - jiems itin patinka rengtis tamsių spalvų drabužiais. Miesto gatves pagyvina tik medžiai - Montevidėjų aplankėme pavasarį, kai aukšti medžiai puošėsi jaunais šviesiai žaliais lapeliais, be jų miestas atrodytų niūrokai. Montevidėjaus neišvaizdumą kompensuoja jo meniška atmosfera - daug galerijų, gatvėse amatininkai parduoda savo kūrinius, yra net amatininkų kvartalas, kur daugybėje arduotuvėlių galima nusipirkti įvairių rankdarbių.
Tikroji Urugvajaus žvaigždė ir pagrindinis turistų traukos objektas - Colonia del Sacramento miestas, vadinamas tiesiog Colonia. Ant Rio de la Plata upės kranto šį miestą įkūrė portugalų kolonistai, jo akmenimis grįstos vingiuotos gatvelės - labai jaukios, o romantiškus sužavės palei upę nutiestas pasivaikščiojimui skirtas takas, kuris driekiasi toli toli... Šen bei ten tarp pakrantės uolų galima rasti ir smėlėtų paplūdimių, kuriuose žmonės leidžia saulėtas dienas ar stebi nuostabius saulėlydžius; gaila, bet maudytis Rio de la Platoje nepatariama - upės vanduo užterštas, deja, ne sidabro, o rūdžių spalvos, nors ispaniškai jos pavadinimas reiškia 'sidabro upė'.
Beje, vanduo Urugvajuje iš tiesų nešvarus - jo gerti iš čiaupo nepatariama, nes žemės ūkyje gausiai naudojami pesticidai ir trąšos patenka ir į vandentiekio vandenį, todėl namuose paprastai įrengiami vandens filtrai.
Keliauti Urugvajuje lengva: keliai - geros kokybės, autobusai - patogūs, žmonės - paslaugūs, be to, čia daug saugiau nei kaimyninėje Brazilijoje ir mažiau skubėjimo bei streso, nei daug didesnėje Argentinoje, todėl šių šalių gyventojai dažnai renkasi Urugvajų ramiam poilsiui. Deja, Urugvajus yra viena brangiausių Pietų Amerikos šalių, ir kainos čia panašios į Vakarų Europos, todėl kuklesnio biudžeto keliautojams tenka susiveržti diržus.
Išvykdami iš Urugvajaus sutarėme, kad ši šalis labiausiai žavi savo ramybe. Ieškantiems nuotykių bei gamtos įvairovės teks nusivilti - Urugvajus plokščias, kalnų, ežerų ar džiunglių čia nerasite, indėnus kolonizatoriai seniai išnaikino ir jų kultūros pėdsakų nelikę, taigi egzotikos - nedaug, užtat tylos, žalumos ir švaraus oro daug ir už dyką:-) Smagios relaksacijos!
Už pasakojimą dėkojame Gabijai :)