Po aktyvios dešimtosios kelionės dienos, vienuoliktąją skyrėme poilsiui. Jo mums tikrai reikėjo, kadangi kiekvieną dieną lankėme vis kitą miestą, o tai pakankamai vargina. Leidžiame sau pradrybsoti minkštose Chanijos viešbučio lovose iki vidurdienio, o susikrovus daiktus keliaujame į autobusų stotį, kur važiuojame link Kissamos miesto.
Šiaip ne taip susirandame savo viešbutį, kuriame vos už 33 litus žmogui praleisime vieną naktį. Trijų aukštų pastate – nė gyvos dvasios, išskyrus mus du. Štai taip žiemos sezonu atrodo tikroji Kreta.
Mūsų tikslas, atvykus į Kissamos, vienareikšmiškai buvo Balos lagūna. Tai Kretos perliukas, kur jūros vandens grožis atsiskleidžia begalybėje žydros spalvos atspalvių, kur jautiesi tarsi radęs rojų žemėje.
Visgi, žygį į Gramvousa pusiasalį atidedame kitai dienai, kadangi iki jo žiemos sezonu jokie laivai neplaukia, o kitas transportas taip pat nekursuoja. Mūsų mintis eiti ten pėsčiomis iš karto nuvija viešbučio savininkas bei pasiūlo už 5 eurus išsinuomoti dviračius.
Saulei aukštai pakilus į dangų paliekame viešbutį ir sėdame ant rekomenduotų dviračių. Tikra atgaiva po ilgų žygių pėščiomis skrieti lygiais Kretos keliais lyg ant sparnų. Vietomis kelias tai išplatėja, tai susiaurėja. Vienoje kelio pusėje – milžiniškas kalnas, kitoje – skardis be atitvarų žemyn.
Važiuojant visas kelias kyla į kalną, tad paprakaituoti ir stumtis dviračius teko ne kartą. Bet, pamačius Balos lagūną, pasimiršo visas tas vargas ir tai, kad mūsų burnos buvo nuo karščio idžiūvusios. Prisimenu, kaip stovėjau ant kalvos išsižiojęs. Skaičiau, kad per savo medaus mėnesį čia lankėsi gražuolė princesė Diana su princu Čarlzu.
Gaila, neturėjome daug laiko grožėtis šiuo gamtos stebuklu, kurį skalauja net trys jūros – Egėjo, Libijos ir Jonijos, nes jau vakare mūsų laukė autobusas atgal į Chaniją. Grįžimas atgal su dviračiais užtruko dvigubai trumpiau, o leistis nuo kalno apie 70-80 km/val greičiu buvo puiki pramoga.
Grįžome į Chaniją, iš kurios kitą dieną 14:15 val. turėjome skrydį atgal į Kiprą, Pafosą. Naktį nusprendėme praleisti, kaip jau mums įprasta, oro uoste. Kitą dieną, nusileidus jau mums pažįstamame Pafose, iš karto sėdame į autobusą keliaujantį į Limasolį – paskutinę mūsų kelionės stotelę.
Pietinėje Kipro pakrantėje įsikūrusiame mieste atsiduriame tik saulei nusileidus, tad iš karto ieškome būdų kaip nusigauti iki viešbučio. Tiesa, mūsų nakvynės vieta yra visai kitame didmiesčio gale, nei esame mes. Autobusai jau nebevažiuoja, bet pamatome dar vieną iš toli atvažiuojantį į mums reikiamą pusę. Bandau iš karto jį stabdyti. Sustojo.
Už vairo sėdi linksmas vyrukas. Paklausėme jo, ar važiuos link mūsų viešbučio pusės, tačiau atkirto, jog savo pamainą jau baigė, bet jeigu palauksime 20-30 minučių, nuveš mus iki pat reikiamo taško. Jis paliko savo autobusą šalia mūsų, išlipo ir nuėjo į gretimai stovintį pastatą. Kaip ir sakė, po 20 minučių grįžo ir lyg koks taksistas mus nemokamai nuvežė iki pat viešbučio. Iki šiol galvoju, ką būtų reikėję daryt, jeigu nebūtume sutikę tokio malonaus ir rūpestingo kipriečio.
Už 38 litus žmogui naktį praleidžiame trijų žvaigždučių viešbutyje, o kitą dieną neskubant pereiname per pagrindinę Limasolio arteriją – Georgiou A gatvę, kuri tęsiasi apie 20 km. Sėdame vėl į autobusą, ant kurio lango kaba užrašas „Paphos“. Būtent šiame jau trečią kartą lankytame mieste ir baigėsi mūsų žiemos kelionė po Balkanus.
Prieš išvažiuojant išsikėlėme sau tikslą – išleisti ne daugiau 1509 litų. Tai tiesiog simbolinis skaičius, niekaip nesusijęs su Darbo partijos siūlomu minimaliu atlyginimu. Taigi truputis skaičių:
Už keturis skrydžių bilietus iš viso paklojome po 587 litus.
Už keltą iš Pirėjo (Graikija) į Kretą sumokėjome po 100 litų.
Už penkias naktis skirtinguose viešbučiuose sumokėjome po 187 litų (apie 54,3 euro).
Už dvi naktis Atėnų hostelyje pinginę suploninome po 50 litų (14,4 euro).
Už autobusus Kretoje ir Kipre sumokėjome po 142 litus.
Už įėjimą į naktinį klubą Nikosijoje teko sukrapštyti po 52 litus (15 eurai).
Už bilietą į Kirenijos pilį sumokėjome vos po 2,3 lito.
Už dviračių nuomą paklojome po 17 litų (5 eurai).
Už metro Atėnuose sumokėjome po 5 litus (1,4 euro).
Summa summarum gaunasi maždaug 1142 litų. Taigi maistui dviem savaitėms ir suvenyrams liko apie 367 litus. Aišku, savęs gurmaniškais patiekalais nelepinome, o ir iš Lietuvos nemažai buvome įsidėję negendančio maisto (riešutai, greito paruošimo sriubos, džiovinti ananasai, rūkyta dešra, lašiniai).
Taip pat nemažai pinigų sutaupėme, kadangi tris naktis buvome apsistoję pas mūsų draugus Nikosijoje, o visas tris naktis prieš skrydžius miegodavome oro uostuose. Tad mūsų tikslas neviršyti nustatyto biudžeto – įgyvendintas!
Mūsų trumpą filmuką gali pamatyti čia.
Atsisveikinam,
Mantas ir Paulius